Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame priklausomybės tapo norma: alkoholis, tabakas, maistas, apsipirkimai, žaidimai, socialiniai tinklai. Vienu telefono paspaudimu gauname malonumą.
Jo centre – dopaminas, vadinamasis „malonumo hormonas“, kurį išskiria smegenys, kai patiriame pasitenkinimą. Jis įrašo šį jausmą į mūsų atmintį, todėl norime jį kartoti vėl ir vėl.
Deja, kai dopamino per daug – gimsta priklausomybė.
„Mes skęstame dopamino pertekliaus pasaulyje“
Knygos „Dopamino tauta: pusiausvyros paieška piktnaudžiavimo amžiuje“ (2021 m., leidykla „Liūtai ne avys“) autorė, Stanfordo universiteto psichiatrijos profesorė Anna Lembke, daugiau nei 25 metus gydanti priklausomybės sutrikimų turinčius žmones, įspėja:
„Gyventi be priklausomybių šiandien beveik neįmanoma. Mūsų smegenys nesuspėjo prisitaikyti prie pertekliaus pasaulio. Tai tarsi kaktusas, įmestas į atogrąžų džiungles – mes tiesiog skęstame dopamino pertekliuje.“
Profesorė šiuolaikinį išmanųjį telefoną vadina „švirkštu, kuris 24 valandas per parą leidžia skaitmeninį dopaminą“. Jos teigimu, priklausomas žmogus praranda gebėjimą jausti laimę, o smegenys dėl to patiria ilgalaikius pokyčius. Vis dėlto ji mato ir prošvaisčių:
„Yra vilties. Kad ir kokia būtų priklausomybė, pabandykite sustoti bent mėnesiui. Po to jūsų lauks maži, pamiršti džiaugsmai.“
Malonumo ir skausmo sūpynės
Kodėl tampame priklausomi? Profesorė aiškina: mūsų smegenys malonumą ir skausmą apdoroja tuo pačiu mechanizmu – tarsi sūpynėmis, kur vienoje pusėje malonumas, kitoje – skausmas. Kai patiriame džiaugsmą, smegenys išskiria dopaminą, ir sūpynės pasvyra į malonumo pusę. Tačiau smegenys iškart siekia pusiausvyros – taip jose „iššoka mažieji pabaisos“, spaudžiantys skausmo pusę žemyn.
„Šie pabaisos nelipa nuo sūpynių iš karto – jos pasilieka, stumdamos smegenis link diskomforto. Būtent tada atsiranda potraukis – „dar vienam gėrimui“, „dar vienai serijai“, „dar vienai dozei.“
Tokiu būdu malonumo paieškos virsta kančia – žmogus nebeieško džiaugsmo, o tik bando išvengti diskomforto.
„Dopaminas nėra blogas – blogas yra jo lengvumas“
Anot prof. A.Lembke, dopaminas pats savaime nėra blogis – jis būtinas išgyvenimui. Problema ta, kaip mes jį gauname. Anksčiau žmonės turėjo įdėti daug pastangų, kad pasiektų mažus atlygius – dabar gauname didelius atlygius be jokio darbo.
Tokie „medikuoti malonumai“, kaip greitas maistas, trumpi vaizdo įrašai (Reels, Shorts ir pan.) ar „patinka“ paspaudimai socialiniuose tinkluose, iškreipia smegenų atlygio sistemą.
Sveikesni dopamino šaltiniai, pasak profesorės, yra gamta, gyvas bendravimas, sportas ar sunkiai pasiekti tikslai. Tačiau daug žmonių jų nebesirenka, o kai kurie net nėra bandę, nes gimė ir augo visai kitokių – greit pasiekiamų – malonumų jūroje.
Prof. A.Lembke teigia, kad priklausomybės plinta ypač sparčiai turtingose ir konkurencingoje aplinkoje gyvenančiose visuomenėse:
„Paradoksalu, bet kuo daugiau turime, tuo labiau kenčiame nuo dopamino trūkumo. Patogumas nebūtinai reiškia laimę – tikras džiaugsmas slypi saikingame diskomforte ir iššūkiuose.“
Ji pabrėžia, kad depresijos, nerimo ir savižudybių rodikliai išsivysčiusiose šalyse auga kartu su skaitmeninio vartojimo didėjimu.
Asmeninė priklausomybės istorija
Profesorė atvirauja, kad pati buvo priklausoma – nuo romanų skaitymo:
„Apie 40-uosius metus nebegalėjau sustoti skaityti meilės romanų. Skaitydavau naktimis, slėpdavau viršelius po medicinos žurnalais. Vieną rytą trečią valandą nakties supratau – nebegaliu taip gyventi. Išmečiau savo skaityklę.“
Po mėnesio visiško romanų skaitymo apribojimo ji pajuto, kad kūnas ir protas lengvėja.
„Keturių savaičių pertrauka padeda „perkrauti" smegenų atlygio sistemą. Pirmas dvi savaites sunku, bet po mėnesio supranti: tai, kas, rodėsi, ramino, iš tiesų maitino nerimą ir liūdesį.“
Paaiškino, kaip sustoti
Norintiems pradėti detoksikaciją, profesorė pateikė kelių žingsnių planą.
Pirmas žingsnis – fiziškai atitolti nuo priklausomybę sukeliančio objekto.
„Išmeskite telefoną – ir tada išmeskite šiukšlių dėžę. Mažinti vartojimą beveik niekada neveikia. Reikia visiškai nutraukti“, – pataria specialistė.
Ji rekomenduoja vadinamą „dopamino detoksikaciją“ – mėnesį be priklausomybę keliančių veiklų. Planas paprastas:
- Nusistatykite aiškų tikslą.
- Pasakykite artimiesiems, ką darote.
- Užpildykite dienas veikla be dopamino pertekliaus – sportu, pasivaikščiojimais, kūryba.
Skaitmeninė priklausomybė – naujoji epidemija
Prof. A.Lembke ypač nerimauja dėl vaikų ir paauglių priklausomybės nuo ekranų. Ji liudijo teisme prieš „Google“, „Meta“ ir „TikTok“ dėl priklausomybės sukėlusių socialinių tinklų poveikio.
„Vaizdo įrašų žiūrėjimas aktyvuoja tas pačias smegenų sritis kaip alkoholis ar narkotikai. Telefonai – tai šiuolaikiniai dopamino švirkštai“, – tikina psichiatrijos profesorė.
Jos nuomone, vaikams iki 13 metų visiškai neturėtų būti duodami išmanieji įrenginiai, o vyresniems būtinos aiškios taisyklės:
- jokio telefono miegamajame,
- ribotas ekranų laikas,
- tinkamas pavyzdys iš tėvų.
Profesorė giria Pietų Korėjos sprendimą drausti telefonų naudojimą pamokų metu: „Tai tarsi išimti lošimo automatus iš vaikų kišenių.“
„Bet koks priklausomas žmogus gali pasveikti“
Anot prof. A.Lembke, priklausomybė – ne silpnumas, o smegenų liga, galinti paveikti kiekvieną. Gydymas prasideda nuo atvirumo:
„Priklausomybė gyvena meluose. Pasveikę žmonės turi vieną bendrą bruožą – jie nustoja meluoti sau. Tik pripažinimas, kas iš tiesų vyksta, pradeda keisti smegenis ir gyvenimą.“
Profesorės epitafijoje, jei tokia būtų, ji norėtų matyti žodžius: „Daryk sunkius dalykus.“
Tai jos žinutė kiekvienam, gyvenančiam priklausomybių amžiuje.
Parengta pagal „The Chosun Daily“ ir „Medical News Today“
