Internautai ore jau „mato“ naują gripo atmainą: ar tai įmanoma?

Socialinių tinklų vartotojai pradėjo dalintis vaizdo įrašu, bandydami įrodyti, esą jame matyti nauja gripo atmaina. Pačiame klipe tematyti neaiškios dalelės ore, kurios galėtų būti bet kas, pavyzdžiui, dulksna ar smulkios snaigės. Tai negalėtų būti virusas, nes jo dalelės yra labai mažos.
Gripo sergamumas auga
Gripo sergamumas auga / Shutterstock.com

Nurodė simptomus

Vienas „Facebook“ vartotojas paskelbė: „H3N2“ sparčiai plinta visame pasaulyje. Simptomai: karščiavimas, kosulys, gerklės skausmas, sloga ar užsikimšusi nosis, raumenų ar kūno skausmai, galvos skausmas, nuovargis, vėmimas ar viduriavimas“.

Internautas taip pat pasidalijo vaizdo įrašu ir komentaruose patikslino, esą jame matyti, kaip naujoji gripo atmaina „atrodo šviesoje“.

Ekrano nuotrauka iš „Facebook“
Ekrano nuotrauka iš „Facebook“

Nauja atmaina

Sveikatos ekspertai įspėjo, kad ši žiema gali būti viena pavojingiausių, kalbant apie gripo protrūkį.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pranešė, kad Europoje sparčiai plinta gripo atvejai, kuriuos sukelia nauja dominuojanti viruso atmaina, dėl to kai kurių šalių sveikatos sistemos patiria didelį spaudimą.

Anot PSO, mažiausiai 27 iš 38 Europos šalių pranešė apie didelį arba labai didelį gripo aktyvumą. Organizacijos teigimu, gripo sezonas prasidėjo maždaug keturiomis savaitėmis anksčiau nei ankstesniais metais.

PSO perspėjo, kad naujoji sezoninio gripo atmaina – A(H3N2 subkladas K) (toliau – H3N2) – skatina infekcijas, sudarydama iki 90 proc. visų patvirtintų gripo atvejų Europoje, tačiau nepatvirtino, kad atmaina sukeltų sunkesnę ligos eigą.

A(H3N2 subkladas K) yra nauja H3N2 atmainos versija, nors pati atmaina nėra nauja.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) / FABRICE COFFRINI / AFP
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) / FABRICE COFFRINI / AFP

PSO Europos regiono direktorius Hansas Henris Kluge pažymėjo, kad „gripas pasirodo kiekvieną žiemą, bet šiais metais situacija yra šiek tiek kitokia. Tai rodo, kaip net nedidelis gripo viruso genetinis pokytis gali sukelti didžiulį spaudimą mūsų sveikatos sistemoms“.

Tačiau jis ramino, kad šis gripo sezonas nebus baisesnis už COVID-19 pandemiją, nes šalys turi daugelio metų patirties, kaip kovoti su gripu.

H3N2 simptomai ir sunkumas yra panašūs į sezoninio gripo, įskaitant karščiavimą, kosulį, slogą ir galimus kitus simptomus, kaip kūno skausmas, vėmimas ar viduriavimas.

Sveikatos ekspertų teigimu, pats virusas evoliucionavo nuo praėjusių metų atmainos, o tai reiškia, kad anksčiau įgytas imunitetas ar net skiepai gali suteikti mažiau apsaugos nei įprastai.

Ekspertai anksčiau įspėjo, kad per vasarą šis virusas išvystė septynias naujas mutacijas, o tai reiškia, kad jis labai skiriasi nuo ankstesnio viruso, įtraukto į šių metų skiepus.

Viruso dydis

Neaišku, kas tiksliai matyti internauto pasidalintame vaizdo įraše. Matomos dalelės iš pirmo žvilgsnio primena smulkų sniegą, dulksną ar kokias nors kitas smulkias daleles ore. Tačiau tai niekaip negalėtų būti koks nors virusas.

123RF.com nuotr./Kaip atrodo virusas, patekęs į kraują
123RF.com nuotr./Kaip atrodo virusas, patekęs į kraują

Visi virusai yra labai maži – per maži, kad juos būtų galima pamatyti be stipraus mikroskopo. Dauguma virusų yra nuo 20 nanometrų iki 400 nanometrų dydžio. Nanometras yra milijardinė metro dalis. Gripo virusas yra apie 100 nanometrų skersmens.

Palyginimui, mažiausi virusai yra maždaug 2 tūkst. kartų mažesni už smėlio grūdelį. Jie yra 100-1000 kartų mažesni už žmogaus kūno ląsteles. Vidutinės žmogaus ląstelės yra 10-30 mikronų skersmens. Daugumos įprastų virusų dalelės yra maždaug 0,4 mikrono dydžio, o kai kurių – vos 0,02 mikrono.

Tačiau priklausomai nuo viruso jo dydis ir masė gali skirtis – kai kurie yra didesni, o kai kurie – mažesni.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aurelija Žvirblienė
Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Aurelija Žvirblienė

Kaip LOGIN konferencijos metu paaiškino Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesorė Aurelija Žvirblienė, virusų neįmanoma pamatyti plika akimi.

„Jei lygintume su žmogumi, virusas yra mažesnis keliasdešimt milijonų kartų. Jeigu lygintume su mažiausiais matomais objektais, pavyzdžiui, plauku, virusas už jį mažesnis apie tūkstantį kartų.

Akivaizdu, kad mes virusų niekaip negalime matyti, tam reikia labai sudėtingų prietaisų, tokių kaip elektroninis ar atominės jėgos mikroskopas, kuris didina apie 100 tūkst. kartų“, – aiškino A.Žvirblienė.

Profesorė pridūrė, kad įprastoje klinikinėje laboratorijoje tokių prietaisų nėra, taigi neįmanoma ir stebėti pačių virusų.

Virusą galima užfiksuoti elektroniniu mikroskopu, tačiau jų neįmanoma pamatyti įprastu mikroskopu.

Kaip plinta gripas?

Gripu sergantys žmonės gali užkrėsti kitus. Dauguma ekspertų mano, kad gripo virusai plinta daugiausiai per lašelius, kurie susidaro, kai gripu sergantys žmonės kosėja, čiaudėja ar kalba. Šie lašeliai gali patekti į aplinkinių žmonių burną ar nosį.

Shutterstock nuotr./Mergaitė serga
Shutterstock nuotr./Mergaitė serga

Tyrimai rodo, kad šie lašeliai yra gana dideli – dažniausiai didesni nei 5 mikronai. Dėl to jie nenukeliauja toli ir paprastai gali nukeliauti ne daugiau kaip 2 metrus, kol nusėda. Tai reiškia, kad užsikrėsti virusu nuo kito žmogaus galima būnant tik gana arti.

Retais atvejais žmogus gali užsikrėsti gripu palietęs paviršių ar daiktą, ant kurio yra likęs gripo virusas, ir tada palietęs savo burną, nosį ar galbūt akis. Priklausomai nuo sąlygų, gripo virusas gali būti užkrečiamas dar daug valandų.

Kai kurie duomenys rodo, kad gripas taip pat gali plisti oro keliu, jei esate netoli užsikrėtusio žmogaus.

Kalbant apie plitimą oru, paprastai omenyje turimos aerozolio dalelės, kuriose yra gripo virusas ir kurios yra mažesnės nei 5 mikronai. Jos gali būti skleidžiamos net paprastai kvėpuojant.

Skirtingai nei kvėpavimo takų lašeliai, susidarantys kosint ar čiaudint, ore sklandančios dalelės gali pasiekti gilesnes kvėpavimo takų dalis. Kadangi jos mažesnės, taip pat gali ilgiau išsilaikyti ore.

Vis dėlto tiksli oro perdavimo būdo įtaka gripo plitimui vis dar nėra aiški.

Laikas, kiek gripo dalelės lieka ore, gali priklausyti nuo dalelių, kuriose jis yra, dydžio.

Pavyzdžiui, kvėpavimo takų lašeliai, kurių dydis yra nuo 5 iki 100 mikronų, gali ore išlikti apie 5 minutes, kol nusėda ant aplinkinių paviršių.

Aerozolinės arba ore sklandančios dalelės gali išlikti ore ilgiau, ypač, jei patalpoje prasta oro cirkuliacija ar vėdinimas.

15min verdiktas: melas. Internauto pasidalintame įraše negali būti matoma nauja gripo atmaina, nes virusai yra labai mažos dalelės, kurių neįmanoma pamatyti plika akimi.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą