Varkė Labdarkė – atvirai apie vieną baisiausių patirčių: „Galvojau, kad mirštu“

Rugsėjo 11-ąją Klaipėdos psichikos sveikatos centre susitiko gydytojai psichiatrai, šeimos gydytoja, medicinos psichologė, socialiniai darbuotojai, sveikatos įstaigų ir savivaldybės vadovai bei asmenine psichikos sveikatos patirtimi pasidalijęs T.Kanapeckas (Varkė Labdarkė), rašoma pranešime žiniasklaidai.

Festivalyje surengtos trys diskusijos: „Psichikos sveikata darbo aplinkoje“, „Kai nerimas perauga į paniką“ ir „Gyvenimas nuolatinio nerimo akivaizdoje“.

Diskusijose buvo kalbama ne tik apie tai, kaip atpažinti psichikos sveikatos sunkumus, bet ir apie klausimus, kurie šiandien paliečia daugelį – ar saugu darbe pasakyti „man sunku“, kada nerimas jau tampa sutrikimu ir kaip gyventi žinant, kad pasaulis negali garantuoti visiško saugumo.

Varkė Labdarkė – apie akimirką, kai atrodė, kad miršta

Ypač atvira tapo diskusija „Kai nerimas perauga į paniką“, kurioje dalyvavo Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovė, gydytoja psichiatrė dr. Aistė Leleikienė, Jūrininkų poliklinikos Šeimos medicinos skyriaus vadovė, šeimos gydytoja Lina Jokubynaitė ir turinio kūrėjas, televizijos projektų dalyvis T.Kanapeckas (Varkė Labdarkė).

Tadas paminėjo, jog pirmą kartą taip atvirai su festivalio auditorija dalijosi savo patirtimi – pasakojo apie nerimą, panikos atakas ir momentą Islandijoje, kai, patyręs stiprią panikos ataką, buvo įsitikinęs, kad miršta.

Tadas pabrėžė kelis svarbius momentus: kad eiti pas gydytoją psichiatrą negėda ir kaip yra svarbu nesavivaliauti su vaistais.

„Fotopolis“ nuotr./Festivalio Klaipėdoje akimirka

Pokalbyje kalbėta ir apie ženklus, kuriuos kūnas bei psichika siunčia dar prieš pasiekiant kritinę ribą, apie profesionalios pagalbos paieškas ir tai, ką savo gyvenime tenka keisti, kai kūnas ir psichika pagaliau pasako „stop“.

Dr. Aistė Leleikienė aiškino, kur yra riba tarp normalaus, kiekvienam žmogui pažįstamo nerimo ir nerimo sutrikimo, kas vyksta panikos atakos metu bei kokia pagalba gali būti veiksminga. Šeimos gydytoja Lina Jokubynaitė į problemą pažvelgė iš pirminės sveikatos priežiūros perspektyvos – juk panikos ataka neretai pasireiškia labai stipriais fiziniais simptomais: širdies plakimu, dusuliu, galvos svaigimu ar krūtinės skausmu. Diskutuota, kaip tokiais atvejais atskirti nerimo sukeltus simptomus nuo būklės, kai žmogui iš tiesų reikalinga skubi medicinos pagalba.

Ar darbe žmogus gali pasakyti „man sunku“?

Ne mažiau aktuali festivalio diskusija buvo skirta psichikos sveikatai darbo aplinkoje.

Joje dalyvavo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir sveikatos departamento direktorė Ingrida Urbonavičienė, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausioji socialinė darbuotoja Raimonda Šoparienė, centro vyr. medicinos psichologė Vaida Figorienė ir Jūrininkų poliklinikos direktorius, gydytojas bei sveikatos vadybos specialistas Saulius Dabravalskis.

Diskusijoje keltas klausimas, kas iš tiesų atsakingas už darbuotojo psichikos sveikatą – pats žmogus, jo vadovas ar organizacija?

Kalbėta apie perdegimą ir pirmuosius emocinio išsekimo signalus, psichologiškai saugios darbo aplinkos kūrimą, vadovo atsakomybę, darbuotojų baimę pripažinti, kad jiems sunku, bei pagalbą žmonėms, kurie dėl psichikos sveikatos sunkumų bando išsilaikyti darbo rinkoje ar į ją sugrįžti.

Vienas svarbiausių diskusijoje iškeltų klausimų – ar šiandien Lietuvos darbovietėse žmogus iš tiesų gali pasakyti „man sunku“ ir nebijoti, kad tai turės pasekmių jo karjerai?

Iš Vilniaus – su patirtimi iš karo paliestos Ukrainos

Trečiojoje diskusijoje „Gyvenimas nuolatinio nerimo akivaizdoje“ kalbėta apie tai, kas pastaraisiais metais tapo mūsų kasdienybės fonu – karo grėsmę, geopolitinį nesaugumą, nežinomybę ir jų poveikį žmogaus bei visos visuomenės psichikos sveikatai.

Specialiai į festivalį iš Vilniaus atvyko VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius, ne kartą lankęsis Ukrainoje ir iš arti matęs, kaip karas veikia žmonių psichikos sveikatą.

Klaipėdoje vyko psichikos sveikatai skirtas festivalis „KALBĖK. JAUSK. GYVENK.“

+23

Kartu su juo diskutavo Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojas psichiatras, dėstantis Klaipėdos universitete, Mindaugas Būta bei Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas, Klaipėdos regioninės Karo komendantūros komendantinis karys, aktyvusis rezervistas Giedrius Zaturskis.

Martynas Marcinkevičius dalijosi Ukrainoje sukaupta patirtimi ir kalbėjo apie tai, kas nutinka žmogaus psichikai, kai karo grėsmė iš teorinės tampa realia kasdienybe, kokios gali būti ilgalaikės karo pasekmės žmogui, jo šeimai ir visuomenei.

Mindaugas Būta nagrinėjo kitą mūsų realybės pusę – kiek nerimo dėl karo ir artimųjų saugumo yra normali reakcija, o kada ilgalaikis gyvenimas su mintimi „kažkas gali nutikti“ pradeda žaloti žmogaus psichikos sveikatą. Giedrius Zaturskis į temą pažvelgė ir kaip socialinis darbuotojas, ir kaip aktyvusis rezervistas – diskutuota, ar pasirengimas galimai grėsmei didina baimę, ar priešingai – žinojimas, kaip elgtis, mažina bejėgiškumo jausmą.

Diskusiją apibendrino klausimas, kuris šiandien aktualus gerokai platesnei visuomenės daliai: kaip gyventi normalų gyvenimą, žinant, kad grėsmė yra reali, bet kartu neleisti jai užvaldyti mūsų kasdienybės?

Ne tik psichiatrė, bet ir kapelos „Gatunko“ siela

Festivalio pabaiga atskleidė ir visai kitą Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovės dr. Aistės Leleikienės pusę.

Tą pačią dieną ji buvo ir gydytoja psichiatrė bei diskusijos apie nerimą ir panikos atakas ekspertė, ir viena iš kapelos „Gatunkas“ sielų. Po rimtų, jautrių ir kartais nelengvų pokalbių festivalis baigėsi šios kapelos koncertu.

Ir galbūt būtent tokia pabaiga geriausiai atspindėjo viso festivalio idėją: psichikos sveikata nėra vien kalbėjimas apie ligą ar sunkumus. Tai ir ryšys, bendruomenė, muzika, buvimas kartu bei gebėjimas gyventi, rašoma pranešime žiniasklaidai.