„Traiško krūtines“
Viena „Facebook“ vartotoja gruodžio pradžioje paskelbė įrašą apie tariamą mamogramų žalą.
„Mamogramos ne tai, ką jūs manote... – teigiama anglų ir lietuvių kalbomis. – Jums sakė, kad mamogramos „gelbsti gyvybes“.
Jums sakė, kad ankstyva diagnostika yra „prevencija“. Jums sakė, kad kasmetinis patikrinimas yra „atsakingas“.
Bet kas, jei pasakyčiau jums... Pats tyrimas gali sukelti tą pačią ligą, kurią bando aptikti (kalba netaisyta – red. past.)“.
Šio teksto komentatorės piktinosi, kad medikai verčia darytis mamogramas, aiškino, kad ši procedūra „traiško krūtines“.
Kita „Facebook“ vartotoja kiek anksčiau paskelbė vaizdo įrašą, kuriame rusiškai (originaliai – angliškai) detaliau paaiškinta, kokią žalą tariamai daro mamografijos. 6 min. trukmės filmuku jau pasidalijo 240 internautų.
„Kiekvienas žino, kad geriausia apsauga nuo krūties vėžio yra ankstyva diagnostika, – jame pasakoja kažkoks vyras. – Ir kiekvienas žino, kad mamografija – geriausias ankstyvosios vėžio diagnostikos metodas. Tai – mitas“.
Jo kalbinamas tomografijos ir akupunktūros specialistas dr. Martinas Balesas mini du didelius tyrimus apie mamografijos trūkumus. Tyrėjai esą išanalizavo 25 metų duomenis ir nerado mamografijos privalumų.
„Mamografija veikia kaip blynų keptuvė – jei turite vėžį ir suspausite jį supantį apvalkalą, galite išprovokuoti jo plitimą“, – tvirtina jis.
Vėliau mamografiją komentuoja dar keli ekspertai, beje, visi – vyrai.
Sustiprino išgyvenamumą
Filmuke rodomas tinklalapyje „The ASCO Post“, kuriame informacija skelbiama bendradarbiaujant su Amerikos klinikinių onkologų draugija (ASCO), 2014 m. kovo 1 d. publikuotas straipsnis.
Jo antraštėje teigiama, esą Kanados nacionalinė krūtų patikros analizė per 25 metus neatskleidė jokio mamografijos teigiamo poveikio mirtingumui.
Taip pat skaitykite: Ankstyvi krūties vėžio požymiai: į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Tekste cituojamas analizę su kolegomis atlikęs medikas Anthony’is B.Milleris, Toronto universiteto Dalla Lana visuomenės sveikatos mokyklos profesorius emeritas.
Išvadą jie padarė palyginę skaičius su fizinės apžiūros ar įprastos priežiūros duomenimis. „Mamografinis patikrinimas buvo susijęs su stipriai perdėtu diagnozavimu“, – rašoma straipsnyje.
Tyrime esą dalyvavo 89 835 moterys nuo 40 iki 59 metų amžiaus iš 15 patikros centrų šešiose Kanados provincijose. Šios moterys 1980-1985 m. buvo atsitiktinai suskirstytos į penkis metinius mamografijos (44 925 pacientės) arba kitokius (44 910 pacienčių) patikrinimus.
Moterys buvo stebimos iki 25 metų (vidutiniškai 21,9 metų). Per 5 metų tikrinimo laikotarpį mamografijos grupėje buvo diagnozuoti 666 invaziniai vėžio atvejai, o kontrolinėje grupėje – 524. Tolesnio stebėjimo metu buvo diagnozuoti atitinkamai dar 2 584 ir 2 609 atvejai.
Per 25 stebėjimo metus nuo krūties vėžio mirė 1 005 moterys, įskaitant 351 (29 proc.) iš 1 190 pacienčių, kurioms diagnozė buvo nustatyta tikrinimo laikotarpiu. Moterų, kurioms krūties vėžys buvo nustatytas mamografijos grupėje, išgyvenamumas siekė 70,6 proc., kitų – 62,8 proc.
„Nors išgyvenamumo skirtumas buvo reikšmingas, tai lėmė gydymo laikas, trukmės paklaida ir pernelyg dažna diagnozė“, – pažymėjo tyrimo autoriai.
Moterų, kurioms vėžys buvo nustatytas čiuopimo būdu, išgyvenamumas abiejose grupėse buvo panašus (66,3 proc. ir 62,8 proc.), o moterų, kurioms liga diagnozuota tik atlikus mamografiją, išgyvenamumas siekė 79,6 proc.
Straipsnyje pateikta ir kitų įvairių duomenų. Didžiuma statistikos nerodo, kad mamografija būtų blogesnė už tradicinę įprastą apžiūrą ir naviko ieškojimo čiuopiant ar net priešingai – byloja jos naudai (pavyzdžiui, minėti skaičiai apie išgyvenamumą).
Tiesa, būta nemažai perteklinio diagnozavimo atvejų (kai tyrimas rodė naviką, nors jo nebuvo). Kita vertus, tai gali būti ir teigiamas dalykas – „rasti“ ligą sveikame organizme tikriausiai geriau nei nepastebėti tos, kuri tikrai yra.
Studijos autoriai paragino iš naujo apsvarstyti mamografijos patikros vertingumą: „Techniškai išsivysčiusiose šalyse mūsų rezultatai patvirtina kai kurių komentatorių nuomonę, kad politikos formuotojai turėtų skubiai iš naujo įvertinti mamografijos patikros pagrindimą.
Nepaisant to, moterims ir toliau turėtų būti teikiamas švietimas, ankstyva diagnostika ir puiki klinikinė priežiūra, siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau krūties navikų būtų diagnozuoti 2 cm ar mažesni“.
Pacientes atrinko šališkai
Panašių komentarų A.Milleris yra išdėstęs ir kituose straipsniuose. Tačiau jo teiginiai yra klaidinantys ir menkinantys mamografijos, kuri yra vienas efektyviausių būdų aptikti krūties vėžį, naudą.
Taip pat skaitykite: Nuo krūties vėžio galima pasveikti, jei pasitikrinsite laiku – tyrimas trunka vos kelias minutes
Kaip teigiama oncopedia.wiki, cituota analizė „nebuvo populiacijos tyrimas, nes moterys buvo įtrauktos per bendrosios praktikos gydytojus ir pranešimus žiniasklaidoje“.
„Atsitiktinės atrankos procesas buvo lemtingai ydingas, nes moterys buvo atsitiktinai suskirstytos į grupes atlikti mamografiją po krūtų palpacijos, naudojant atvirą dokumentaciją.
Tuo metu tai buvo griežtai kritikuojama, o, kai pagalbinis personalas pradėjo išeiti į pensiją, daugelis paliudijo pastebėtą šališkumą atsitiktinės atrankos procese, apie kurį anksčiau tylėjo bijodami prarasti darbą“. – rašoma šiame tinklalapyje.
Kaip rodo daugelis atliktų tyrimų, mamografija yra vienas efektyviausių būdų aptikti krūties vėžį.
Iki XX a. vid. moterys arba jų gydytojai krūties vėžį nustatydavo palpuodami, dažniausiai jau pažengusios ir nepagydomos stadijos. Mamografijos išradimas leido aptikti navikus dar neapčiuopiamoje fazėje.
Profesorių dr. László Tabáro ir dr. Peterio B. Deano teigimu, diagnozavimas atliekant reguliarų mamografinį patikrinimą ir gydymą ankstyvoje, neapčiuopiamoje fazėje gali padėti išvengti pernelyg ankstyvos daugelio vėžiu sergančių pacienčių mirties.
Pakviestųjų į reguliarius mamografinius tyrimus mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėjo 31 proc. Reguliariai patikrinimuose dalyvavusių moterų mirties nuo krūties vėžio rizika sumažėjo 40-50 proc.
Melagiena – ne pirma
Pernai jau buvo platinamos įvairios melagienos apie mamografiją, pavyzdžiui, kad ją atliekant itin dažnai vėžys diagnozuojamas neteisingai arba kad procedūra net esanti šios ligos priežastis (dėl krūties suspaudimo ar spinduliuotės), taip pat – kad Šveicarija uždraudė tokius tyrimus.
Nė vienas iš šių teiginių nėra tiesa. Šveicarijoje mamogramos neuždraustos, nors ir nesiūlomos kiekviename kantone. Tyrimai atliekami bent 14 iš 26 kantonų.
Atrankinė mamografija gerai veikia siekiant nustatyti krūties vėžį, ypač 50 metų sulaukusioms moterims. Apskritai šio tyrimo jautrumas yra 87 proc. Tai reiškia, kad mamografija teisingai nustato 87 proc. moterų, sergančių krūties vėžiu.
Ekspertai sutinka, kad vienas iš tyrimo neigiamų aspektų yra galimas klaidingas teigiamas rezultatas. Tai nutinka, kai mamogramos metu aptinkamas nenormalus radinys, kuris iš tikrųjų nėra vėžys. Tiksliai diagnozei nustatyti pasitelkiami papildomi tyrimai.
Yra tik 50-60 proc. tikimybė, kad nuolat besitirianti moteris per 10 metų gaus vieną klaidingą teigiamą atsakymą dėl vėžio.
Atliekant mamografiją kūnas yra veikiamas nedidelio radiacijos kiekio. Nors ši spinduliuotė laikui bėgant gali padidinti krūties vėžio riziką, ji išlieka labai maža. Dauguma mokslinių tyrimų rodo, kad mamografijos nauda nusveria nedidelę radiacijos keliamą riziką, ypač. vyresnėms nei 50 metų moterims.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Šveicarija pirmoji pasaulyje uždraudė mamografijos tyrimus?
Taip pat skaitykite: Ar tikrai mamografijos tyrimai Šveicarijoje draudžiami, nes didina vėžio riziką?
Klaidinga informacija apie mamografiją dažnai būna susijusi su „Kanados nacionaliniu krūtų patikros tyrimu“, atliktu aštuntajame dešimtmetyje. Tai yra kaip tik tas „Facebook“ vartotojos paskelbtame filmuke minėtas tyrimas.
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad mamografija – tyrimas, skirtas krūties vėžiui nustatyti, – gali paskatinti šios ligos plitimą. Dauguma tyrimų rodo, kad jos nauda nusveria nedidelę radiacijos riziką, ypač vyresnėms moterims. Taip pat yra tik 50-60 proc. tikimybė, kad nuolat besitirianti moteris per 10 metų gaus vieną klaidingą teigiamą atsakymą dėl vėžio. Reguliariai atliekamos mamografijos padėjo sumažinti mirčių nuo krūties vėžio skaičių.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
