Ar tikrai farmacijos pramonė reklamai išleidžia 19 kartų daugiau lėšų nei tyrimams?

„Farmacijos įmonės išleidžia 19 kartų daugiau reklamai negu tyrimams. Tiesiog draugiškas priminimas, kad jiems niekada nerūpėjo jūsų sveikata“, – tvirtinama socialiniame tinkle „Facebook“ išplatintame įraše.

Jame minimas skaičius – 19 kartų – nėra išgalvotas, tačiau jo prasmė iškraipyta. Šis santykis kilo iš 2012 metais medicinos žurnale British Medical Journal (BMJ) paskelbto Donaldo W.Lighto ir Joelio R.Lexchino straipsnio „Pharmaceutical research and development: what do we get for all that money?“ („Farmacijos moksliniai tyrimai ir plėtra: ką gauname už visus tuos pinigus?“).

Unsplash nuotr./Vaistai (asociatyvinė nuotr.)

Tačiau autoriai rinkodaros išlaidas lygino ne su visomis farmacijos bendrovių išlaidomis moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), kaip leidžia suprasti „Facebook“ plintantis įrašas, o tik su fundamentiniams tyrimams (angl. basic research) skiriamomis lėšomis. Tyrimo autorių skaičiavimu, jos sudarė apie 1,3 proc. bendrovių pardavimo pajamų.

Fundamentiniai tyrimai – tai moksliniai tyrimai, kuriais pirmiausia siekiama įgyti naujų žinių ir suprasti pagrindinius reiškinių veikimo principus, nebūtinai iš karto kuriant konkretų produktą ar praktinį sprendimą.

Farmacijos srityje tai galėtų būti, pavyzdžiui, tyrimai, kuriais aiškinamasi, kaip vystosi tam tikra liga, kaip veikia konkretus biologinis mechanizmas ar kokį poveikį ląstelėms daro tam tikra molekulė. Tai skiriasi nuo vėlesnių vaistų kūrimo etapų – konkrečių vaistų kandidatų kūrimo, ikiklinikinių ir klinikinių tyrimų bei kitų MTEP darbų.

Todėl fundamentinių tyrimų nereikėtų tapatinti su konkretaus vaisto saugumo ir veiksmingumo vertinimu. Tai jau vėlesni vaistų kūrimo etapai, apimantys ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus.

Prieš vaistui patenkant į rinką jo kokybė, saugumas ir veiksmingumas turi būti įvertinti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus, o saugumas toliau stebimas ir po registracijos.

Taigi 2012 m. straipsnyje minimas 1,3 proc. rodiklis, skirtas fundamentiniams tyrimams, neparodo, kiek farmacijos bendrovės išleidžia visiems vaistų kūrimo, klinikinių tyrimų ar saugumo vertinimo etapams.

Apie ką buvo mokslinis straipsnis?

2012 metais British Medical Journal (BMJ) paskelbtame straipsnyje Donaldas W.Lightas ir Joelis R.Lexchinas nagrinėjo gerokai platesnį klausimą nei vien farmacijos bendrovių išlaidos reklamai.

Autoriai kvestionavo tuo metu pramonės atstovų ir politikų dažnai kartotą teiginį, kad farmacijos sektorius išgyvena „inovacijų krizę“, kai naujų vaistų kūrimas tampa vis brangesnis, o rinką pasiekiančių naujų preparatų – vis mažiau.

Unsplash.com nuotr./Vaistai

Jų vertinimu, JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) duomenys tokios ilgalaikės mažėjimo tendencijos nerodė: naujų patvirtinamų vaistų skaičius, atmetus atskirų metų svyravimus, išliko gana stabilus.

Tačiau autoriai teigė įžvelgiantys kitą problemą – didelė dalis naujai patvirtinamų preparatų, jų vertinimu, nesuteikia reikšmingo terapinio pranašumo prieš jau rinkoje esančius vaistus.

Remdamiesi ankstesnėmis analizėmis, mokslininkai nurodė, kad maždaug 85–90 proc. naujų vaistų pacientams suteikė nedidelę papildomą klinikinę naudą arba jos visai nesuteikė.

Autoriai tai siejo su farmacijos pramonės verslo modeliu, skatinančiu kurti daugybę jau egzistuojančių preparatų variacijų ir intensyviai jas reklamuoti, užuot orientavusis į iš esmės naujų gydymo būdų kūrimą.

Būtent šiame kontekste straipsnyje aptariamos ir farmacijos pramonės išlaidos. Autorių skaičiavimu, atskaičius mokesčių mokėtojų subsidijas, bendrovės fundamentiniams tyrimams, skirtiems naujoms molekulėms atrasti, skyrė apie 1,3 proc. pardavimo pajamų.

Shutterstock nuotr./Laboratorija

Tuo metu rinkodarai, remiantis jų cituojamu nepriklausomu vertinimu, teko apie 25 proc. pajamų. Būtent palyginus šiuos du dydžius gaunamas santykis 1:19 – rinkodarai tenkanti dalis buvo maždaug 19 kartų didesnė už fundamentiniams tyrimams skiriamą dalį. Tai nėra rinkodaros ir visų mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidų palyginimas.

Kaip yra iš tiesų?

Įvertinus visas farmacijos pramonės išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), o ne tik fundamentiniams tyrimams, vaizdas pasikeičia iš esmės.

JAV Kongreso biudžeto biuro (CBO) duomenimis, 2019 m. farmacijos bendrovės MTEP skyrė apie 83 mlrd. JAV dolerių. O JAMA paskelbtame tyrime apskaičiuota, kad visa medicininė rinkodara JAV 2016 m. kainavo 29,9 mlrd. dolerių.

Iš jų 9,6 mlrd. dolerių teko tiesioginei reklamai vartotojams, o apie 6 mlrd. dolerių – receptinių vaistų reklamai. Nors šie skaičiai yra iš skirtingų metų ir apskaičiuoti pagal nevienodas kategorijas, jie rodo vieną aiškų dalyką: bendros farmacijos pramonės išlaidos MTEP yra gerokai didesnės už reklamos išlaidas.

Todėl teiginys, kad reklamai išleidžiama 19 kartų daugiau nei tyrimams, atsiranda tik tada, kai reklamos išlaidos lyginamos ne su visais MTEP, o tik su siaura jų dalimi – fundamentiniais tyrimais.

Recenzuotų mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad naujo vaisto sukūrimas ir patvirtinimas yra ilgas ir brangus procesas. Nuo pirminės koncepcijos iki vaisto patekimo į rinką vidutiniškai gali praeiti apie 12 metų, o bendros išlaidos dažnai viršija 1 mlrd. JAV dolerių.

Viename iš dažniausiai cituojamų šiuolaikinių vertinimų, paskelbtame žurnale JAMA ir apėmusiame 2009–2018 m. JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) patvirtintus vaistus, nustatyta, kad vieno vaisto sukūrimo išlaidų mediana siekė apie 985 mln. JAV dolerių, o vidurkis – maždaug 1,3 mlrd. JAV dolerių.

JAV Kongreso biudžeto biuras (CBO) taip pat pažymi, kad skirtinguose tyrimuose šie įverčiai smarkiai skiriasi – nuo mažiau nei 1 mlrd. iki daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių už vieną vaistą, priklausomai nuo taikomos metodikos ir į skaičiavimus įtraukiamų sąnaudų.

Shutterstock nuotr./Vaistai

15min verdiktas: trūksta konteksto. Teiginys, kad farmacijos pramonė reklamai išleidžia 19 kartų daugiau nei moksliniams tyrimams, iškraipo pirminio šaltinio prasmę. 2012 m. publikuotame straipsnyje rinkodaros išlaidos buvo lyginamos ne su visomis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) išlaidomis, o tik su fundamentiniams tyrimams skiriama jų dalimi. Įvertinus visas MTEP išlaidas, jos yra gerokai didesnės už reklamai skiriamas sumas. Todėl socialiniuose tinkluose plintantis teiginys remiasi tikru skaičiumi, tačiau pateikia jį be esminio konteksto ir sudaro klaidingą įspūdį.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.