Sekite 15min Google
Žmogus kasdien priima iki 100 tūkst. sprendimų. Palyginimui: visa para turi „tik“ 86 400 sekundžių. Žinoma, ne kiekvienas sprendimas turi tokią pačią reikšmę. Viena yra svarstyti, ką valgyti pietums, ir visai kas kita – galvoti apie naują karjeros kelią.
Būtent priimant sudėtingus sprendimus, pavyzdžiui, susijusius su karjera, kiekvienas žmogus turbūt turi savo metodą. Vieni rašo užrašus, kiti sudarinėja pliusų ir minusų sąrašus, klausia draugų, šeimos ar net mentoriaus patarimo, o kai kurie tiesiog pasikliauja jausmu. Čia ir kyla konfliktas: ar klausyti nuojautos, ar proto? Kitaip tariant – intuicijos ar racionalaus mąstymo.
Psichologai tyrė proto ir nuojautos sprendimus
Tad kas vis dėlto „geriau“? Šį klausimą prieš kurį laiką sau uždavė ir Čikagos DePaulo universiteto profesorius Josephas Mikelsas. Kartu su komanda jis nusprendė tai išsiaiškinti.
Psichologams tam prireikė keturių eksperimentų. Dalyviai kompiuteryje turėjo rinktis automobilį iš kelių pateiktų variantų. Kartais buvo nurodoma daug automobilio savybių, pavyzdžiui, degalų sąnaudos – tai buvo sudėtingas sprendimas. Kitais atvejais savybių buvo mažai – tai buvo paprastas sprendimas.
Eksperimentuose savybės buvo teigiamos arba neigiamos. Todėl egzistavo objektyviai geriausias pasirinkimas – šiuo atveju tai buvo automobilis, turintis 75 proc. teigiamų savybių. Panaši metodika buvo taikoma ir kituose pavyzdžiuose. Dalyviai taip pat rinkosi tarp butų, atostogų vietų, gydytojų ir gydymo metodo.
Intuicija ir racionalumas veikia visiškai skirtingai
Tai du visiškai skirtingi keliai sprendimui priimti.
- Intuicija rezultatą pateikia greitai, automatiškai ir remiasi jausmais. Todėl prieš svarbų sprendimą dažnai jau per akimirką pajuntame pirmąją kryptį. Tačiau kuo ilgiau apie tai galvojame, tuo labiau ši pirmoji nuojauta gali imti silpnėti.
- Racionali sistema veikia gerokai lėčiau nei intuicija. Užtat ji yra kontroliuojama, išsami ir analitinė. Jausmai čia vaidina mažesnį vaidmenį.
Intuicija laimi
Galiausiai rezultatas aiškiai palankesnis intuicijai – bent jau kalbant apie sudėtingus sprendimus.
- Nuojauta geresnė už proto sprendimą. Esant sudėtingoms situacijoms, 65 proc. dalyvių pasirinko objektyviai geriausią variantą, kai sekė savo jausmu. Racionaliai sprendusiųjų grupėje tai pavyko tik 26 proc.
- Nuojautos sprendimai subjektyviai atrodo geresni. Dalyviai, kurie priimdami sprendimus klausė savo jausmų, buvo labiau patenkinti nei tie, kurie rėmėsi protu.
- Nuojautos sprendimų nereikėtų pergalvoti. Ilgiau galvojant pirmoji intuicija dažnai ima svyruoti – ir dažnai be pagrindo. Dalyviai, kurie suabejojo pirmuoju jausmu, tik 26 proc. atvejų pasirinko objektyviai geriausią variantą. Tarp tų, kurie iškart pasitikėjo savo jausmu, tokių buvo 58 proc.
- Nuojautos sprendimai geri daugelyje sričių. Renkantis atostogų vietą ar butą, intuityvūs sprendimai pasirodė geriau nei racionalūs. Lygiosios tarp proto ir intuicijos buvo sprendžiant, kuris gydytojas ar terapija yra geriausia.
Kaip priimti geriausią sprendimą
Mokslininkai pripažįsta, kad dar liko daug neatsakytų klausimų. Vis dėlto, remdamiesi duomenimis, jie rekomenduoja klausyti nuojautos ir po to sprendimo per daug nebeanalizuoti.
Wirtschaftspsychologie-aktuell.de apibendrina tyrėjų siūlomus sprendimo priėmimo žingsnius:
1. Ar sprendimas sudėtingas? Jei taip, remkitės jausmu.
2. Užrašykite galimas alternatyvas, geriausia – su svarbiausiomis jų savybėmis. Tada dar kartą jas peržvelkite ir leiskite informacijai „nusėsti“.
3. Tada paklauskite savęs: kuri alternatyva man kelia geriausią jausmą?
4. Pasirinkite tą variantą, su kuriuo siejasi geras jausmas.
5. Nepradėkite sprendimo tikrinti pliusų ir minusų sąrašu.
Galiausiai svarbu prisiminti ir tai, kad kai kurių pasekmių tiesiog neįmanoma numatyti. Todėl nereikėtų savęs per griežtai teisti, jei kada nors priimtas sprendimas vėliau atrodo buvęs netinkamas. Juk tuo metu buvo priežasčių, kodėl pasirinkote būtent tą kelią. Universaliai blogo sprendimo tikriausiai nėra – viskas turi savų privalumų ir trūkumų.