Sekite 15min Google
Šių metų gripo sezonas gali prasidėti neįprastai anksti. Keliose Šiaurės pusrutulio valstybėse, likus dar kelioms savaitėms iki įprastos gripo sezono pradžios, fiksuojama stebėtinai daug teigiamų gripo testų.
Tuo pat metu mokslininkai stebi gripo viruso pokyčius, kurie gali turėti įtakos organizmo gebėjimui apsisaugoti nuo infekcijos.
Apie tai rašo prestižinis mokslo žurnalas „Nature“.
Naujausi duomenys kelia klausimą, ar šiemet vertėtų paankstinti skiepijimąsi nuo gripo. Tačiau specialistai pabrėžia, kad kol kas dar per anksti prognozuoti, kokio stiprumo gripo sezonas laukia.
Gripo atvejų daugėja neįprastai anksti
Jungtinėje Karalystėje ir vakarinėje JAV pakrantėje teigiamų gripo testų dalis šiuo metų laiku yra neįprastai didelė.
Japonijoje po rugpjūtį ir rugsėjį kilusių gripo protrūkių kai kurios mokyklos net buvo priverstos laikinai užsidaryti.
Paprastai Šiaurės pusrutulyje gripo atvejų skaičius reikšmingiau pradeda augti tik vėlyvą rudenį.
„Tai būtų neįtikėtinai ankstyvas sezonas“, – teigia Pensilvanijos universiteto virusologas Scottas Hensley.
Vis dėlto, pasak jo, tokia išvada būtų pagrįsta tik tuo atveju, jei sergamumas ir toliau augtų taip sparčiai.
Kol kas JAV sveikatos priežiūros institucijų duomenys grindžiami palyginti nedideliu teigiamų testų skaičiumi, todėl patikimų prognozių dar negalima pateikti.
Be to, ankstyva gripo sezono pradžia nebūtinai reiškia, kad laukia itin sunki gripo epidemija. Tai pabrėžia ir Oksfordo universiteto epidemiologas Jamesas Hay. Kiek žmonių šį sezoną sirgs sunkia gripo forma, kol kas nežinoma.
Gripo virusas gali prasčiau pasiduoti imuninei apsaugai
Mokslininkus domina ne tik ankstyvas gripo plitimas, bet ir tai, kokios viruso atmainos šiuo metu cirkuliuoja.
Ankstyvuosiuose JAV mėginiuose kol kas vyrauja H1N1 – vienas iš gripo A viruso potipių. Praėjusią žiemą dominavo kita viruso atmaina.
Kai kuriuose H1N1 virusuose nustatytas genetinis pokytis, vadinamas G155E. Mokslininkų teigimu, dėl šio pokyčio žmogaus imuninė sistema gali prasčiau atpažinti virusą.
Persirgus gripu arba pasiskiepijus, organizmas gamina antikūnus, kurie prisijungia prie tam tikrų viruso vietų ir padeda su juo kovoti. Tačiau jeigu šios viruso vietos pasikeičia, anksčiau susidarę antikūnai gali veikti silpniau.
Pakitusius virusus kai kurių žmonių antikūnai atpažįsta prasčiau
Tokią galimybę patvirtinančių požymių pateikė rugsėjį paskelbtas tyrimas, kuriame dalyvavo virusologas Jesse Bloom.
Mokslininkai tyrė, kaip žmogaus kraujo mėginiuose esantys antikūnai reaguoja į skirtingus gripo virusus. Paaiškėjo, kad kai kurie G155E pokytį turintys virusai buvo atpažįstami prasčiau.
Ypač tai pastebėta tiriant paauglių ir jaunų suaugusiųjų antikūnus. Viena iš galimų priežasčių – jaunesni žmonės anksčiau galėjo būti rečiau susidūrę su panašiais gripo virusais. Vis dėlto mokslininkai ragina nedaryti skubotų išvadų.
Minėtas tyrimas dar nebuvo nepriklausomai recenzuotas, o laboratoriniai rezultatai neleidžia teigti, kad pakitę virusai yra labiau užkrečiami ar sukelia sunkesnę ligą.
Vakcinos vėluoja
Kaip anksčiau informavo Sveikatos apsaugos ministerija, valstybės lėšomis perkamos sezoninio gripo vakcinos šiemet gydymo įstaigas pasieks vėliau nei įprasta – jų tiekimas Lietuvoje numatomas lapkričio mėnesį. Vėlesnį pristatymą lėmė užsitęsęs vakcinų atnaujinimo procesas ir reikalingų reagentų vėlavimas. Su panašiais tiekimo iššūkiais susiduria ir kitos Europos šalys, įskaitant Lietuvos kaimynines valstybes.
Kiekvienais metais sezoninio gripo vakcinos sudėtis atnaujinama pagal tuo metu cirkuliuojančius ir artėjančiu sezonu tikėtinus gripo viruso tipus. Šiemet vakcinos sudėtis buvo atnaujinta visomis trimis vakcinoje esančiomis gripo viruso padermėmis. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šį sezoną Šiaurės pusrutulio sezonui rekomendavo naujas A(H1N1), A(H3N2) ir B/Victoria virusų padermes.
Dėl šių pokyčių vakcinų gamintojams teko koreguoti ir iš naujo pritaikyti gamybos procesus. Gamybą taip pat apsunkino tai, kad vėliau identifikuota, jog vakcinai reikalinga B gripo viruso padermė, taip pat kai kurių gamybai reikalingų reagentų vėlavimas ir trūkumas. Dėl tų pačių priežasčių su panašiais tiekimo iššūkiais susiduria visos Europos šalys, įskaitant Lietuvą.
