Rugsėjį vienu metu susiduria keli pokyčiai: laisvesnį vasaros ritmą pakeičia rutina, grįžta didesnis darbų ir šeimos įsipareigojimų tempas, trumpėja dienos. Prisideda ir savotiškas „antrojo sausio“ efektas – lūkestis, kad dabar turime susikaupti, kelti naujus tikslus ir vėl būti maksimaliai produktyvūs.
Tačiau kalendorius pasikeičia per vieną dieną, o mūsų psichikai persiorientuoti reikia laiko. Net grįžimas į mėgstamą darbą po atostogų yra pokytis, reikalaujantis prisitaikymo. Todėl didesnė įtampa šiuo laikotarpiu nebūtinai reiškia, kad žmogus prasčiau tvarkosi su kasdienybe.
Apie padidėjusią įtampą gali signalizuoti dirglumas, sumažėjusi kantrybė, sunkumas susikaupti, vidinis skubėjimo jausmas ar miego pokyčiai. Po įprastos darbo dienos gali likti mažiau kantrybės artimiesiems, o vakare būti sunkiau „išjungti“ mintis apie rytojaus darbus.
Viena dažniausių klaidų – tikėtis, kad kartu su rugsėjo pirmąja automatiškai grįš ir šimtaprocentinis darbingumas. Pirmosiomis savaitėmis verta neperkrauti dienotvarkės, planuoti ne tik darbus, bet ir poilsį bei išsaugoti bent vieną malonų vasaros ritualą – pasivaikščiojimą, laiką lauke ar lėtesnį vakarą.
Prisitaikius prie naujo ritmo įtampa turėtų palaipsniui mažėti. Tačiau jei nerimas stiprėja, ilgiau išlieka miego sunkumai ar savijauta pradeda trukdyti darbui, santykiams ir kasdienei veiklai, verta pasitarti su psichologu ar šeimos gydytoju.
Rudens pradžia neprivalo tapti nauju produktyvumo maratonu. Kartais geriausia, ką galime sau duoti, – laiko prisitaikyti.

