Padidina riziką?
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, esą du tyrimai, kuriuose dalyvavo 8,7 mln. žmonių, parodė, kad COVID-19 skiepai „padidina septynių pagrindinių vėžio rūšių riziką“.
Jis išvardijo, jog tai: krūties, šlapimo pūslės, plaučių, prostatos, skydliaukės, skrandžio bei storosios žarnos vėžys.
Jis tai pat rašė: „17 būdų, kaip mRNA injekcijos gali sukelti vėžį, parodo daugiau nei 100 tyrimų“ ir pasidalino Nicolaso Hulscherio įrašu socialiniame tinkle „X“, kurioje pateikiamas šis sąrašas.
Kas šis veikėjas?
N.Hulscheris ir anksčiau skleidė klaidinančią bei melagingą informaciją. Jis yra epidemiologas Peterio McCullougho fonde. Pastarasis taip pat ne kartą skleidė dezinformaciją apie COVID-19 skiepus, buvo ne kartą kritikuotas medikų ir mokslininkų bendruomenės.
N.Hulscheris anksčiau klaidingai interpretavo informaciją apie skiepus nuo koronaviruso, buvo nepatikimų ir plačiai mokslininkų bendruomenės sukritikuotų tyrimų autorius. Jo tyrimai buvo atšaukti mokslinių žurnalų.
Svarbu pažymėti, jog N.Hulscherio darbai nėra publikuojami pripažintuose mokslo žurnaluose ir nėra vertinami recenzentų. Kiti ekspertai nuolat kritikuoja jo duomenų interpretavimo metodikas, kurios dažnai yra subjektyvios ir neturi aiškių kriterijų.
Tyrimą interpretavo klaidingai
N.Hulscheris ir anksčiau melagingai teigė, kad COVID-19 skiepai padidina septynių rūšių vėžio riziką ir kad šių rūšių atvejų skaičius po skiepų ženkliai padidėjo.
Rudenį šie klaidinantys teiginiai rėmėsi vienu Pietų Korėjoje atliktu tyrimu ir plačiai paplito internete. Jais dalijosi daugelis tinklalapių ir žmonių, kurie dažnai platina melagienas apie skiepus.
Be to, didžioji dalis internautų skelbė, jog skiepai tariamai padidina šešių rūšių vėžio riziką, o N.Hulscheris tyrime įžvelgė net septynis.
Internautų cituotame tyrime iš tiesų buvo analizuojami didelės populiacijos duomenys – 8,4 mln. žmonių. Tačiau, priešingai nei teigė internautas, tiriamųjų skaičius nebuvo 8,7 mln. ir tai nebuvo du tyrimai, tik vienas.
Socialinių tinklų paskyrose buvo remiamasi studija pavadinimu „1-year risks of cancers associated with COVID-19 vaccination: a large population-based cohort study in South Korea“, publikuotu akademiniame žurnale „Biomarker Research“.
Tyrime buvo naudoti statistiniai duomenys iš Pietų Korėjos sveikatos draudimo duomenų bazės ir nustatytas dėsningumas: asmenys, kurie gavo skiepą, per vienerius metus taip pat dažniau sulaukė tam tikrų vėžio rūšių diagnozių.
Ši statistinė koreliacija greitai buvo klaidingai pateikta kaip neva galutinis „įrodymas“ apie tiesioginę riziką pasiskiepijus.
Portalas „Al Jazeera“ išnagrinėjo melagingus teiginius ir tyrimą ir nustatė, kad klaidinančiuose pranešimuose buvo klaidingai interpretuojama svarbus tyrimo terminas: „epidemiologinis ryšys be priežastinio ryšio“.
Moksliniu požiūriu „epidemiologinis ryšys“ reiškia statistinį ryšį arba bendrą dėsningumą tarp dviejų įvykių, tačiau tai nereiškia, kad vienas iš jų sukelia kitą.
Melagienų skleidėjai tyrime rastą koreliaciją perteikė kaip neginčijamą priežastį ir taip padarė klaidingą išvadą, jog vakcinos padidina riziką.
Tikroji situacija greičiausiai paaiškinama reiškiniu, vadinamu „stebėsenos šališkumu“. Žmonės, kurie buvo labiau linkę skiepytis, dažniau reguliariai tikrinosi sveikatą ir atliko profilaktines patikras, todėl vėžys buvo diagnozuotas anksčiau – ne dėl to, kad jį sukėlė vakcina.
Priešingai nei melagienose, Pietų Korėjos tyrėjai pabrėžė savo išvadų ribotumą ir paneigė pateikę bet kokius įrodymus apie priežastinį ryšį. Tyrime buvo pristatytos tik „epidemiologinės sąsajos“ ir buvo raginta atlikti tolesnius tyrimus galimiems priežastiniams ryšiams nustatyti.
Reaguodamas į šį tyrimą, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas „Al Jazeera“ sakė: „Minėtas tyrimas yra stebimasis tyrimas. Stebimieji tyrimai gali būti naudingi hipotezėms formuoti ir tolesniems tyrimams kryptingai planuoti, tačiau jie nenustato ir neįrodo priežastinio ryšio.
Be to, vieno tyrimo niekada negalima vertinti izoliuotai – jo rezultatai turi būti interpretuojami visų atitinkamų įrodymų kontekste.“
Milijoniniai tyrimai ir vėžio rizika
Iš esmės medikai ir mokslininkai vienbalsiai sutinka, kad skiepai nuo koronaviruso yra saugūs ir neigia jų sąsajas su vėžiu.
COVID-19 skiepai buvo išbandyti didelio masto klinikiniuose tyrimuose, kurie padėjo nustatyti dažniausiai pasireiškiančius šalutinius poveikius, tačiau neparodė jokio ryšio tarp vakcinų ir vėžio.
Vėliau saugumo stebėsenos sistemos fiksavo papildomus šalutinius poveikius, kuomet skiepai tapo plačiai prieinami. Nors pradiniuose COVID-19 vakcinų tyrimuose nedalyvavo daug žmonių, sergančių vėžiu, vėliau mokslininkai ištyrė saugumą ir šioje grupėje.
Moksliniam žurnalui „British Medical Journal“ ekspertai patvirtino, jog nėra įrodymų, kurie susietų vakcinas su vėžiu, ir pažymėjo, jog pasauliniai epidemiologiniai stebėjimo duomenys nerodo vėžio atvejų skaičiaus augimo po skiepijimo pradžios.
Pasaulinis vakcinų duomenų tinklas sąsajas pavadino mitu ir patikino, kad nėra jokio biologinio mechanizmo, per kurį šie skiepai galėtų sukelti vėžį, nes juose nėra gyvų virusų.
Tyrimų institutas „Fox Chase Cancer Center“ nustatė, kad skiepai nuo COVID-19 yra tokie pat saugūs žmonėms, sergantiems vėžiu, kaip ir nesergantiems.
JAV Nacionalinis vėžio institutas taip pat patvirtino, kad nėra įrodymų, jog skiepai sukelia vėžį arba skatina jo atsinaujinimą ar progresavimą.
Duomenys rodo, kad vėžiu sergantys žmonės yra didelės rizikos grupėje dėl sunkių COVID-19 komplikacijų. Įrodyta, kad skiepai sumažina hospitalizacijos ir mirties nuo viruso riziką ir vėžiu sergantiems žmonėms.
Institutas skatina visus pacientus skiepytis nuo viruso, netgi ir besigydančius ar sergančius sunkia forma.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) taip pat rekomenduoja vėžiu sergantiems pacientams skiepytis nuo COVID-19. Kai kurie vėžiu sergantys žmonės, ypač tie, kurie serga tam tikromis kraujo vėžio formomis arba gauna tam tikrą gydymą, gali turėti silpnesnę reakciją į skiepus. Nepaistant to, daugumai pacientų skiepai duoda naudą.
CDC rekomenduoja, kad žmonės, kurių imuninė sistema yra vidutiniškai arba stipriai susilpnėjusi, gautų papildomas vakcinos dozes. Šiai grupei priklauso žmonės, sergantys kraujo vėžiu, susijusiu su sumažėjusiu vakcinos poveikiu, taip pat žmonės, sergantys vėžiu, kurie šiuo metu yra gydomi.
PSO atstovas „Al Jazeera“ teigė, kad nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, kad COVID-19 vakcina sukelia vėžį, jo atsinaujinimą ar ligos progresavimą.
„Priešingai, didelis ir vis didėjantis aukštos kokybės įrodymų ir pasaulinių saugumo duomenų kiekis nuosekliai rodo, kad nėra jokio ryšio tarp COVID-19 vakcinų ir bet kokios formos vėžio atsiradimo ar progresavimo“, – sakė jis.
COVID-19 vakcinos gali sukelti daugiausia nežymius ir trumpalaikius šalutinius poveikius, pvz., nuovargį ir skausmą injekcijos vietoje, kurie paprastai yra vienodi žmonėms, sergantiems vėžiu, ir nesergantiems vėžiu.
15min verdiktas: melas. Nėra jokio tyrimo, kuris įrodo, jog COVID-19 skiepai gali sukelti vėžį ar padidinti jo riziką.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
