Lietuvoje jau nuo 2009 metų vykdoma storosios žarnos vėžio prevencinė programa, leidžianti rizikos amžiaus žmonėms reguliariai pasitikrinti nemokamai. Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė sako, kad ši programa ne tik padeda anksčiau diagnozuoti ligą, bet ir gali apskritai užkirsti kelią vėžio atsiradimui.
Kam priklauso storosios žarnos vėžio prevencinė programa?
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta 50–74 metų (imtinai) amžiaus gyventojams, kurie yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Tyrimas atliekamas kas dvejus metus.
Pagrindinė programos priemonė – slapto kraujavimo išmatose testas, leidžiantis nustatyti net ir nematomus kraujo pėdsakus, kurie gali signalizuoti apie pakitimus storojoje žarnoje.
„Esant teigiamam slapto kraujavimo testo rezultatui, pacientas siunčiamas gydytojo specialisto konsultacijai ir atliekamas kolonoskopijos tyrimas. Jo metu pagal poreikį gali būti paimamos biopsijos, leidžiančios tiksliau nustatyti diagnozę“, – paaiškina šeimos gydytoja S. Liubinskienė.
Pasak medikės, svarbu suprasti, kad teigiamas testo rezultatas dar nereiškia vėžio diagnozės – dažnai aptinkami gerybiniai pakitimai, kuriuos galima sėkmingai pašalinti.
Kaip pasinaudoti prevencine programa?
Gyventojams, priklausantiems prevencinei amžiaus grupei, procedūra paprasta – tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, slaugytoją arba atvejo vadybininką.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad vien amžius nėra vienintelis kriterijus, kada verta sunerimti.
„Net jeigu žmogus nepriklauso prevencinės programos amžiaus grupei, tačiau jaučia tam tikrus simptomus arba šeimoje yra buvę storosios žarnos vėžio atvejų, būtina nedelsti ir pasitarti su savo šeimos gydytoju“, – sako S. Liubinskienė.
Ypač svarbu kreiptis į medikus, jei pasireiškia tuštinimosi pokyčiai, kraujas po tuštinimosi, pilvo skausmai, pūtimas, nepaaiškinamas silpnumas, svorio kritimas ar nuolatinis nuovargis.
Kodėl šis tyrimas toks svarbus?
Medikų teigimu, storosios žarnos vėžys dažnai prasideda nuo nedidelių, iš pradžių nepiktybinių darinių – polipų. Laikui bėgant jie gali supiktybėti ir tapti vėžiu. Būtent todėl prevencinė patikra gali ne tik anksti aptikti ligą, bet ir užkirsti kelią jos vystymuisi.
„Ankstyva diagnostika svarbi tuo, kad gali padėti užkirsti kelią storosios žarnos vėžio išsivystymui. Nustačius ligą ankstyvoje stadijoje, gydymas dažniausiai būna efektyvesnis, pacientų išgyvenamumas didesnis“, – pabrėžia gydytoja.
Didžiausia problema, kad ankstyvose stadijose liga ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų.
„Kurį laiką žmogus gali nejausti visiškai jokių nusiskundimų, todėl profilaktinė patikra tampa itin svarbi“, – atkreipia dėmesį medikė.
Kurį laiką žmogus gali nejausti visiškai jokių nusiskundimų, todėl profilaktinė patikra tampa itin svarbi.
Kokie simptomai gali signalizuoti pavojų?
Pasak gydytojos, yra nemažai požymių, kurie gali rodyti storosios žarnos pakitimus ir būti signalas neatidėlioti vizito pas gydytoją.
Tarp dažniausių simptomų:
-
pasikeitęs tuštinimosi pobūdis;
-
dažnesnis tuštinimasis arba vidurių užkietėjimas;
-
pilvo pūtimas;
-
pilvo skausmai ar spazmai;
-
pakitusi išmatų konsistencija;
-
kraujas išmatose;
-
nepaaiškinamas svorio kritimas;
-
mažakraujystė;
-
silpnumas ir nuovargis;
-
pykinimas arba sumažėjęs apetitas.
Pažengus ligai gali atsirasti ir sunkesni simptomai – pilve užčiuopiamas darinys, žarnyno nepraeinamumas ar kraujavimas iš virškinamojo trakto.
Medikai ragina nelaukti, kol simptomai taps ryškūs.
Liga diagnozuojama ir jaunesniems žmonėms
Nors oficiali prevencinė programa Lietuvoje skirta nuo 50 metų, praktika rodo, kad liga neapsiriboja vien vyresniu amžiumi.
„Esu turėjusi atvejų, kai storosios žarnos vėžys buvo diagnozuotas jaunesniems nei 50 metų žmonėms, kurie dar nepriklausė prevencinei programai. Ši liga gali užklupti ir keturiasdešimtmečius ar net jaunesnius asmenis“, – sako S. Liubinskienė.
Anot gydytojos, stebima neraminanti tendencija – storosios žarnos vėžys vis dažniau diagnozuojamas jaunesniems žmonėms. Dėl šios priežasties daugelyje šalių vyksta diskusijos apie ankstesnį prevencinių programų pradžios amžių.
„Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose storosios žarnos vėžio prevencinė programa jau keletą metų vykdoma nuo 45 metų amžiaus“, – pažymi medikė.
Patikra padeda išvengti ligos
Šeimos gydytojos praktika rodo, kad po teigiamo slapto kraujavimo testo dažnai atliekant kolonoskopiją aptinkami polipai arba ikivėžiniai pakitimai, kuriuos pašalinus galima reikšmingai sumažinti storosios žarnos vėžio riziką.
Be to, tyrimų metu neretai nustatomos ir kitos ligos – hemorojus, išangės įplėšos ar uždegiminiai žarnyno pakitimai.
„Kai kuriais atvejais, deja, pasitvirtina ir vėžio diagnozė. Tuomet pacientui taikomas kompleksinis gydymas, reikalaujantis skirtingų sričių specialistų darbo“, – sako S. Liubinskienė.
Medikai primena paprastą, bet svarbią taisyklę: kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau gydymo galimybių ir didesnė tikimybė pasveikti. Todėl priklausantiems prevencinei programai delsti neverta – keli paprasti žingsniai gali tapti sprendimu, išgelbstinčiu gyvybę.
Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.
