Grafikai persidengė
Kad „Pfizer“ vakcina rinkoje atsidūrė tariamai nebaigus privalomų bandymų, vasario 21-ąją paskelbė viena „Facebook“ vartotoja.
„Marc Doyer iki šiol siekė išsiaiškinti, kas realiai buvo ta „kovid vakcina“, po kurios mirė jo žmona, – rašė internautė. – Jis netgi padavė Pfizerį į teismą. Ir štai, po ilgų peripetijų, išsiaiškino:
Vakcina buvo nepraėjusi privalomos trečios klinikinių bandymų fazės. O tai reiškia, kad visi, ją gavę, tapo triušiais, sudalyvavusiais medicinininiame eksperimente, prieš patvirtinant, kad vakcina nėra kenksminga populiacijai.
Pagal visas taisykles, ji galėjo būti paleidžiama į rinką tik po trečios klinikinių bandymų fazės.
Štai todėl visi, prieš ją gaudami, turėjo pasirašyti, kad „sutinka“ (su dalyvavimu eksperimente). Ir štai todėl už dalyvavimą tame eksperimente buvo sumokama: cepelinais, skalbimo milteliais ar kuo kitu…“
Tekstas sulaukė daugiau nei 200 reakcijų, per 50 žmonių įrašu pasidalijo. Tačiau jame skelbiama klaidinga informacija – netiesa, kad gyventojams buvo leidžiami neišbandyti skiepai, kuriuos „Pfizer“ sukūrė kartu su Vokietijos kompanija „BioNTech“.
JAV Johnso Hopkinso medicinos centro teigimu, vakcinos kūrėjai nepraleido jokių bandymų etapų, tačiau kai kuriuos iš jų atliko pagal persidengiančius grafikus, kad greičiau surinktų duomenis.
Nustatė 95 proc. veiksmingumą
Melagiena, kad šios informacine RNR (iRNR) paremtos vakcinos nebuvo išbandytos iki galo, ėmė plisti 2021 m. pradžioje, kai buvo pradėti skiepyti tam tikrų visuomenės grupių atstovai.
Ji atgimė 2022 m. rudenį, kai „Pfizer“ prezidentė tarptautinėms išsivysčiusioms rinkoms Janine Small į vieno europarlamentaro klausimą, ar prieš vakcinai patenkant į rinką buvo tiriamas jos gebėjimas sustabdyti viruso plitimą, atsakė neigiamai.
„Tikrai reikėjo judėti mokslo greičiu“, – pažymėjo kompanijos atstovė. Apie šį atvejį rašė ir portalas 15min.
Taip pat skaitykite: Skandalą sukūrė iš to, kas seniai žinoma: „Pfizer“ netyrė, kaip skiepai stabdo virusą
Taip pat skaitykite: Nauja sąmokslo teorija: „Pfizer“ atstovė pripažino, kad vakcinos nestabdo ligos plitimo
Taip pat skaitykite: Nuoskauda dėl galimybių paso nedingo: gaivina seną pyktį dėl COVID-19 vakcinų
Ekspertai anuomet pabrėžė, jog nuo pradžių žinota, kad per bandymus nebuvo tikrinama, kiek efektyviai skiepai saugo nuo koronaviruso perdavimo. Poveikį užkrato plitimui, anot jų, atskleidė tik vadinamieji „realaus pasaulio“ duomenys.
Prieš pradedant naudoti vakciną BNT162b2 (kuri vėliau pavadinta „Comirnaty“) vyko didelio masto griežti klinikiniai bandymai. Pagrindinis 3-ios fazės tyrimas, kurį minėjo „Facebook“ vartotoja, pradėtas 2020 m. liepos 27 d. Beje, tuo pačiu metu, tik atskirai buvo testuojami ir „Pfizer“/„BioNTech“, ir kitos kompanijos – „Modernos“ – skiepai.
„Pfizer“/„BioNTech“ tyrime dalyvavo 43 661 žmonės iš viso pasaulio. Rezultatai, 2020 m. gruodį paskelbti recenzuojamame žurnale „New England Journal of Medicine“, parodė didelį veiksmingumą užkertant kelią simptominei COVID-19 ir sunkiai ligai.
Praėjus 7 dienoms po 2-os dozės buvo fiksuojama maždaug 95 proc. apsauga nuo simptominės, laboratoriškai patvirtintos ligos anksčiau ja nesirgusiems asmenims.
Įrodžius saugumą ir veiksmingumą, buvo gauti JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) bei Europos vaistų agentūra (EMA) vadinamieji skubios pagalbos leidimai naudoti „Comirnaty“, siekiant apsaugoti 16-mečius ir vyresnius asmenis nuo COVID-19. Formaliai tai dar nebuvo vakcinos patvirtinimas. Sprendimui taip pat nereikėjo įrodymų, kad skiepai stabdo viruso plitimą, jų paskirtis nebuvo tokia.
Susirgo per greitai po skiepo
„Facebook“ vartotojos minėtas Marcas Doyer yra didelio dėmesio Prancūzijoje sulaukusios istorijos herojus. Jis išgarsėjo, kai 2022 m. gegužę žmona Mauricette mirė nuo Creutzfeldto-Jakobo ligos (CJL).
Vyras buvo įsitikinęs, kad retą ligą, kuriai būdingas greitas ir mirtinas centrinės nervų sistemos degeneravimas, sukėlė „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina nuo koronaviruso. 72-ejų prancūzei pirmieji simptomai pasireiškė praėjus 15 dienų po skiepo. Moters gyvybė nutrūko po aštuonių mėnesių kančių.
2024 m. sausį moters sūnus Romainas Doyer savo paskyroje „X“ pareiškė, esą „Pfizer“ ekspertinėje ataskaitoje pripažino, jog skiepai sukėlė CJL kaip žinomą šalutinį poveikį.
Šį teiginį, kuris iki šiol perskaitytas daugiau nei 520 tūkst. kartų, greitai pasigavo vakcinų priešininkai.
Tačiau kitą dieną „X“ paskelbtame vaizdo įraše Marcas Doyeris kalbėjo jau ne apie tiesioginio ryšio tarp mirties ir vakcinos patvirtinimą, o kad bendrovė tariamai pripažino, jog gamybos procesas gali kelti riziką, įskaitant minėtos ligos išsivystymą.
Prancūzijos dienraščio „Libération“ faktų tikrintojai 2022 m. sausį atkreipė dėmesį, jog dėl inkubacinio periodo trukmės beveik neįmanoma, kad moters ligą sukėlė šie skiepai.
„CJL inkubacinis periodas yra labai ilgas, – paaiškino Pitié-Salpêtrière ligoninės neurologas, nacionalinio Creutzfeldt-Jakob ligos valdymo paramos skyriaus koordinatorius Jeanas Philippe’as Brandelis. – Kalbame apie dešimt metų, o ne apie kelias dienas ar savaites.“
Faktų tikrintojai aptarė ir CJL riziką, susijusią su vakcinos gamybos procesu. Jame naudojamos biologinės medžiagos, bet jau iš pradžiųjų numatoma ir atsižvelgiama į galimą užteršimo riziką. Tokio užteršimo galimybė minima, tačiau dėl kontrolės ji išlieka labai mažai tikėtina.
Sulaikė dėl skambučio Macronui
Velionės sūnaus minėtame dokumente pacituotas genetikas Christianas Vélot, kurio prieštaringus teiginius yra paneigę faktų tikrintojai iš „Libération“ ir naujienų agentūros AFP.
Anot jo, iRNR paremtos vakcinos, kokia buvo suleista M.Doyer, „sukėlė vakcinos baltymo gamybą raumenų ląstelėse, nors šios ląstelės nėra natūraliai užkrėstos virusu“. Tai esą galėjo nulemti prionų susidarymą.
Prionas yra tam tikras baltymas, kuris gali paskatinti kitus baltymus smegenyse susivynioti netinkamai. Jų atsiradimo priežastys iki galo nežinomos. Šių baltymų sukeliamos ligos yra retos, bet paprastai mirtinos, bene geriausiai žinoma – Creutzfeldto-Jakobo ligą (anksčiau dar vadinta kempinlige).
Ataskaitą parengę ekspertai pažymėjo, kad dr. Ch.Vélot pateikė tik hipotezę, nepagrįstą jokiais jokiais moksliniais duomenimis. Taigi jų išvada buvo priešinga, nei paskelbė moters sūnus.
Ryšį tarp vakcinos nuo koronaviruso ir CJL, tinklalapio franceinfo.fr teigimu, paneigė ir Prancūzijos nacionalinė vaistų saugos agentūra.
Po poros metų M.Doyeris įsivėlė į kur kas skandalingesnę istoriją. 2024 m. balandžio 17 d. vyras, kuris tuo metu jau buvo pristatomas kaip žinomas Prancūzijos sąmokslo teorijų sferos veikėjas ir skiepų priešininkas, atsidūrė areštinėje. Tiesa, tos pačios dienos vakarą jis buvo paleistas, nepateikus kaltinimų, pranešė „Libération“.
Buvusį kandidatą į Europos Parlamentą policija sulaikė, kai jis prezidento atsakiklyje paliko žinutę apie COVID-19 vakcinas, kurią Eliziejaus rūmai įvertino kaip grasinančią.
Dešimčia dienų anksčiau prancūzas Emmanuelio Macrono atsakiklyje paliko balso pašto žinutę, kurioje teiravosi valstybės vadovo, ką jis žino apie vakcinų šalutinį poveikį. Žinutę jis, advokato žodžiais, užbaigė juokaudamas: „Tikiuosi, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas tau suduos smūgį, tu jam nesugebi prilygti.“
Sprendžiant iš viešai skelbiamos informacijos, M.Doyeris tikrai kreipėsi į teismą dėl „Pfizer“ vakcinos. Šiomis dienomis įvairiuose socialiniuose tinkluose ir kitur internete pasirodė nemažai įrašų, esą sprendimas buvo jam palankus. Tačiau oficialių ar patikimų žiniasklaidos priemonių pranešimų apie tokią bylos baigtį nepavyko rasti.
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad „Pfizer“ skiepai nuo COVID-19 buvo pradėti naudoti ne iki galo atlikus bandymus. Vakcinos saugumas ir veiksmingumas buvo įrodytas didelio masto klinikiniais tyrimais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
