Remiasi 100 metų senumo straipsniu
Šio straipsnelio kopija pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja iš Lietuvos.
„Apie vėžį beveik negirdėta iki raupų vakcinos? Užtat šiandien galime pasigirti tokia onkologinių susirgimų ir skiepų įvairove...“ – rašė ji.
Moteris paskelbtoje nuotraukoje matyti 1909 m. dienraštyje „The Pueblo Sun“ publikuotas tekstas. Jame rašoma, kad žinomas gydytojas W.B.Clarkas tvirtina, esą vakcinacija sukelia vėžį.
„Vėžys buvo praktiškai nežinomas, kol nebuvo pristatyta karvių raupų vakcina. Manau, kad vėžys yra ląstelės gyvybės liga, jos pusiausvyros sutrikimas, pasireiškiantis sparčiu ląstelių augimu ir dėl to besiformuojančiu augliu.
Man teko susidurti su mažiausiai 200 vėžio atvejų ir čia pareiškiu, kad niekada nemačiau nė vieno neskiepyto asmens vėžio atvejo“, – rašoma straipsnyje.
Toliau gydytojas cituojamas aiškinantis, neva vakcina sukelia vėžį, tačiau internautės pasidalintoje nuotraukoje šis paaiškinimas nukirptas.
15min rado ir šio straipsnio originalą. Jame matyti visas gydytojo paaiškinimas: „Jei į lėtai augančias žmogaus ląsteles įdedame sparčiai augančias sergančio gyvūno ląsteles arba protoplazmą (kai jos pasižymi virulentišku infekciniu aktyvumu), tai reiškia, kad sutrikdome ląstelinio gyvenimo pusiausvyrą ir sukuriame tą neatitikimą, netvarką ir dezorganizaciją, kuri, vėliau, atėjus vėžio sezonui, sukelia vėžį, jei ne tuberkuliozę anksčiau.“
Iš šio paaiškinimo matyti, kad gydytojas netgi nesako, jog būtent skiepai sukelia vėžį, greičiau bando paaiškinti, kad jie padeda vėžiui išsivystyti.
Kas yra karvių raupai?
Karvių raupai, minimi daktaro citatoje, – reta užkrečiamoji liga, kurią sukelia karvių raupų virusas, priklausantis Orthpoxvirus genčiai. Žmonės šia liga gali užsikrėsti tiesioginio sąlyčio būdu nuo karvių.
Pagrindinis žmonių karvių raupų viruso rezervuaras – graužikai. Jie ligos sukėlėją gali perduoti katėms, karvėms ir kitiems gyvūnams. Viruso plitimas nuo žmogaus žmogui nėra nustatytas. Ši reta liga dar 2013 m. Lietuvoje nustatyta šešiolikmečiui.
Žmonių karvių raupais dažniausiai serga asmenys iki 18 metų dėl glaudesnio sąlyčio su įvairiais gyvūnais, pvz., katėmis. Didesnę riziką susirgti raupais patiria jaunesnio amžiaus asmenys, nes nėra paskiepyti.
Karvių raupai panašūs į labai užkrečiamą ir kartais mirtinai pavojingą raupų ligą, tačiau daug lengvesni už ją. Asmenims, paskiepytiems raupų vakcina, susidaro kryžminė apsauga ir nuo karvių raupų.
Vėžio būta ir neatmenamais laikais
Amerikos vėžio draugija savo interneto svetainėje pateikia vėžio raidą ir istoriją. Nurodoma, kad ir žmonės, ir gyvūnai vėžiu sirgo jau labai seniai. Vieni pirmųjų vėžio įrodymų yra suakmenėję kaulų augliai, senovės Egipto mumijos ir senoviniai rankraščiai.
Pasak Amerikos vėžio draugijos, seniausias vėžio aprašymas, nors tuomet jis taip nevadintas, buvo aptiktas Egipte ir datuojamas apie 3 tūkst. m. per. m. e. Jis užfiksuotas vadinamajame Edwino Smitho papiruse – senovės egiptiečių vadovėlio apie traumų chirurgiją kopijoje. Jame aprašomi 8 atvejai, kai krūties navikai ar opos buvo pašalinti naudojant įrankį, vadinamą ugnies grąžtu. Rašte nurodoma, kad šiai ligai „nėra jokio gydymo“.
2016 m. netikėtas atradimas atskleidė, kad vėžys egzistavo daugiau nei prieš milijoną metų. Pietų Afrikoje rastuose dviejų homininių, tolimų žmonių protėvių, pėdos ir stuburo kauluose mokslininkai aptiko vėžio požymių. Pėdos fragmentas yra maždaug 1,7 mln. metų senumo, o slankstelis – beveik 2 mln. metų senumo.
Prieš šiuos atradimus seniausias rastas žmogaus navikas buvo 120 tūkst. metų senumo. Tai – didžiulis skirtumas, kuris gerokai praplečia užfiksuotą ligos istoriją. Iki šio atradimo mokslininkai laikėsi prielaidos, kad vėžys neegzistavo taip seniai.
Paties pavadinimo „vėžys“ kilmė priskiriama graikų gydytojui Hipokratui, vadintam „medicinos tėvu“.
Raupų vakcina – gerokai „jaunesnė“
O skiepai nuo raupų buvo atrasti palyginus neseniai. 1774 m. Benjaminas Jesty iškėlė hipotezę, kad užsikrėtimas karvių raupais, kurie gali plisti tarp žmonių, gali apsaugoti žmogų nuo raupų.
1796 m. anglų gydytojas Edwardas Jenneris, remdamasis šiuo atradimu, paskiepijo aštuonmetį berniuką medžiaga, surinkta iš karvės raupų žaizdelės ant melžėjos rankos. Nors vaikui pasireiškė neigiama reakcija ir jis kelias dienas jautėsi blogai, galiausiai visiškai pasveiko.
Po kelių mėnesių E.Jenneris, norėdamas patikrinti berniuko atsparumą raupams, paskiepijo jį medžiaga iš žmogaus raupų žaizdos. Berniukas išliko visiškai sveikas ir tapo pirmuoju žmogumi, paskiepytu nuo raupų.
Ne visi pritarė E.Jennerio skiepų idėjai. Tuo metu sklandė gandai, kad ji žmones pavers karvėmis. Tačiau 1801 m. atlikus išsamius bandymus paaiškėjo, kad ji veiksmingai apsaugo nuo raupų.
Vėliau, atlikęs daugiau eksperimentų, E.Jenneris išleido traktatą „Apie skiepų kilmę“. Veikale jis apibendrino savo atradimus.
XIX a. pirmoje pusėje Didžiojoje Britanijoje ir kai kuriose Jungtinių Amerikos Valstijų dalyse, taip pat kitose pasaulio šalyse įsigaliojo privalomas skiepijimas nuo raupų.
Pagrindinis nesutapimas
15min pavyko rasti Nacionalinės mokslų akademijos publikuotus memuarus, kuriuose aprašoma gydytojo Williamo Bullocko Clarko biografija. Tikėtina, jog tai ir bus straipsnyje minimas daktaras.
Publikaciją išspausdino dienraštis „The Pueblo Sun“, kuris buvo leidžiamas Pueblo apygardoje (Koloradas, JAV). Memuarus išleido JAV Nacionalinė mokslų akademija, taigi bent šalis ir gydytojo vardas bei profesija sutampa.
Biografijoje nurodoma, kad daktaras gyveno 1860-1917 m. Straipsnis buvo išleistas 1909 m. Reiškia, kad jis praktikavo tuomet, kai skiepai nuo raupų jau egzistavo ir buvo privalomi ir JAV, ir kitur.
Tai paaiškina, kodėl gydytojas galėjo nematyti nė vieno vėžiu sergančio žmogaus, kuris būtų nesiskiepijęs. Tokių žmonių paprasčiausiai turėjo būti itin mažai, o galimai tarp jo pacientų išvis tokių nebuvo.
Vėžys tarp žmonių egzistavo gerokai anksčiau, nors tam tikri tyrimai rodo, kad jis diagnozuojamas vis dažniau. Seniausi užfiksuoti jo atvejai siekia net 2 mln. metų.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, vėžys yra pagrindinė mirties priežastis visame pasaulyje. Dažniausiai pasitaikančios rūšys – krūties, plaučių, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, prostatos.
Maždaug trečdalį mirčių nuo vėžio lemia tabako vartojimas, didelis kūno masės indeksas, alkoholio vartojimas, menkas vaisių ir daržovių vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas. Oro tarša taip pat yra svarbus plaučių vėžio rizikos veiksnys.
Tai iš dalies paaiškina, kodėl gydytojas galėjo pastebėti ir padažnėjusius vėžio atvejus, nors PSO jų su vakcinomis tikrai nesieja.
„Sergamumas vėžiu smarkiai didėja su amžiumi, greičiausiai dėl su amžiumi didėjančios konkrečių vėžinių susirgimų rizikos. Bendras rizikos kaupimasis yra susijęs su tendencija, kad senstant ląstelės taisymo mechanizmai tampa ne tokie veiksmingi“, – nurodo PSO.
Tai galėtų būti dar vienas gydytojo įžvalgos paaiškinimas, nes žmonių gyvenimo trukmė tik auga.
Ar vėžio tikimybė anksčiau buvo mažesnė?
Per vieną didžiausių tokio tipo tyrimų, apie kurį rašo „The Guardian“, buvo aptikta, kad per tris dešimtmečius jaunesnių nei 50 metų amžiaus žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys, skaičius pasaulyje išaugo 80 proc.
Pažymima, kad ekspertai dar tik pradeda aiškintis, kodėl padaugėjo tokių atvejų. Tačiau tyrimo autoriai teigia, kad viena iš priežasčių gali būti netinkama mityba, alkoholio ir tabako vartojimas, fizinis pasyvumas ir nutukimas.
Tuo tarpu „Cancer Research UK“ interneto svetainėje nurodoma, kad didžiausias daugumos vėžio rūšių rizikos veiksnys yra paprasčiausias senėjimas. Daugiau nei trys ketvirtadaliai visų JK vėžiu sergančių žmonių yra 60 metų ir vyresni.
Tačiau, kaip skelbia „National Geographic“, šiais laikais daugiau nei pusei britų per gyvenimą greičiausiai bus diagnozuotas vėžys. Seni archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad šia liga sirgo vos 1 proc. priešindustrinės eros gyventojų. Bet naujausi tyrimai rodo, kad realus skaičius galėjo būti gerokai didesnis.
Tokią išvadą apie sergamumą vėžiu ikiindustinėje Didžiojoje Britanijoje padarė archeologai, kurių tyrimo rezultatai 2021 m. buvo paskelbti žurnale „Vėžys“.
Anot jų, 9-14 proc. ikiindrustinės Britanijos gyventojų greičiausiai sirgo vėžiu. Tai yra dešimteriopai daugiau nei anksčiau manyta.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Vėžys egzistavo gerokai anksčiau nei buvo sukurta vakcina nuo raupų. Tikėtina, kad anksčiau ši liga buvo retesnė, bet su skiepais nuo raupų tai nesietina.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
