2026-05-26 21:01

Nuo benamystės iki verslo: buvęs lošėjas Saulius – atvirai apie gyvenimą „amerikietiškais kalneliais“

Eglė Dagienė
GYVENIMAS žurnalistė
„Lošiau ne dėl pinigų, o dėl tos būsenos. Man nuolat reikėjo įtampos, adrenalino, to jausmo. Sunku paaiškinti. Galbūt tos nežinomybės, kai viskas gali pasikeisti per akimirką“, – portalui 15min pasakoja vilnietis Saulius (tikras vardas redakcijai žinomas, aut. pastaba), daug metų turėjęs priklausomybę nuo azartinių lošimų ir alkoholio.
Azartiniai lošimai
Azartiniai lošimai / Fotolia nuotr.

Šiandien apie tai jis kalba atvirai, tačiau kelias iki ramybės būsenos buvo ilgas. Tuometinį gyvenimo laikotarpį jis prilygina „amerikietiškiems kalneliams“ – nuo vos per pusvalandį laimėtų milžiniškų sumų iki gyvenimo po tiltu Londone.

Saulius prisimena, kad pirmą kartą lošti pradėjo būdamas vos devyniolikos. Tada dar studentas pinigų turėjo nedaug, tačiau vienas atsitiktinis vakaras kazino salėje viską pakeitė.

„Grįžęs namo paskaičiavau, kad turėjau daugiau pinigų nei prieš savaitgalį, nors buvome gerai pašventę. Man tas patiko. Ir kilo mintis, kad čia visai neblogas variantas užsidirbti ir dar pasilinksminti“, – pasakoja jis.

Kartą per pusvalandį laimėjau tokią sumą, apie kurią lošėjai sako – taip pasiseka tik kartą metuose.

Iš pradžių lošimai buvo reti, tačiau laikui bėgant vis dažnėjo. Lūžis įvyko tada, prisimena, kai atsirado darbas ir stabilios pajamos. Taip kartu atsirado ir galimybė lošti daugiau.

„Tada ir prasidėjo rimtos problemos. Darbų keitimai, vagystės iš darbų, kad galėčiau lošti. Būdavo, kad tris paras kazino praleisdavau – nei grįžtu namo, nei prausiuosi, apie miegą jau nekalbu“, – atvirauja Saulius.

Lošimai pamažu apėmė visą jo kasdienybę. Net ir laimėjimai, sako, nieko nekeisdavo, tik dar labiau įtraukdavo. Saulius prisimena, kad yra buvę kartų, kai per trumpą laiką laimėdavo dideles sumas – statė anuomet 100 litų ir per akimirką laimėjo 20 tūkstančių litų. Statymo sumos vis augo ir tai nesibaigdavo gerai.

„Kartą per pusvalandį laimėjau tokią sumą, apie kurią lošėjai sako – taip pasiseka tik kartą metuose. Bet aš neišėjau. Viską išleidau ir dar prasiskolinau“, – prisimena jis.

15min.lt fotomontažas/Lošimai
15min.lt fotomontažas/Lošimai

Miegojo Londone po tiltu

Kai lošimai užvaldo gyvenimą, viskas pradeda byrėti. Saulius pasakoja, kad buvo skolingas ne tik artimiesiems, bet ir visiems draugams bei pažįstamiems. „Mane net grasino nužudyti, jei ir toliau neatiduosiu skolų. Aš meluodavau, bėgdavau, keisdavau vieną miestą po kito“, – neslepia vyras.

Galiausiai jis atsidūrė Airijoje, o vėliau – ir Anglijoje. Londone viskas pasiekė ribą. Ten Saulius ne kartą miegojo gatvėje po tiltu. „Vos turėdavau pinigų, iškart nueidavau į kazino, o kitą dieną jau vėl būdavau gatvėje. Bet vis galvodavau, kad tai laikina. Tas „laikina“ užsitęsė metus“, – pasakoja buvęs lošėjas.

Eidavau į kazino tik sakydamas sau – per pietų pertrauką palošiu ir viskas. Bet negalėdavau išeiti.

Visgi jis surado galimybę grįžti į Lietuvą ir pradėti gyvenimą iš naujo. Susirado darbą, įtikino buvusius darbdavius, kad pasikeitė. Tačiau viskas greitai grįžo į senas vėžes: „Eidavau į kazino tik sakydamas sau – per pietų pertrauką palošiu ir viskas. Bet negalėdavau išeiti. Skambina klientai, o aš meluoju, nes man svarbiau buvo lošti“, – sako jis.

Kai pasieki ribą

Lūžis įvyko tada, kai Saulius atsidūrė psichiatrijos ligoninėje po bandymo nusižudyti. Tuo metu, kaip sako vyras, jo žmona laukėsi, santykiai buvo įtrempti, o pats jis buvo visiškai išsekęs.

Būtent psichiatrijos ligoninėje jis pirmą kartą išgirdo apie pagalbą – anoniminių lošėjų ir alkoholikų grupes bei 12 žingsnių programą. „Buvau viskuo nusivylęs, man tiko viskas, ką siūlė. Neturėjau kitos išeities, turėjau kažką daryti“, – prisimena jis.

Jis pradėjo lankyti psichoterapijos grupes, po truputį jo gyvenime atsirado žmonių, kurie suprato, kas vyksta. Jis pats pamatė, kad yra tokių, kurie gali nelošti, nors daug metų bvuvo priklausomi ne tik nuo lošimų, bet ir nuo alkoholio.

Gyvenu geriau, nei drįsau pasvajoti

Saulius nelošia jau daugiau nei penkiolika metų. Priklausomybės laikotarpis truko apie devynerius metus. Šiandien 43-erių vyras kuria nuosavą verslą, dirba finansų srityje, konsultuoja priklausomus žmones bei savanoriauja bendruomenėje „Aš esu“.

Jis padeda tiems, kurie šiandien yra ten, kur jis buvo anksčiau. „Kai gyvenau gatvėje Londone, galvojau, koks galėtų būti mano idealus gyvenimas. Dabar gyvenu geriau, nei tada drįsau pasvajoti. Blaivybė ir nelošimas apsimoka“, – šypteli Saulius.

Sauliaus istoriją paprašėme pakomentuoti Lošimų priežiūros tarnybos prie LR finansų ministerijos psichologės Gabrielės Glušauskaitės.

Asmeninio albumo nuotr./Gabrielė Glušauskaitė
Asmeninio albumo nuotr./Gabrielė Glušauskaitė

– Saulius pasakoja, kad lošė ne dėl pinigų, o dėl tos ypatingos būsenos – adrenalino, įtampos. Kodėl lošimuose žmogų taip stipriai ima traukti būtent tas jausmas?

- Lošiant išties svarbesniu tampa ne pats laimėjimas, o emocinė būsena dėl neapibrėžto, atsitiktinio rezultato ir galimo pelno. Kai žmogus nežino, kada laimės, smegenys pradeda nuolat laukti atlygio, tai reiškia, kad aktyvuojasi smegenų atlygio centrai ir išsiskiria dopaminas, kuris sukelia malonumo jausmą, o dėl jaučiamo malonumo veiksmą norisi kartoti dar ir dar.

Smegenys ima stipriai siekti lošimo, nes ši veikla garantuoja dopamino išsiskyrimą, kuris kelia malonumą.

Elgesio psichologijoje tai vadinama atsitiktiniu pastiprinimu, (kai kartais atsitiktinai gauni atlygį, o kartais ne). Būtent atsitiktinis pastiprinimas yra vienas stipriausių elgesio formavimo būdų, nes smegenys laukdamos atlygio išskiria dopaminą ne tik tada, kai tą atlygį gauna, bet ir tada, kai jo laukia. Būtent šis ciklas — rizika, laukimas, atlygis (laimėjimas arba pralaimėjimas) ir palaiko įtampą, jaudulį kurie tampa svarbesni už pinigus.

– Kodėl žmogus dažnai nesustoja net tada, kai jau praranda darbą, santykius, namus ar ima grimzti į skolas?

- Žmogui būna sunku sustoti, nes priklausomybė lošimams pakeičia mąstymą ir emocijų valdymą. Smegenys ima stipriai siekti lošimo, nes ši veikla garantuoja dopamino išsiskyrimą, kuris kelia malonumą, bei adrenaliną, kuris atneša jaudulį ir įtampą, todėl noras lošti tampa stipresnis už racionalų pasekmių suvokimą.

Taip pat žmonės pradeda turėti klaidingų įsitikinimų, pavyzdžiui, iš noro atsilošti gali kilti mintis, kad „kitą kartą man tikrai pasiseks ir problemos išsispręs“, nors nuostoliai tik didėja. Ilgainiui lošimas tampa ne pasirinkimu, o priklausomybe.

– Kiek dažna situacija, kai priklausomybę nuo lošimų lydi ir kitos problemos – alkoholis, depresija, suicidinės mintys?

- Tyrimai rodo, kad priklausomybė nuo lošimų gali pasireikšti kartu su gretutiniais sutrikimais, pavyzdžiui, su depresijos, nerimo, asmenybės sutrikimais, psichosomatiniais sutrikimais ir kitomis priklausomybėmis. Šie sutrikimai gali iššaukti poreikį lošti siekiant, pvz., nusiraminimo, laikino pailsėjimo nuo ūmių būsenų. Tiek šių sutrikimų atsiradimą gali iššaukti problemos dėl lošimo.

Todėl esant poreikiui besikreipiantiems asmenims rekomenduojame ir psichiatrų pagalbą. Kalbant apie kitas priklausomybes ir lošimus, savo praktikoje kartais susiduriu su tokiais atvejais, kai asmenys kreipiasi dėl lošimų, o ilgiau pasikalbėjus pasidalina, jog lošia tik tada, kai vartoja alkoholį ir/ar vartoja narkotines medžiagas.

Priklausomybė nuo lošimo yra tik paviršius, po kuriuo slypi įvairios vidinės problemos, nuo kurių ir bėgama.

Taip pat gali nutikti ir taip, kad viena priklausomybė pakeičia kitą, pavyzdžiui, asmuo sustabdo alkoholio vartojimą, bet tada suintensyvėja lošimas. Dėl to rekomenduočiau nesusigundyti greitais sprendimo būdais, neužsiimti savigyda, o kreiptis į specialistus ir pamėginti priimti tą realybę, kad sveikimo kelias gali trukti ne vienerius metus.

– Sauliaus istorijoje matyti daug bėgimo nuo skolų, nuo žmonių, nuo savęs. Ar toks bandymas „pabėgti“ nuo problemų būdingas lošimų priklausomybei?

Lošimo priklausomybė, kaip ir visos kitos priklausomybės, yra tik paviršius. Po šiuo paviršiumi slypi įvairios vidinės problemos, nuo kurių ir bėgama. Žmogui gali būti visai nesaugu ir baisu susidurti akis į akį su kamuojančiomis problemomis, savo nepatenkintais poreikiais, vidiniais ir išoriniais konfliktais.

Visgi tie, kurie apsisprendžia eiti sveikimo keliu, renkasi susidurti su ta nemalonia realybe, pripažinti turimas problemas ir mokosi jas priimti arba jas spręsti nuo jų nebėgdami. Šiam įgūdžiui formuotis padeda Anoniminių lošėjų ir psichoterapinės grupės, apie kurias kalbėjo ir pašnekovas, individualios konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu, reabilitacinės bendruomenės.

Pasiliekant priklausomybėje, gali būti daug vienišumo jausmo, tad manau, kad svarbu kreiptis pagalbos ir leisti sau pamatyti, kad esi tikrai ne vienas.



Finansuojama Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšomis.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą