Naujųjų Metų naktį smogs magnetinė audra: štai kam reikėtų pasisaugoti

Naujieji Metai jau visai čia pat, ir juos pradėsime su trenksmu. Jau pirmąją 2026-ųjų metų dieną Lietuvoje driokstelės magnetinė audra. Štai kam reikėtų pasisaugoti, ypač jei planuojate eiti į lauką.
Magnetinė audra
Geomagnetinė audra / Shutterstock nuotr.

Kaip rašoma tinklalapyje meteofor.lt, trečiadienį link vakaro bus fiksuojamas vis stipresnis geomagnetinis aktyvumas.

Remiantis ekspertų duomenimis, nuo 23 val. magnetinio lauko stiprumas sieks 4 balus.

Tuo tarpu nuo 2 val. nakties aktyvumas šoktelės ir iki 5 balų, kas jau laikoma silpna magnetine audra.

Prognozuojama, kad audra išsilaikys iki pat 8 val. ryto.

Vėliau geomagnetinis aktyvumas pamažu ims kristi ir pavojingos ribos sausio 1-ąją daugiau neperžengs.

Kol kas rami nusimato ir visa sausio 2-oji.

Ką tai reiškia sveikatai?

Svarbu prisiminti, kad 5 balai jau laikomi riba, kai poveikį gali pajusti jautresni asmenys, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ir kitomis ligomis.

Shutterstock nuotr./Galvos skausmas
Shutterstock nuotr./Galvos skausmas

Kaip anksčiau portalui 15min yra minėjęs gydytojas dr. Julius Kalibatas, „geomagnetinės audros veikia žmogaus organizmą, juk jis sudarytas iš milijonų ląstelių, atomų, mikrodalelių, metalų, kurie mažiau ar daugiau reaguoja į šį geomagnetinį lauką. Be abejo, ne visi tai jaučia, tačiau jautresni žmonės, ypač vyresnio amžiaus ir turintys lėtinių ligų, junta, kad simptomai paaštrėjo.“

Skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad šiuo laikotarpiu išties juntamas padidėjęs besikreipiančiųjų skaičius. Dažniausiai kreipiasi sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis, kadangi atsiranda širdies permušimai, juntamas bendras silpnumas, kraujospūdžio pokyčiai, paūmėja galvos skausmai, sutrinka miegas ir kt.

Kaip sau padėti?

Esant padidėjusiam magnetiniam aktyvumui, patariama:

  • nebūti ilgai lauke,

  • vengti tiesioginių saulės spindulių,

  • sumažinti fizinį krūvį – geriau šias dienas likti namuose.

Labai svarbus ir psichologinis nusiteikimas, nes kai kurie vyresni žmonės ima panikuoti, o to daryti nereikia.

„Jei žmogus įsibaimina ir laukia, kad kažkas bloga nutiks jo sveikatai, tai psichogeniškai galima įsivaryti ligos simptomus. Baimės metu išsiskiria streso hormonai, į tai reaguoja antinksčiai, kinta hormonų pusiausvyra organizme, tokiu būdu paūmėja lėtinės ligos simptomai“, – kalbėjo dr. J.Kalibatas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą