Atlikdami tyrimą Jeilio universiteto mokslininkai kūdikiams rodė naujus vaizdus, o vėliau tikrino, ar jie juos įsiminė. Kuo kūdikio hipokampas buvo aktyvesnis pirmą kartą pamačius paveikslėlį, tuo buvo labiau tikėtina, kad vėliau mažylis tą paveikslėlį vėl atpažins, rašo medicalxpress.com.
Žurnale „Science“ paskelbti rezultatai rodo, kad prisiminimai iš tiesų gali būti užkoduoti mūsų smegenyse ir pirmaisiais gyvenimo metais. Dabar tyrėjai aiškinasi, kas vyksta su tais prisiminimais laikui bėgant.
Mūsų negebėjimas prisiminti konkrečių pirmųjų gyvenimo metų įvykių vadinamas „kūdikystės amnezija“, šio reiškinio tyrimas yra sudėtingas.
„Kai kūdikiai ką nors jau yra matė bent kartą, tikimės, kad, pamatę dar sykį, jie į tai žiūrės su didesniu susidomėjimu. Taigi, jei atlikdamas šią užduotį kūdikis į anksčiau matytą paveikslėlį žvelgia įdėmiau nei į šalia esantį naują, galima suprasti, kad kūdikis anksčiau jau matė jį“, – svarstė tyrėjas sakė N.Turk-Browne'as.
Naujajame tyrime mokslininkai, kuri per pastarąjį dešimtmetį pirmieji pradėjo taikyti metodus, kaip atlikti funkcinį magnetinio rezonanso tyrimą (fMRI) su budriais kūdikiais, matavo kūdikių hipokampo aktyvumą, kol jie žiūrėjo paveikslėlius.
Tyrėjai vertino, ar hipokampo aktyvumas yra susijęs su kūdikio prisiminimų stiprumu. Jie nustatė, kad kuo didesnis buvo hipokampo aktyvumas kūdikiui žiūrint į naują vaizdą, tuo ilgiau kūdikis žiūrėjo į jį, kai pamatė antrą kartą. O užpakalinė hipokampo dalis (arčiau pakaušio), kurioje kodavimo aktyvumas buvo stipriausias, yra ta pati sritis, kuri labiausiai susijusi su suaugusiųjų epizodine atmintimi.
Anksčiau tyrėjų grupė nustatė, kad vos trijų mėnesių amžiaus kūdikių hipokampe pasireiškė kitokio tipo atmintis, vadinama „statistiniu mokymusi“. Epizodinė atmintis yra susijusi su konkrečiais įvykiais, pavyzdžiui, praėjusį vakarą kartu su svečiais iš kito miesto valgė tailandietišką patiekalą, o statistinis mokymasis yra susijęs su įvykių dėsningumais, pavyzdžiui, kaip atrodo restoranai, kokiuose rajonuose galima rasti tam tikrų patiekalų arba kokia yra tipiška sėdėjimo ir aptarnavimo tvarka.
Šie du atminties tipai naudoja skirtingus neuronų kelius. Ir ankstesniais tyrimais su gyvūnais mokslininkai įrodė, kad statistinio mokymosi kelias, esantis hipokampo priekinėje dalyje (arčiau priekinės galvos dalies), vystosi anksčiau nei epizodinės atminties kelias.
Taigi Turk-Browne'as įtaria, kad epizodinė atmintis kūdikiams išsivysto kiek vėliau – sulaukus metų ar šiek tiek daugiau. Jis teigia, kad tokia raidos eiga yra prasminga, kai galvojame apie kūdikių poreikius.
„Statistinis mokymasis labai svarbus kalbai, regėjimui, sąvokoms ir kt. Todėl suprantama, kodėl statistinis mokymasis gali pasireikšti anksčiau nei epizodinė atmintis“, – tikino tyrėjai.
Vis dėlto naujausias mokslininkų grupės tyrimas rodo, kad epizodinius prisiminimus hipokampas gali užkoduoti anksčiau, nei manėme. Gerokai anksčiau nei daugelis iš mūsų gali šiandien prisiminti. Taigi, kas vyksta su šiais prisiminimais?
Epizodinė atmintis kūdikiams išsivysto kiek vėliau – sulaukus metų ar šiek tiek daugiau.
Yra kelios galimybės. Viena iš jų yra ta, kad prisiminimai gali būti neperkeliami į ilgalaikę atmintį, todėl jie paprasčiausiai ilgai neišlieka. Kitas variantas – prisiminimai išlieka, tačiau praėjus ilgam laikui po užkodavimo tiesiog nebegalime jų pasiekti. Labiausiai tyrėjai linksta prie antrojo varianto.
Turk-Browne'o komanda šiuo metu tiria, ar kūdikiai, mažyliai ir vaikai gali prisiminti namų vaizdo įrašus, nufilmuotus iš jų, kaip (mažesnių) kūdikių, perspektyvos, o preliminarūs bandomieji rezultatai rodo, kad šie prisiminimai gali išlikti iki ikimokyklinio amžiaus, kol išnyks.
