Vėl gąsdina kremais nuo saulės: ar tikrai jų ingredientai prasiskverbia į kraują ir kenkia?

Saugo vitaminas D?

Abejonės dėl saulės kremų reiškiamos vaizdo įraše, kurį neseniai paskelbė vienas čekas ir kuriuo dalijasi „Facebook“ vartotojai Lietuvoje.

„Mokslas jau seniai atskleidė, kad būtent tai, ką tepame ant odos, greitai patenka į mūsų organizmą“, – prie įrašo pakomentavo vyras.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Internete vėl gąsdinama saulės kremų poveikiu

Anot jo, „vėžį sukelia apsaugos nuo saulės priemonių, kurias mums patariama naudoti norint „apsaugoti“ nuo saulės spindulių, sudedamosios dalys“.

„Saulė daugeliu atvejų iš tikrųjų apsaugo nuo odos vėžio, ypač atsižvelgiant į galingą vitamino D vaidmenį organizme“, – tvirtino internautas, jau anksčiau dalijęsis įrašais, kurie pažymėti kaip klaidinanti informacija.

Čeko paskelbtame vaizdo įraše pasakojama apie tyrimą, kurio rezultatai parodė, kad jau po vienos dienos saulės kremuose esantys chemikalai patenka į žmogaus kraujotaką. Paminėtos dvi medžiagos – avobenzonas ir oksibenzonas, kurios dažnai randamos vadinamuosiuose cheminiuose saulės kremuose.

„Naujas tyrimas rodo, kad, naudojant kremą su šiais ingredientais ir su dar dviem – ekamsule bei oktokrilenu, jie gali įsigerti į odą ir kraujotakos sistemą“, – pasakojama įrašo dalyje, kuri panaši į televizijos reportažą

Žmonės kasdien miršta nuo melanomos. Nuo saulės kremo nemirštama kiekvieną dieną.

Tuomet neįvardytas vyras už kadro paskelbia, kad 80 proc. kremų nuo saulės, parduodamų Jungtinėse Valstijose, laikomi potencialiai pavojingais. Tokią išvadą esą pateikė JAV Federalinė maisto ir vaistų administracija (FDA). Galiausiai vyras pasiūlo naudoti mineralinius saulės kremus ir papasakoja pats tokius gaminantis bei juos pareklamuoja kaip sveikesnius.

Šis įrašas klaidina – nors jame cituojama anksčiau tikrai skelbta informacija apie kai kurių cheminių medžiagų veikimą joms patekus ant odos, ji pateikta be konteksto. Be to, komentaru sudaromas klaidingas įspūdis, kad visokie kremai nuo saulės yra nenaudingi ir net kenksmingi.

Panašių įrašų internete esama ir daugiau.

Duomenys – 2019 metų

Pagal raktinius žodžius galima rasti originalų reportažą, kurio ištrauka panaudota vaizdo įraše. Jį dar 2019 m. gegužę transliavo Fynikse (JAV) veikianti televizija KNXV-TV (rodoma kaip kanalas „ABC15 Arizona”).

Reportaže tikrai buvo pasakojama, kad kai kuriuose saulės kremuose esama galimai sveikatai nepalankių medžiagų, kurios prasiskverbia į odą ir kraują.

Žurnalistės kalbinta odos gydytoja dr. Margaret Husami paminėjo vėžį, audinių ląstelių dauginimąsi, nors ir pripažino, kad tikslus pavojus nėra žinomas. Tačiau specialistė nesakė, kad saulės kremai apskritai yra kenksmingi, kaip galima suprasti iš cituoto čeko komentaro. Ji patarė naudoti priemones, turinčias titano oksido ar cinko oksido – vadinamuosius mineralinius kremus.

Kaip tik tai pabrėžė žurnalistė – kad nereikia nustoti naudoti apsaugos priemonių, tik pravartu patikrinti sudedamąsias dalis. Tačiau šios reportažo dalies „Facebook“ publikuotame įraše nelikę.

Havajai uždraudė

Televizija rėmėsi pilotine studija, atlikta FDA Vaistų vertinimo ir tyrimų centro. Jos rezultatai buvo paskelbti Amerikos medikų asociacijos žurnale (JAMA).

Paaiškėjo, jog jau po pirmos naudojimo dienos keli įprasti apsaugos nuo saulės priemonių ingredientai taip pastebimai pateko į kraują, kad nuspręsta pradėti saugumo tyrimą vyriausybės lygiu.

123rf.com nuotr./Vasarą kremas nuo saulės yra tiesiog būtinybė.

Toliau kasdien naudojant priemones, trijų sudedamųjų dalių koncentracija kraujyje vis didėjo, o nutraukus naudojimą išliko organizme mažiausiai 24 valandas.

Keturios tirtos cheminės medžiagos – avobenzonas, oksibenzonas, ekamsulė ir oktokrilenas – buvo tarp dvylikos, kurias, kaip neseniai buvo pareiškusi FDA, gamintojai turi ištirti, kad jas būtų galima laikyti „paprastai saugiomis ir veiksmingomis“ (angl. generally regarded as safe and effective arba GRASE).

FDA studija buvo nedidelės apimties. 24 sveikata nesiskundžiantiems savanoriams atsitiktine tvarka buvo skirtos purškiamos arba tepamos priemonės nuo saulės su avobenzonu, oksibenzonu ar oktokrilenu, arba apsauginis kremas su ekamsule.

Tyrimo dalyviai turėjo keturias dienas po keturiskart per dieną 75 proc. savo kūno ištepti paskirta priemone. Per septynias dienas iš kiekvieno savanorio buvo paimta po 30 kraujo mėginių.

Tyrimo dalyviai turėjo keturias dienas po keturiskart per dieną 75 proc. savo kūno ištepti paskirta priemone – dukart daugiau, nei turėtų būti daroma realiomis sąlygomis.

Iš šešių žmonių, naudojusių kremą su ekamsule, penkių kraujyje šios cheminės medžiagos kiekis jau pirmos dienos pabaigoje buvo laikomas statistiškai reikšmingu. Kitų trijų cheminių medžiagų, ypač oksibenzono, reikšmingi kiekiai jau po pirmos dienos buvo rasti visų kraujyje.

Vartotojų organizacijos „Environmental Working Group“ (EWG), propaguojančios apsaugos nuo saulės saugumą ir kasmet skelbiančios jų apžvalgą, vyresnysis mokslininkas Davidas Andrewsas atkreipė dėmesį, kad oksibenzonas buvo absorbuojamas 50-100 kartų didesne koncentracija nei kitos tirtos medžiagos.

Iš visų apsaugos nuo saulės priemonių ingredientų kaip tik oksibenzonas žinomas kaip dažniausia kontaktinių alergijų priežastis. Kai kurios analizės rodo galimą ryšį tarp šios medžiagos ir mažesnio testosterono lygio paauglių berniukų organizmuose, vyrų hormonų pokyčių, trumpesnio nėštumo ir netinkamo kūdikių gimimo svorio, nors tyrėjai šias sąsajas vertina atsargiai.

123RF.com nuotr./Naujagimis inkubatoriuje

Havajai, Ramiojo vandenyno valstybė Palau ir Ki Vestas dar prieš tyrimo rezultatų paskelbimą uždraudė apsaugos nuo saulės priemones su oksibenzonu bei oktinoksatu, nes šios medžiagos kaupiasi koraluose, yra pavojingos jūrų ekosistemoms.

Įsiskverbti nelygu kenkti

Eksperimento rezultatai galėjo išgąsdinti, bet mokslininkai neskubėjo peikti saulės kremų kaip nesaugių. Jie paragino atlikti išsamesnius tyrimus atradimui įvertinti ir nustatyti, ar tam tikrų medžiagų sugėrimas turi realių medicininių pasekmių. „Tikrasis priešas čia yra saulė“, – tuomet tvirtino ir EWG atstovas Scottas Faberis.

Prie tyrimo pridėtame straipsnyje buvęs FDA pirmininkas dr. Robertas Califfas patikino, jog vien tai, kad cheminių medžiagų kiekis viršija rekomendacijas, nereiškia, kad šie ingredientai yra nesaugūs.

Asmens priežiūros produktų taryba tam pritarė ir atkreipė dėmesį, kad tyrimo dalyviai priemones tepė po kelis kartus per dieną beveik ant viso kūno – dukart daugiau, nei turėtų būti daroma realiomis sąlygomis.

2020 m. sausį JAMA buvo paskelbti naujos panašiu būdu atliktos, bet išsamesnės studijos rezultatai. Tuomet buvo tiriamas šešių ingredientų, kurie naudojami tepamose ir įvairaus tipo purškiamose apsaugos nuo saulės priemonėse, patekimas į organizmą po vienos dozės ir maksimaliai galimo naudojimo. Rezultatai patvirtino ankstesnius pastebėjimus.

Vien tai, kad cheminių medžiagų kiekis viršija rekomendacijas, nereiškia, kad šie ingredientai yra nesaugūs.

Tuo pačiu buvo priminta būtinybė naudoti saulės kremus ar losjonus kartu su kitomis apsaugos nuo saulės priemonėmis, pavyzdžiui, specialiais drabužiais.

„Tai, kad (apsaugos priemonės) ingredientas absorbuojamas per odą į organizmą, nereiškia, kad jis yra nesaugus, – FDA pranešime buvo cituojama agentūros Vaistų vertinimo ir tyrimo centro vadovė Janet Woodcock. – FDA, prašanti daugiau informacijos, to nenurodo.

Priešingai, ši išvada reikalauja atlikti tolesnius pramonės tyrimus, siekiant nustatyti apsaugos nuo saulės priemonių sudedamųjų dalių sisteminio poveikio saugumą ir poveikį, ypač ilgalaikio naudojimo atveju.“

Rekomenduoja derinti įvairią apsaugą

Saulės kremai jau seniai minimi įvairiose melagienose. Bene dažniausiai teigiama, neva būtent jie, o ne UV radiacija, gaunama su saulės spinduliais, yra kenksmingi. Pavyzdžiui, buvo platinama melagiena, esą tai susiję su mityba, o tinkamas maistas gali nuo to apsaugoti.

Taip pat skaitykite: Internautus sudomino išgalvotas tyrimas: ar tikrai tinkama dieta apsaugo nuo odos vėžio?

Odos vėžys prasideda nuo ląstelių dauginimosi odoje. Ląstelės gali patekti į sveikus kūno audinius ir juos sunaikinti, kartais – atitrūkti ir išplisti į kitas kūno dalis.

Dažniausiai susergama bazalinių ląstelių karcinoma (bazalioma) ir plokščialąsteline karcinoma. Šiuos tipus paprastai galima išgydyti. Pavojingiausia odos vėžio forma yra melanoma, kuri labiau linkusi plisti, todėl ją išgydyti sunkiau.

Paprastai vėžinių ląstelių atsiranda odoje, kurią pasiekia daug saulės spindulių. Kitaip tariant, kaip tik jie gali sukelti vėžį, ne nuo jos apsaugoti.

„Žmonės kasdien miršta nuo melanomos. Nuo saulės kremo nemirštama kiekvieną dieną“, – pabrėžė „HonorHealth“ tyrimų instituto klinikinis tyrėjas, melanomos ir odos onkologijos specialistas dr. Justinas Moseris. Jo žodžiais, apsaugos priemones reikia naudoti visada, būnant saulėje, priešingu atveju be reikalo rizikuojama.

Nėra įrodymų, kad oda galėtų susikurti natūralią apsaugą nuo UV spindulių, juoba kad tokią apsaugą užtikrina saulėje pasigaminamas vitaminas D.

Daugelis gąsdinančiųjų saulės kremų žala remiasi minėtu nedideliu FDA tyrimu, kurio rezultatai dažnai interpretuojami klaidingai. „Cancer Research UK“ atstovė Alice Davies naujienų agentūrai „Reuters“ teigė, kad šioje srityje galioja griežtas reguliavimas.

Be to, kai kurių medžiagų kenksmingumą nulemia jų naudojimo intensyvumas – kiekis ar dažnumas. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Vartotojų saugumo mokslinis komitetas 2021 m. paskelbė, kad oktokrileną laiko saugiu kaip ultravioletinių spindulių filtrą kosmetikos gaminiuose, kai jo koncentracija neviršija 10 proc. ir jis naudojamas atskirai (nederinant su kitomis aktyviomis cheminėmis medžiagomis).

Ekspertai įspėja, kad intensyvūs saulės spinduliai lemia ne tik vėžio atsiradimą, bet ir greitesnį odos senėjimą. Todėl rekomenduojama naudoti ne tik specialius kremus ar losjonus, bet ir imtis kitų priemonių.

Geriausias būdas apsisaugoti nuo odos vėžio – mažinti UV spindulių sąlytį su oda. Pavyzdžiui, kuo mažiau būti saulėje nuo 10 iki 16 val., kai jos spinduliai yra stipriausi. Būnant saulėje dėvėti kuo daugiau kūno uždengiančius drabužius (palaidines ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes ar sijoną), dėvėti plačiabrylę skrybėlę ir akinius nuo saulės.

Baiminantis galimo cheminių medžiagų poveikio organizmui, siūloma rinktis mineralinius saulės kremus. Juose esančios medžiagos atspindi saulės spindulius. Kaip tik tokios apsaugos priemonės rekomenduojamos turintiesiems jautrią odą, vaikams ir pan.

15min verdiktas: trūksta konteksto. Nėra įrodymų, kad saulės kremai yra žalingesni nei per didelis buvimas saulėje. Nors kai kurios medžiagos iš jų gali prasiskverbti į odą ir dar giliau, tai dar nerodo žalos sveikatai, o tikslesniam poveikiui reikia išsamesnių tyrimų. Ekspertai tvirtina, kad kremus ar losjonus vis tiek reikia naudoti kaip apsaugą nuo ultravioletinių spindulių.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.