Išties – labai dažnai manoma, kad žema temperatūra žiemą yra geriausia natūrali dezinfekcinė medžiaga. Juk jeigu šaltis sunaikina ląsteles, konservuoja maistą ir žudo augalų kenkėjus, tai gal „valo“ ir orą nuo virusų?
P.Grzesiowskis paaiškino, kas iš tiesų nutinka virusams esant žemai temperatūrai. Ir atsako į klausimą, kodėl žiemą mes nesergame rečiau, jeigu jau tas šaltis nesigaili virusų.
„Ne, šaltis virusų nesunaikina, – atvirai sako dr. P.Grzesiowskis. – Mikroorganizmai žemoje temperatūroje tampa mažiau aktyvūs, bet išgyvena. Laboratorijose virusus užšaldome net iki -80 laipsnių Celsijaus“.
-
Lina išsigando – antibiotikai jai nebeveikia: gydytoja paaiškino, kas tuomet nutinka organizmui
-
Ir vėl atakuoja Roto virusas: kaip atpažinti simptomus ir apsisaugoti?
-
NVSC: praėjusią savaitę nuo gripo mirė vienuolika žmonių, nuo COVID-19 – du
-
Skrandžio virusai: nematomi, bet negailestingi. Kaip atpažinti ir gydytis, o kokių klaidų geriau nedaryti?
Anot gydytojo, virusas nėra „gyvas organizmas“ įprasta šių žodžių prasme: „Tai baltymų sankaupa, genetinis fragmentas, kuris tiesiog plūduriuoja ore“.
Tad šaltis jo nesunaikina ir negali visam laikui deaktyvuoti, o tik sustabdo jo veiklą.
Būtent šis mechanizmas, anot P.Grzesiowskio, paaiškina, kodėl žiemą visame pasaulyje pastebimas žymus kvėpavimo takų infekcijų padaugėjimas. Kaip rodo įvairūs tyrimai, daugelis kvėpavimo takų virusų, įskaitant gripo virusus ir koronavirusus, išlieka gyvybingi ir užkrečiami ilgiau būtent šaltomis ir sausomis sąlygomis.
Tad žema temperatūra ir sausas oras ne tik jiems nekenkia, bet ir skatina jų stabilumą aplinkoje.
Čia veikia ir tai, kad sausomis žiemos sąlygomis mikroskopiniai lašeliai, kuriuos išskiriame kvėpuodami, kalbėdami, kosėdami ar čiaudėdami, greičiau garuoja, virsta dar mažesnėmis dalelėmis, kurios ilgiau išlieka ore, tad ir tikimybė, kad jas įkvėps kiti žmonės, auga. Vadinasi, šaltas, sausas oras ne tik skatina virusų išlikimą, bet ir palengvina jų „kelionę“ pas kitą „šeimininką“.
Negalima pamiršti ir to, kas vyksta mūsų organizmuose per šalčius – burnos ir nosies gleivinė ilgiau išlieka šalta, o tai geriausios sąlygos virusams pulti.
Šaltas, sausas oras ne tik skatina virusų išlikimą, bet ir palengvina jų „kelionę“ pas kitą „šeimininką“.
Šį vaizdą papildo ir tyrimų duomenys, aprašyti žurnale „The Journal of Allergy and Clinical Immunology“.
Kaip rašo tvn24.pl, ten teigiama, kad įkvėpus šalto oro, nosies ir kvėpavimo takų temperatūra sumažėja, o tai sukelia kraujagyslių susiaurėjimą. Mažesnis kraujo srautas reiškia, kad į nosies ir gerklės gleivines patenka mažiau imuninių ląstelių.
Vietinė imuninė reakcija – pirmoji gynybos linija, kuri paprastai padeda pagauti ir neutralizuoti virusą prieš juos užsikrečiant – tampa mažiau veiksminga.
Tyrimai taip pat rodo, kad šaltas oras ir su juo susijęs fiziologinis stresas gali sutrikdyti kvėpavimo takų funkcionavimą, ypač žmonėms, turintiems jautrią kvėpavimo sistemą. Dėl to irgi susilpnėja pirmoji organizmo gynybos linija.
Tad peršalti žiemą lengviau ne todėl, kad šaltis „gimdo“ virusus, bet todėl, kad šaltas ir sausas oras padeda jiems išgyventi, leidžia ilgiau funkcionuoti aplinkoje ir lengviau įsitvirtinti atšalusiuose žmogaus kvėpavimo takuose. Vadinasi, šaltis nėra infekcijos priežastis, bet padidina tikimybę, kad susidūrę su virusu susirgsime.
