Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja Viktorija Šakalienė pabrėžia, kad prostatos sveikatai įtakos turi ne tik amžius ar paveldimumas, bet ir kasdieniai įpročiai.
„Prostatos ligoms išsivystyti riziką didina antsvoris, nesubalansuota mityba, žalingi įpročiai, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas ir stresas“, – sako gydytoja.
Lietuvoje vyrams taikoma prostatos vėžio prevencinė programa. Jos metu atliekamas PSA – prostatos specifinio antigeno – tyrimas iš kraujo. Pasak V. Šakalienės, šis tyrimas pacientui yra nemokamas.
„Gydymo įstaigos pacientas yra kviečiamas atlikti PSA tyrimą iš kraujo arba gali kreiptis savo noru. Prostatos vėžio prevencinė programa priklauso vyrams nuo 50 iki 69 metų imtinai, o jei šia liga sirgo tėvas ar broliai – nuo 45 metų“, – paaiškina šeimos gydytoja.
Prostatos vėžio prevencinė programa priklauso vyrams nuo 50 iki 69 metų imtinai, o jei šia liga sirgo tėvas ar broliai – nuo 45 metų.
Ji primena, kad po pirmojo patikrinimo šeimos gydytojas įvertina rezultatus ir pasako, kada reikėtų atlikti kitą patikrą. Jei PSA kiekis kraujyje padidėjęs, pacientas siunčiamas pas gydytoją urologą detalesniam ištyrimui.
Vyrai linkę delsti
Kauno miesto poliklinikos Centro padalinio urologas Giedrius Skulčius sako, kad vyrų sąmoningumas didėja, tačiau dalis jų vis dar delsia pasitikrinti.
„Vis daugiau vyrų profilaktiškai pasitikrina PSA, kreipiasi į urologus ir supranta ankstyvos diagnostikos naudą. Kita vertus, dalis vis dar delsia – dažniausiai dėl baimės išgirsti diagnozę, klaidingo įsitikinimo, kad jei nieko neskauda, vadinasi, viskas gerai, arba dėl stereotipų, susijusių su vyriška sveikata“, – teigia gydytojas.
Pasak jo, prostatos vėžys ankstyvoje stadijoje dažnai nesukelia jokių simptomų.
„Vienas svarbiausių dalykų, kurį šiandien pabrėžia Europos urologų draugijos rekomendacijos – ankstyvas prostatos vėžys dažniausiai yra tyli liga. Lokalizuotas, ankstyvų stadijų prostatos vėžys labai dažnai nesukelia jokių simptomų ir nustatomas profilaktiškai atlikus PSA tyrimą, magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą ir prostatos biopsiją, jei tam yra indikacijų“, – aiškina G. Skulčius.
Išduoda ir simptomai
Vis dėlto yra simptomų, kurių ignoruoti nereikėtų. V. Šakalienė įvardija, kad pas gydytoją būtina kreiptis, jei pasireiškia apsunkintas šlapinimasis, dažnas šlapinimasis naktį, susilpnėjusi šlapimo srovė, stanginimasis šlapinantis, skausmas dubens ar apatinėje pilvo dalyje, kraujo priemaišos šlapime, skausminga ejakuliacija ar potencijos sutrikimai.
Urologas G. Skulčius pabrėžia, kad tam tikri simptomai nebūtinai reiškia vėžį. „Simptomai dažniau susiję ne su vėžiu, o su gerybiniu prostatos padidėjimu ar prostatos uždegimu. Tačiau jie yra pakankama priežastis išsitirti. Simptomų nebuvimas taip pat negarantuoja, kad ligos nėra“, – sako jis.
Šiuolaikinė prostatos vėžio diagnostika, pasak gydytojo, tampa vis tikslesnė. Anksčiau, radus padidėjusį PSA, dažnai būdavo atliekama vadinamoji „akla“ prostatos biopsija. Dabar vis dažniau pirmiausia rekomenduojamas prostatos magnetinio rezonanso tyrimas.
„MRT leidžia tiksliau įvertinti, ar yra kliniškai reikšmingos ligos požymių, ir padeda sumažinti nereikalingų biopsijų skaičių. Kai MRT rodo įtartinus pakitimus, biopsija atliekama tiksliau, orientuojantis į įtartinas zonas“, – aiškina G. Skulčius.
Gydymo ne visada prireikia
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad prostatos vėžio diagnozė ne visada reiškia skubų agresyvų gydymą. „Ne kiekvieną prostatos vėžį reikia gydyti iš karto. Jei nustatoma mažos rizikos, lėtai progresuojanti liga, rekomenduojama aktyvi stebėsena – pacientas reguliariai stebimas atliekant PSA tyrimus, gydytojo apžiūras, MRT bei prireikus kitus tyrimus“, – teigia urologas.
Didžiausias mitas apie prostatos vėžį – kad jis visada agresyvus ir reiškia blogą prognozę.
Jei liga yra vidutinės rizikos, progresuoja arba yra pažengusi, gali būti taikomas chirurginis prostatos pašalinimas, spindulinė terapija, hormoninis gydymas, sisteminis medikamentinis gydymas ar jų deriniai. Gydymo sėkmė, pasak G. Skulčiaus, labiausiai priklauso nuo to, ar liga nustatoma laiku, koks naviko agresyvumas ir ar gydymas parenkamas individualiai.
„Didžiausias mitas apie prostatos vėžį – kad jis visada agresyvus ir reiškia blogą prognozę. Iš tiesų dalis navikų progresuoja labai lėtai ir gali būti tik stebimi, tačiau kita dalis elgiasi agresyviai ir reikalauja aktyvaus gydymo“, – pabrėžia G. Skulčius.
Gydytojai pabrėžia, kad prostatos patikra nėra silpnumo ženklas. Tai racionalus rūpinimasis savimi. O svarbiausia – nelaukti simptomų, nes ankstyvas prostatos vėžys dažnai jų neturi.