Sekite 15min Google
„Dabar paaiškėjo, kad pelių tyrimų duomenys buvo klastojami“, – skelbia įrašo autorius, šį teiginį siedamas su žurnale „Science Translational Medicine“ paskelbto straipsnio apie eksperimentinę vakcinaciją, nukreiptą į SARS-CoV-2 S2 baltymą, atšaukimu.
Pasak autoriaus, Francis Crick instituto tyrimas atskleidė, kad dalis šio straipsnio duomenų ir vaizdų buvo suklastoti, o atsakomybę prisiėmė pirmasis autorius Kevinas W. Ng.
Šią informaciją įrašo autorius pateikia kaip pagrindą abejoti žmonėms skirtomis COVID-19 vakcinomis ir jų stiprinamosiomis dozėmis, nors nepaaiškina, kaip atšauktas tyrimas susijęs su jų patvirtinimu.
Įraše taip pat tvirtinama, esą dėl iRNR preparatų teko pakeisti vakcinos apibrėžimą, o nuo visuomenės buvo slepiama, kad jų sudėtyje esanti iRNR yra modifikuota.
Apie ką buvo atšauktasis tyrimas?
Kaip paaiškinama mokslo naujienų svetainėje retractionwatch.com, žurnalas „Science Translational Medicine“ iš tiesų atšaukė 2022 m. liepą paskelbtą straipsnį, kurio pirmasis autorius – Kevinas W. Ng.
Jame buvo tiriama, ar eksperimentinė vakcinacija, nukreipta į SARS-CoV-2 viruso S2 baltymą, galėtų pelėms sukelti platesnio spektro neutralizuojančių antikūnų atsaką.
Paprastai kalbant, tai nebuvo žmonėms skirtų „Comirnaty“ stiprinamųjų dozių veiksmingumo tyrimas.
Nustatyti pažeidimai sukėlė abejonių ir dėl kitų straipsnyje aprašytų eksperimentų patikimumo. Kadangi jų pirminiai duomenys ir mėginiai neišliko, rezultatų patikrinti neįmanoma. Rugsėjo 8 d. pats institutas paprašė straipsnį atšaukti.
Taigi šio tyrimo duomenys iš tiesų buvo klastojami. Tačiau tai nebuvo tyrimas, kuriuo remiantis leista naudoti COVID-19 vakcinas ar jų stiprinamąsias dozes. Todėl jo atšaukimas nėra įrodymas, kad žmonėms skirtos vakcinos buvo patvirtintos remiantis suklastotais duomenimis.
Įtakos sprendimams dėl vakcinacijos neturėjo
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkas, virusologas Gytis Dudas, komentuodamas teiginį dėl atšaukimo, pirmiausia paragino atkreipti dėmesį, kada pasirodė mokslinė publikacija, kurios atšaukimas minimas „Facebook“ įraše.
Straipsnis buvo paskelbtas 2022 m. liepos 27 d., kai Lietuvoje skiepijimas nuo COVID-19 jau seniai vyko. Virusologas pabrėžė, kad iki tol priimti sprendimai dėl skiepijimo buvo pagrįsti daugeliu kitų tyrimų, todėl vėliau pasirodžiusi publikacija negalėjo būti jų pagrindas.
Kaip pavyzdį G.Dudas pateikė dar 2021 m. paskelbtą vakcinų efektyvumo analizę, prieinamą Lietuvos oficialiosios statistikos portale. Taigi duomenų apie vakcinų veiksmingumą žmonėms buvo surinkta dar iki dabar atšaukto darbo paskelbimo.
G.Dudas taip pat atkreipė dėmesį, kad atšauktame darbe nagrinėtas gana siauras mokslinis klausimas: ar skiepijant nuo SARS-CoV-2 susidarę antikūnai gali atpažinti ir kitus koronavirusus. Pasak virusologo, tai matyti jau iš paties straipsnio pavadinimo.
Grindė ne tik tyrimais su pelėmis
„Facebook“ įraše paskelbtas klaidinantis teiginys, esą ketvirtoji ir vėlesnės COVID-19 vakcinų dozės buvo pagrįstos vien tyrimais su pelėmis, o dabar šie tyrimai pripažinti suklastotais.
Atšauktame straipsnyje nebuvo tiriama „Comirnaty“ vakcina. Mokslininkai nagrinėjo, ar eksperimentinė vakcinacija, nukreipta į SARS-CoV-2 spyglio baltymo S2 dalį, pelėms sukelia platesnį antikūnų atsaką nei stiprinamoji dozė, paremta pradinės Uhano atmainos spyglio baltymu.
„Comirnaty“ sudėtyje esanti iRNR koduoja visą spyglio baltymą, o ne vien jo S2 dalį. Todėl šio eksperimentinio darbo atšaukimas nėra įrodymas, kad buvo suklastoti „Comirnaty“ tyrimų duomenys.
Be to, tyrimai su žmonėmis aprašyti tame pačiame preparato charakteristikų santraukos dokumente, į kurį nukreipia įrašo autorius.
Pavyzdžiui, viename tyrime ketvirtąją originalios vakcinos dozę gavo 305 vyresni nei 55 metų suaugusieji, kitame ketvirtąja „Original/Omicron BA.4-5“ doze buvo paskiepyti 726 dalyviai nuo 12 metų.
Dar viename tyrime 412 dalyvių nuo 12 metų, anksčiau gavusių bent tris dozes, buvo suleista „Omicron XBB.1.5“ vakcina. Dokumente pateikiami tiek saugumo, tiek imuninio atsako vertinimo duomenys.
Kitame aprašytame tyrime ketvirtoji „Comirnaty Original/Omicron BA.4-5“ dozė buvo suleista 107 dalyviams nuo 12 iki 17 metų, 313 dalyvių nuo 18 iki 55 metų ir 306 dalyviams nuo 56 metų.
Taigi dokumente, kuriuo remiasi pats įrašo autorius, aiškiai aprašyti stiprinamųjų dozių tyrimai su žmonėmis. Tai prieštarauja jo teiginiui, kad jos buvo tirtos tik su pelėmis.
-
Galas melagienoms apie autizmą: išdėstė jo priežastis ir paaiškino, kodėl tai nėra skiepai
-
Nuo DNR likučių iki „patentuotų žmonių“: kaip kuriamos melagienos apie vakcinas
-
Prie žinios apie laidų vedėjos mirtį – gąsdinantys skaičiai apie skiepus: ką jie iš tiesų rodo?
-
Internautus sudomino dar viena Kennedy pasaka: ar tarp skiepų ir alergijų maistui tikrai yra ryšys?
Vakcinos lieka vakcinomis
G.Dudas atmeta ir teiginį, esą informacinės RNR (iRNR) vakcinos neatitinka vakcinos apibrėžimo. Pasak virusologo, įrašo autorius nepateikia tai pagrindžiančių faktų.
„Viskas, ką vadiname skiepais, vienaip ar kitaip supažindina mūsų imuninę sistemą su svetimais baltymais“, – aiškino mokslininkas. Jo teigimu, skirtingos vakcinos tai pasiekia skirtingais būdais, tačiau dėl to iRNR vakcinos nenustoja būti vakcinomis.
Virusologas taip pat pabrėžė, kad vakcinose naudojamos RNR modifikacijos niekada nebuvo slepiamos. Sintetinių nukleotidų naudojimas moksliniame straipsnyje aprašytas dar 2005 metais.
Pasak G.Dudo, šios modifikacijos padeda išvengti pernelyg ankstyvos nespecifinės imuninės reakcijos, dėl kurios RNR būtų sunaikinta dar neatlikusi savo užduoties.
Taip ląstelėms suteikiama galimybė pagal RNR perduotą instrukciją pagaminti svetimą baltymą, kurį atpažinusi imuninė sistema suformuoja tikslinį atsaką, įskaitant antikūnus.
Ne tik iRNR
G.Dudas pabrėžė, kad Lietuvoje paskiepijus didžiąją dalį gyventojų nebuvo pastebėta netikėtų saugumo problemų, kurios pagrįstų įraše skleidžiamus kaltinimus.
Mokslininkas priminė ir didelę pačios pandemijos žalą – jo vertinimu, per šį laikotarpį Lietuva galėjo netekti apie 20 tūkst. gyventojų.
Virusologas taip pat atkreipė dėmesį, kad įraše abejojama visomis COVID-19 vakcinomis, nors argumentai susiję tik su iRNR technologija. Tačiau buvo naudojamos ir kitokiu principu veikiančios vakcinos – adenovirusinės, pavyzdžiui, „AstraZeneca“, ir baltyminės, pavyzdžiui, „Novavax“.
COVID-19 vakcinų saugumą patvirtina ir tarptautinė stebėsena. Europos vaistų agentūros paskelbtame vertinime nurodoma, kad daugiau nei 13 mlrd. pasaulyje suleistų dozių duomenys patvirtina gerą šių vakcinų saugumo profilį. Reguliuotojai taip pat pabrėžia, kad nėra įrodymų, jog vakcinos sukeltų perteklinį mirtingumą.
Trys 2025–2026 m. tyrimų apžvalgos pateikia nuoseklią išvadą: nauji duomenys atitinka ankstesnius COVID-19 vakcinų saugumo vertinimus.
2025 m. žurnale „The New England Journal of Medicine“ paskelbtoje apžvalgoje įvertinta ir reta širdies raumens uždegimo rizika – paaugliams vaikinams nustatyta maždaug 1–3 atvejai iš 100 tūkst. iRNR vakcinų dozių, o ilgesni tarpai tarp dozių buvo susiję su mažesne rizika.
2026 m. „Vaccine Integrity Project“ apžvalgoje, apėmusioje 155 naujus tyrimus, naujų saugumo problemų nenustatyta. Ji taip pat parodė, kad skiepijimas maždaug perpus sumažino suaugusiųjų riziką dėl COVID-19 atsidurti ligoninėje.
Dar vienoje 2026 m. sisteminėje apžvalgoje vertinti duomenys apie infarktą, insultą, trombozę ir širdies raumens uždegimą – naujų požymių, kurie rodytų anksčiau nenustatytą vakcinų riziką, taip pat neaptikta.
15min verdiktas: melas. Atšauktame straipsnyje iš tiesų nustatytas duomenų klastojimas, tačiau jame nebuvo tiriama „Comirnaty“ vakcina, o jo rezultatais nebuvo grindžiamas jos ar stiprinamųjų dozių patvirtinimas.
Teiginį, kad šios dozės tirtos tik su pelėmis, paneigia paties įrašo autoriaus nurodytame dokumente aprašyti tyrimai su žmonėmis. Klaidina ir teiginiai apie iRNR technologiją: šios vakcinos atitinka vakcinų paskirtį, o jų sudėtyje naudojamos RNR modifikacijos buvo viešai aprašytos mokslinėje literatūroje.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
