Įraše taip pat keliama prielaida, kad preparatas, galėjęs veikti tiek parazitus, tiek navikus, medicinoje nebuvo plačiai pritaikytas dėl farmacijos bendrovių finansinių interesų. Tačiau šie teiginiai paremti klaidinančia istorinio dokumento interpretacija, pavieniais eksperimentų rezultatais ir įrodymais nepagrįstomis sąmokslo teorijomis.
„Facebook“ įraše tvirtinama (kalba netaisyta): Išslaptintame 1951 m. CŽV dokumente cituojamas tarybinis tyrimas: parazitinės kirmėlės ir vėžiniai navikai elgiasi beveik identiškai. Abu klesti bekišonėje aplinkoje ir kaupia glikogeną. Preparatas „Miracil D“, sintezuotas 1938 m., parodė efektyvumą ir prieš bilharzia parazitus, ir prieš piktybinius navikus.
Eksperimentai su pelėmis patvirtino: naviko audiniai į chemiją reaguoja kitaip nei sveiki. Dokumentas išslaptintas 2014 m., jis archyve pragulėjo 63 metus. Juokingiausia tai, kad ataskaitoje niekur nesakoma, jog vėžys yra parazitas, tik pažymimas biocheminis panašumas ir siūlomi preparatai, kurie suduoda smūgį abiem tikslams. Klausimas ne tas, ar CŽV žinojo. Kodėl medžiaga, galinti gydyti nuo parazitų ir navikų, iki šiol netapo medicinos klyksmu, o mes apie ją sužinome iš špionažo archyvų?“
Ar egzistuoja toks CŽA dokumentas?
Socialiniuose tinkluose platinamas CŽA dokumentas yra autentiškas, tačiau jo turinys interpretuojamas klaidinančiai.
Dviejų puslapių žvalgybinis dokumentas „Biochemical Resemblance Between Endoparasites and Malignant Tumors“ datuotas 1951 m. vasario 26 d. ir viešai paskelbtas dar 2014 metais, todėl teiginiai, esą jis buvo naujai išslaptintas 2026 m. kovą, neatitinka tikrovės.
Dokumente pateikiama ne slapta CŽA atlikto tyrimo medžiaga, o trumpa 1950 m. sovietų mokslininko V.V.Alpatovo straipsnio, publikuoto žurnale „Priroda“, santrauka.
Joje aprašomi tam tikri biocheminiai parazitų ir piktybinių navikų audinių panašumai, pavyzdžiui, glikogeno kaupimas, anaerobinė medžiagų apykaita ir reakcija į kai kurias chemines medžiagas.
Ataskaitoje taip pat minimas „Myracyl D“, dar vadinamas „Miracil D“, – 1938 m. „Bayer“ mokslininkų sukurtas preparatas šistosomozei gydyti. Dokumente nurodoma, kad bandymuose su pelėmis ši medžiaga veikė ne tik parazitus, bet ir naviko audinius. Vis dėlto laboratoriniuose ar su gyvūnais atliktuose eksperimentuose pastebėtas poveikis savaime neįrodo, kad preparatas yra saugus ir veiksmingas gydant žmonių vėžį.
Dokumente nepateikiama nei klinikinių tyrimų su žmonėmis rezultatų, nei duomenų apie išgijimą, nei išvados, kad atrastas vaistas nuo vėžio. Jame taip pat neteigiama, kad vėžys yra parazitinė liga. Todėl šią ataskaitą pateikti kaip įrodymą apie dešimtmečius slėptą gydymo būdą nėra pagrindo.
Dokumente aprašomi sovietų mokslininkų tyrimai, kuriuose nagrinėti kai kurių parazitinių kirmėlių ir vėžinių ląstelių biocheminiai panašumai. Daugiausia dėmesio skirta tam, kaip jos išgauna energiją ir reaguoja į tam tikras chemines medžiagas.
Tyrėjai kėlė prielaidą, kad šie panašumai gali rodyti kai kuriuos bendrus parazitų ir piktybinių ląstelių biocheminius procesus. Ataskaitoje taip pat paminėti keli eksperimentiniai junginiai, kurių poveikis buvo tirtas tiek parazitams, tiek navikams.
Pačioje CŽA ataskaitoje aiškiai nurodyta, kad ši informacija paimta iš sovietinio mokslinio leidinio ir išplatinta kaip „neįvertinta“. Tai reiškia, kad CŽA tik perteikė užsienyje paskelbto tyrimo turinį, tačiau jo išvadų pati nepatikrino ir nepatvirtino.
Priešingai, nei teigiama kai kuriuose socialinių tinklų įrašuose, dokumente nesakoma nei kad vėžį sukelia parazitai, nei kad buvo atrastas vaistas nuo šios ligos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Amerikos vėžio draugija pažymi, kad kai kurie parazitai gali didinti tam tikrų rūšių vėžio riziką, tačiau tai nėra bendras visų onkologinių ligų paaiškinimas.
Be to, vėžys nėra viena liga, kurią būtų galima gydyti vienu universaliu preparatu. Šis terminas apima šimtus skirtingų susirgimų, pasižyminčių nevienodais biologiniais mechanizmais, eiga ir atsaku į gydymą. Dėl šios priežasties vaistai paprastai kuriami ir tiriami konkrečioms vėžio rūšims, o ne kaip vienas visiems navikams tinkantis gydymo būdas.
Sudėtinga liga ir gydymas nėra vienas
Teiginys, kad visus vėžinius susirgimus sukelia parazitai, neturi mokslinio pagrindo. Medicinoje tokia teorija laikoma pseudomoksline, nes vėžys apima daugybę skirtingų ligų, kurių atsiradimą lemia įvairūs genetiniai, aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai.
Vis dėlto mokslas pripažįsta, kad kai kurie parazitai gali didinti konkrečių vėžio rūšių riziką. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra prie žmonėms kancerogeniškų veiksnių priskiria, pavyzdžiui, parazitą Schistosoma haematobium, siejamą su šlapimo pūslės vėžiu, bei Opisthorchis viverrini ir Clonorchis sinensis, galinčius padidinti tulžies latakų vėžio riziką.
Tokiais atvejais ligą gali skatinti ilgalaikis uždegimas ir jo sukeliami ląstelių pažeidimai, tačiau tai nėra įrodymas, kad parazitai yra bendra visų vėžio formų priežastis.
Be to, kadangi skirtingi vėžio tipai pasireiškia skirtingai, gydymo būdai paprastai skiriasi ir nėra vieno vaisto. Gydymas paprastai apima chirurginę operaciją, spindulinę terapiją ir (arba) sisteminį gydymą (chemoterapiją, hormoninį gydymą, tikslinę biologinę terapiją).
Žmonėms ir gyvūnams gaminami skirtingi vaistai, todėl medikai įspėja, kad veterinarinių vaistų vartojimas gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais ar net mirtimi.
15min verdiktas: melas. Išslaptintame CŽA dokumente neatskleidžiami slapti antiparazitiniai vaistai, kurie gali gydyti ar pristabdyti vėžį. Jame aprašomi tyrimai ir pastebėjimai, jog tam tikri parazitiniai kirminai ir vėžinės ląstelės turi bendrų biocheminių savybių. Jame apskritai neminimas ivermektinas. Be to, nėra įrodyta, kad šis preparatas gali tapti atsakymu gydant vėžį.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
