Neseniai publikuotame tyrime nurodoma, kad jauni suaugusieji yra labiausiai nelaiminga amžiaus grupė JAV, Jungtinėje Karalystėje ir dar 44 kitose šalyse.
Ilgą laiką buvo manoma, kad kad laimės jausmas ima mažėti žmogui sulaukus maždaug 40 metų, o vėliau vėl pakyla senatvėje. Tačiau JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, jog Z kartos (gimusios po 1995 m.) psichikos sveikata ėmė blogėti dar apie 2014-uosius, o COVID-19 pandemijos metu ir po jos situacija dar labiau pablogėjo.
Tyrėjai neišskyrė vienos konkrečios priežasties, tačiau pastebėjo platesnes tendencijas: dažnesnį pamokų praleidinėjimą, mokymosi sunkumus bei didesnį jaunų žmonių pasitraukimą iš darbo rinkos dėl psichikos sveikatos problemų.
Taip pat paaiškėjo, kad jaunų moterų psichikos sveikata prastesnė nei jaunų vyrų, daugiausia dėl didesnio nerimo ir depresijos paplitimo tarp merginų. JAV jaunos moterys patyrė didžiausią nelaimingumo augimą – nuo 5,6 proc. 2009 m. iki 9,3 proc. 2024 m.
Kas yra „neviltis“?
Tyrėjai pabrėžė, kad neviltis – tai sunki prastos psichikos sveikatos būsena, kai žmogus jaučiasi nuolat stipriai įsitempęs, prislėgtas ar emociškai pervargęs ilgesnį laiką.
1993–2014 m. vos 3,7 proc. amerikiečių teigė jaučiantys neviltį, tačiau 2024 m. šis skaičius išaugo iki 6,7 proc. Tarp jaunesnių nei 25 metų žmonių šis skaičius beveik patrigubėjo – nuo 2,9 proc. iki 8 proc.
Pasauliniu mastu tendencijos ne mažiau grėsmingos: tyrėjai iš Dartmuto koledžo (Naujasis Hampšyras) ir Londono universiteto koledžo nustatė, kad net 48 proc. Z kartos atstovų yra rizikoje patirti psichikos sveikatos sutrikimų. Daugiau nei 13 proc. jaunesnių nei 25 m. žmonių save apibūdino kaip „stipriai prislėgtus“, kai tuo tarpu tarp kitų amžiaus grupių tokių buvo tik 5,6 proc.
Kodėl jaunimas nelaimingesnis?
Laimės tyrėjas Martijnas Hendriksas iš Roterdamo Erasmo universiteto teigia, kad šiandieniniai jaunuoliai nuo vaikystės praleido daug daugiau laiko prie ekranų nei ankstesnės kartos. Tai lemia nuolatinį savęs lyginimą su kitais internete ir neigiamą požiūrį į savo gyvenimą.
Be to, jaunieji suaugusieji turi mažiau finansinių santaupų nei vyresnės kartos. Didėjant maisto ir būsto kainoms, daugeliui jaunų žmonių tampa sunku įsigyti pirmąjį būstą ar net patenkinti pagrindinius poreikius.
„Būsto kainos smarkiai šoktelėjo, o vyresnės kartos iš to ypač pasinaudojo. Tuo tarpu jauni suaugusieji kovoja, kad galėtų įsigyti pirmą namą“, – aiškino tyrėjas.
Kas laimingiausi?
JAV tyrimo dalis, paskelbta žurnale PLOS One, analizavo duomenis iš Elgesio rizikos veiksnių stebėsenos sistemos (BRFSS) – didžiulio CDC telefono apklausų projekto, vykdyto 1993–2024 m. Kasmet apklausoje dalyvaudavo per 400 tūkst. žmonių. Jie buvo klausiami, kiek dienų per pastarąjį mėnesį jų psichikos sveikata buvo „negera“. Tie, kurie atsakė „visas 30 dienų“, buvo priskirti prie patiriančių neviltį.
Nors duomenys paremti žmonių savęs vertinimu (kas gali būti subjektyvu), tyrimas parodė aiškią tendenciją: nelaimingiausia amžiaus grupė šiandien – ne 40–50-mečiai, o jaunesni nei 25-erių.
Tyrimas atskleidė, kad 45–70 metų žmonės yra laimingiausia amžiaus grupė – jie pranešė turintys geresnę psichikos sveikatą nei jaunimas. Net ir vyresni nei 70 metų žmonės rodė daugiau pasitenkinimo gyvenimu nei jauni suaugusieji.
Pasauliniu mastu neviltis tarp vyresnių nei 65 m. sumažėja iki mažiau nei vieno procento.
