Pasinaudojo straipsniu
Vienas „Facebook“ vartotojas atkreipė dėmesį į žiniasklaidos pranešimą, kad Lietuvoje stipriai padaugėjo vėžinių susirgimų.
Jis pasidalijo portalo lrytas.lt straipsnio su antrašte „Lietuvoje ženkliai padaugėjo sergančių vėžiu: NVI direktorius pasakė, kas vyksta“, ekrano nuotrauka. Prie jos pridėjo dar kelias fotografijas, kuriose matyti skiepai nuo COVID-19.
Vyras toliau dėstė, esą žinia apie padidėjusį vėžio atvejų skaičių tarp žmonių buvo girdima jau ne vienus metus, tačiau oficialiai statistika nebuvo skelbiama. Anot jo, Lietuvos žmonės „žino pagrindinę priežastį, kodėl taip yra“.
Toliau jis susiejo tai su COVID-19 skiepais: „Visa laimė, kad ir kaip dosniai farmacijos kompanijos finansuotų žiniasklaidą, kad ir kokios milžiniškos pastangos būtų dedamos įtikinti vakcinų nuo covid nauda, žmonės pradėjo suprasti, kas iš tiesų vyksta ir ėmė priešintis jiems peršamai nuomonei.“
Internautas taip pat pastebėjo, jog vis mažiau žmonių skiepijasi nuo koronaviruso, tačiau „ vis tik dar yra tokių žmonių, kurie tiki“.
„Deja, tiems labai tikintiems vis dažniau tenka išgirsti vėžio diagnozę...“, – teigė „Facebook“ vartotojas.
Kas iš tiesų rašoma straipsnyje?
Nėra jokių įrodymų, jog skiepai nuo koronaviruso yra kaip nors susiję su vėžio atvejų augimu.
Internauto pasidalintame lrytas.lt straipsnyje iš tiesų atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvoje padaugėjo vėžio atvejų.
Jame rašoma, jog tikslesni susirgimų skaičiai pasirodė po to, kai buvo modernizuotas Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Vėžio registras ir atvirų duomenų portalas.
Šiame registre surinkti duomenys atspindi 2001-2023 m. statistiką. Tai parodo, jog svetainės modernizavimas galimai ir buvo priežastis, kodėl paskelbtas šis straipsnis ir tai nereiškia, kad anksčiau kažkas buvo slepiama.
Nors iš NVI pateikiamos lentelės matyti, kad bendras sergančiųjų skaičius nuo amžiaus pradžios kilo stabiliai. 2001 m. vėžiu sirgo apie 60 tūkst. žmonių, o 2023 m. – 141 tūkst. Jei atvejų augimas būtų kaip nors susijęs su skiepais, atvejų būtų padaugėję pandeminiu ir popandeminiu laikotarpiu, tačiau taip nėra.
O mirčių skaičius išliko palyginus stabilus – kiek mažiau arba apie 8 tūkst. žmonių kiekvienais metais.
Kalbėdamas su portalu NVI direktorius Valdas Pečeliūnas paaiškino, kad vėžio atvejų skaičius tiesiogiai koreliuoja su amžiumi, o Lietuvos gyventojų vidutinis amžius padidėjo. Be to, Lietuvoje sergamumas vėžiu yra panašus į Europos populiacijos.
Naujų atvejų skaičius per metus turėjo įvairių svyravimų. Iš statistikos matyti, jog 2001 m. atvejų skaičius siekė 14,5 tūkst., o 2023 m. – beveik 18,3 tūkst. Daugiausia atveju buvo fiksuojama 2008 m. taip pat – 2007 m., 2009 m., 2012 m. Mažai susirgimų užfiksuota ir 2020 m. – 14,8 tūkst.
V.Pečeliūnas paaiškino, kad Lietuvoje 2007-2008 m. padaugėjo prostatos vėžio atvejų (dėl to – ir bendras rodiklis), nes tuomet startavo ankstyvosios diagnostikos programa.
Pandemijos pradžioje 2020 m. buvo apribotas sveikatos priežiūros prieinamumas, kas lėmė mažą diagnozių skaičių, tačiau liga žmonėms vis tiek buvo diagnozuota vėliau. Be to, nemažai onkologinių pacientų pandemijos metu mirė nuo koronaviruso.
V.Pečeliūno vertinimu, išaugęs sergančiųjų skaičius rodo pozityvią tendenciją, jog žmonės gyvena su vėžiu ir tai siejama su gerėjančiais gydymo rezultatais.
„Tas pats pacientas gali būti gydomas kelis kartus, todėl mes šiandien sakome, kad tam tikros onkologinės ligos gali būti traktuojamos kaip lėtiniai susirgimai, kuriuos mes kontroliuojame visą paciento gyvenimą“, – paaiškino jis.
Taigi NVI direktorius tikrai nesieja išaugusių skaičių su skiepais nuo COVID-19. Jo teigimu, ši tendencija siejama su išaugusia vidutine gyvenimo trukme ir tuo, kad žmonės toliau gyvena su vėžiu bei matomi geresni gydymo rezultatai.
Ar statistika tikrai buvo slepiama?
Vėžio atvejų padidėjimas nėra ir nebuvo slepiamas, kaip pastebi internautas. Pasaulinius skaičius galima nesunkiai rasti pagrindinių sveikatos organizacijų svetainėse.
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad 2050 m. prognozuojama daugiau nei 35 mln. naujų vėžio atvejų, tai yra 77 proc. daugiau nei 2022 m. (20 mln.).
PSO tokį augimą aiškina gyventojų senėjimu ir populiacijos augimu, taip pat – besikeičiančiu gyvenimo būdu. Tam didžiausią įtaką daro rūkymas, alkoholio vartojimas ir nutukimas. Be to, svarbus rizikos veiksnys išlieka užterštas oras.
Dar 2003 m. PSO skelbė, kad vėžio atvejų skaičius iki 2020 m. gali padidėti 50 proc.
Amerikos vėžio draugija taip pat prognozuoja, kad 2025 m. vien JAV bus diagnozuota daugiau nei 2 mln. naujų vėžio atvejų.
Apie padidėjusį vėžio atvejų skaičių praneša ir lietuvių žiniasklaida. Pavyzdžiui 2023 m., kuomet užsienio mokslininkai išsiaiškino, kad pasaulyje padaugėjo jaunesnių nei 50 metų žmonių, kuriems diagnozuojamas vėžys. Verta pastebėti, kad šis tyrimas analizavo duomenis, surinktus dar prieš prasidedant pandemijai, dėl to padidėjimas negali būti susijęs su COVID-19 skiepais.
Tarptautinė tyrėjų komanda taip pat nurodė, kad pagrindiniai rizikos veiksniai, lemiantys vėžį šioje amžiaus grupėje, yra netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis.
Žiniasklaida taip pat vis praneša apie didėjantį vėžio atvejų skaičių. Apie augimą skelbia ir NVI. Tad teigti, jog kokia nors statistika buvo slepiama, – klaidinga.
Skiepai ir vėžys
Medikai ir mokslininkai vienbalsiai sutinka, kad skiepai nuo koronaviruso yra saugūs ir neigia jų sąsajas su vėžiu.
Be to, viena palyginus neseniai paskelbta analizė, pagrįsta medicininių įrašų duomenimis, rodo, kad žmonės, gydomi nuo tam tikrų vėžio formų, gyveno ilgiau, jei buvo pasiskiepiję nuo COVID-19, priešingai nei jei nebūtų pasiskiepiję.
Tolimesni eksperimentai su pelėmis parodė, kad vakcinos nauda nėra konkrečiai susijusi su apsauga nuo koronaviruso, bet ji „aktyvina“ organizmo imuninę sistemą, o tai padidina gydymo efektyvumą. Visgi tam pagrįsti prireiks daugiau tyrimų.
COVID-19 skiepai buvo išbandyti didelio masto klinikiniuose tyrimuose, kurie padėjo nustatyti dažniausiai pasireiškiančius šalutinius poveikius, tačiau neparodė jokio ryšio tarp vakcinų ir vėžio.
Vėliau saugumo stebėsenos sistemos fiksavo papildomus šalutinius poveikius, kuomet skiepai tapo plačiai prieinami. Nors pradiniuose COVID-19 vakcinų tyrimuose nedalyvavo daug žmonių, sergančių vėžiu, vėliau mokslininkai ištyrė saugumą ir šioje grupėje.
Moksliniam žurnalui „British Medical Journal“ ekspertai patvirtino, jog nėra įrodymų, kurie susietų vakcinas su vėžiu, ir pažymėjo, jog pasauliniai epidemiologiniai stebėjimo duomenys nerodo vėžio atvejų skaičiaus augimo po skiepijimo pradžios.
Pasaulinis vakcinų duomenų tinklas sąsajas pavadino mitu ir patikino, kad nėra jokio biologinio mechanizmo, per kurį šie skiepai galėtų sukelti vėžį, nes juose nėra gyvų virusų.
Tyrimų institutas „Fox Chase Cancer Center“ nustatė, kad skiepai nuo COVID-19 yra tokie pat saugūs žmonėms, sergantiems vėžiu, kaip ir nesergantiems.
JAV Nacionalinis vėžio institutas taip pat patvirtino, kad nėra įrodymų, jog skiepai sukelia vėžį arba skatina jo atsinaujinimą ar progresavimą.
Duomenys rodo, kad vėžiu sergantys žmonės yra didelės sunkių COVID-19 komplikacijų rizikos grupėje. Įrodyta, kad skiepai sumažina hospitalizacijos ir mirties nuo viruso riziką ir vėžiu sergantiems žmonėms.
Institutas skatina visus pacientus skiepytis nuo viruso, net ir besigydančius ar sergančius sunkia forma.
Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) taip pat rekomenduoja vėžiu sergantiems pacientams skiepytis nuo COVID-19. Kai kurie vėžiu sergantys žmonės, ypač tie, kurie serga tam tikromis kraujo vėžio formomis arba gauna tam tikrą gydymą, gali turėti silpnesnę reakciją į skiepus. Nepaisant to, daugumai pacientų skiepai suteikia naudos.
CDC rekomenduoja, kad žmonės, kurių imuninė sistema yra vidutiniškai arba stipriai susilpnėjusi, gautų papildomų vakcinos dozių. Šiai grupei priklauso žmonės, sergantys kraujo vėžiu, susijusiu su sumažėjusiu vakcinos poveikiu, taip pat žmonės, sergantys vėžiu, kurie šiuo metu yra gydomi.
PSO atstovas „Al Jazeera“ teigė, kad nėra jokių patikimų mokslinių įrodymų, kad COVID-19 vakcina sukelia vėžį, jo atsinaujinimą ar ligos progresavimą.
„Priešingai, didelis ir vis didėjantis aukštos kokybės įrodymų ir pasaulinių saugumo duomenų kiekis nuosekliai rodo, kad nėra jokio ryšio tarp COVID-19 vakcinų ir bet kokios formos vėžio atsiradimo ar progresavimo“, – sakė jis.
COVID-19 vakcinos gali sukelti daugiausia nežymius ir trumpalaikius šalutinius poveikius, pvz., nuovargį ir skausmą injekcijos vietoje, kurie paprastai yra vienodi žmonėms, ir sergantiems, ir nesergantiems vėžiu.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Naujų vėžio atvejų skaičius ir Lietuvoje, ir pasaulyje kiekvienais metais tik didėja. Tačiau tai neturi nieko bendro su skiepais nuo COVID-19. Jei tai būtų susiję, vėžio atvejų būtų padaugėję pradėjus masiškai skiepyti žmones. PSO nurodo, jog pagrindinės priežastys yra rūkymas, alkoholis, netinkama mityba ir augantis pagyvenusių žmonių skaičius. Jokie moksliniai ar klinikiniai tyrimai neparodė, kad skiepai nuo koronaviruso gali sukelti ar paskatinti vėžį, priešingai, jie parodė, kad tai yra visiškai saugu ir rekomenduotina, nes vėžiu sergantys žmonės patenka į rizikos grupę.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
