Didžiąją dalį jų sudaro kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos – šios keturios priežastys sudaro net 83,9 proc. visų mirties priežasčių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Lietuvoje 2025 m. mirė 37 491 žmogus, t.y. 38 asmenimis daugiau negu 2024 metais. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusiųjų – 51,3 proc. Nuo piktybinių navikų mirė 21,2 proc., dėl išorinių mirties priežasčių – 5,8 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų – 5,6 proc. visų mirusiųjų.
Dažniausios Lietuvos vyrų mirties priežastys
2025 m. Lietuvoje mirė 18 212 vyrų, lyginant su 2024 m. – 119 vyrų mažiau. Daugiausia (44,8 proc.) vyrų mirė nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių 61,7 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos, 18,8 proc. – nuo smegenų kraujagyslių ligų, 9,5 proc. – nuo hipertenzinių ligų.
Nuo piktybinių navikų mirė 4 342 vyrai. Trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniai navikai sudarė 19,8 proc., priešinės liaukos – 11,9 proc., skrandžio – 7,6 proc. mirusių nuo piktybinių navikų vyrų mirties priežasčių. Nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų mirė 3 kartus daugiau vyrų negu moterų.
8,5 proc. visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 1 556 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 60,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, atsitiktinai apsinuodijus), 27,1 proc. – dėl savižudybių.
Virškinimo sistemos ligos sudarė 6,2 proc. vyrų mirties priežasčių. Nuo jų mirė 1 123 vyrai – iš jų 22,3 proc. – nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 21 proc. – nuo alkoholinės kepenų ligos.
Moterų mirties priežastys
2025 m. Lietuvoje mirė 19 279 moterys, palyginti su 2024 m. – 157 moterimis daugiau. Daugiausia moterų (57,4 proc.) mirė nuo kraujotakos sistemos ligų: 59,7 proc. jų mirė nuo išeminės širdies ligos, 22,7 proc. – nuo smegenų kraujagyslių ligų, 11,2 proc. – nuo hipertenzinių ligų.
Nuo piktybinių navikų mirė 3 601 moteris (18,7 proc. visų mirusių moterų). Iš jų daugiausia mirė nuo krūties (15,4 proc.), trachėjos, bronchų ir plaučių (8,1 proc.), bei kasos (7,7 proc.) piktybinių navikų.
Trečioje vietoje moterų mirties priežasčių struktūroje – virškinimo sistemos ligos. Nuo jų mirė 975 moterys (5,1 proc. visų mirusių moterų).
Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 630 moterų, kas sudarė 3,3 proc. visų mirusių moterų. Iš jų dėl nelaimingų atsitikimų žuvo 70 proc. moterų, dėl savižudybių – 16,3 proc.
Kodėl dažniausiai miršta vaikai?
Nuo 2014 iki 2022 m. buvo stebimas 1–17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2023 m. mirusių tokio amžiaus vaikų padaugėjo iki 83, o pastaraisiais metais vėl mažėja. 2025 m. mirė 64 1–17 metų amžiaus vaikai (43 berniukai ir 21 mergaitė).
Pagrindinės 1–17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys: išorinės mirties priežastys (48,4 proc.), piktybiniai navikai (15,6 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (14,1 proc.). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 31 vaikas (23 berniukai ir 8 mergaitės).
Kaip informuoja Higienos institutas, šie duomenys parengti remiantis Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registro informacija. Mirties priežastys klasifikuojamos pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10-AM). Išsamūs Lietuvos ir savivaldybių duomenys pateikiami leidinyje „Mirties priežastys 2025“ (išankstiniai duomenys).
Taip pat atnaujinta Mirties priežasčių paieškos priemonė ir interaktyvi švieslentė „Mirties priežastys Lietuvoje“.
