Italijoje dvi dešimtis metų gyvenantys P. ir J.Jurkevičiai šia patirtimi dalinasi ir su kitais gurme iš Lietuvos, kurie jau kelerius metus į Kalabrijos iškyšulį Capo Vaticano keliauja kartu.
Vietoje stebuklingų dietų – „staltiesės ritmas“
„Šiandien Lietuvoje mėgstamiausia pokalbių tema: „Kaip išvalyti organizmą?“. Ir kaip gi jis Lietuvoje valomas? Ar koks nors Lietuvos dietologas primena pacientams, kad sveikas kūnas tiesiogiai susijęs su sveika siela?“ – prisiklausiusi įvairiausių lietuvių pasakojimų klausia savo keliautojų Jurga.
Anot jos, keista, kad dalis lietuvių tiki kraujo ir produktų suderinamumo formulėmis. Kiti vyksta plauti žarnyną pas šią teoriją puoselėjančius specialistus, treti laikosi psichologiškai kankinančių dietų.
Su tokiais kankinimo būdais niekada nesutiktų italai. Aršiausi natūralios virtuvės gerbėjai – Pietų Italijos regiono Kalabrijos gyventojai – iš tokių teorijų tik pasijuoktų.
Ekologijos gerbėjai tikina, kad galima išvalyti organizmą ankstų rytą išgėrus šilto vandens su įvairiomis druskomis. Arba maišant šaukštą citrinos sulčių su šaukšteliu alyvuogių aliejaus.
„Su tokiais kankinimo būdais niekada nesutiktų italai“, – tikina gastronomiją puikiai išmanantys P. ir J.Jurkevičiai.
Nesikankina ir jie patys. O aršiausi natūralios virtuvės gerbėjai – Pietų Italijos regiono Kalabrijos gyventojai – iš tokių teorijų tik pasijuoktų.
Organizmo valymo procedūromis jie apskritai netiki. Tačiau net menkiausiai išsilavinęs kalabrietis žino, kad tinkamai kasdien valgyti reiškia užtikrinti sau gerą sveikatą.
Ką reiškia italui tinkamai kasdien valgyti? Visi Apeninų bato gyventojai žino, kad sveikatos būklę lemia griežtas „staltiesės ritmas“ – pietūs 13 val. o vakarienė – 20 val. Ir jokių užkandžiavimų tarp vakarienės ir pietų.
Jei pietų nepavyko suvalgyti laiku, italai lauks vakarienės.
Jei pietų nepavyko suvalgyti laiku, italai lauks vakarienės. Valgiaraštyje – alyvuogių aliejaus pagrindu pagaminti patiekalai, daug daržovių ir vaisių.
Bent po vieną taurę vyno per pietus ir vakarienę. Bet vynas vartojamas tik kaip gėrimas prie maisto.
Kokių tik patiekalų neteko ragauti Kalabrijoje P. ir J.Jurkevičiams ir jų draugams iš Lietuvos: kiaulienos paštetas nduja pradžioje sukelia šoką – nemaža dalis lietuvių pastaruoju metu nusiteikę prieš mėsą, o ypač prieš kiaulieną.
Tačiau be reikalo. Pavyzdžiui, „A Turri“ viešbučio savininkai – Dianos ir Girolamo Pontoriero šeima, pas kuriuos apsistoja lietuviai, savo paršiukus maitina tik kriaušėmis, todėl jų mėsa – kitokia.
Iš jos nduja gaminama su aštriuoju raudonu pipiru, kuris puikiai veikia organizmą – kompensuoja kiaulienos riebumą, suteikia energijos, o aštrus pipiras „peperoncino“ – vitaminų ir potencijos šaltinis.
Reikia pasakyti, kad kasdien kalabriečiai kiaulienos pašteto nevalgo, tačiau porą kartų per savaitę šio nišinio produkto neatsisako.
Ant kasdienio stalo – jūros gėrybės ir žuvis
Tuo tarpu jūros gėrybių ir žuvies Kalabrijos virtuvėje netrūksta kiekvieną dieną. Egzotiškiausios žuvys – jie jas vadina „pesce azzurro“ (it. žydroji žuvis) kasdien ant „A Turri“ viešbučio klientų stalo.
Tačiau užsieniečius stebina ne tik žuvų įvairovė, bet ir jų pagaminimo būdas – kalabriečiai žuvį gamina ant grilio, arba su pomidorų padažu lengvai patroškindami alyvuogių aliejuje.
Gausybė daržovių ir vaisių, kuriuos taip pat nuolat vartoja kalabriečiai, neapsunkina skrandžio. Net suvalgęs keletą patiekalų, nuo stalo atsistoji lengvas.
Be to, būtina laikytis tam tikro režimo: po pietų Kalabrijos gyventojai pailsi, o vakarieniauja ilgai diskutuodami prie stalo.
Ne kartą Kalabrijoje lankiusis J.Jurkevičienė dabar jau ir pati moka daug jūros gėrybių gaminimo receptų.
Pavyzdžiui, P. ir J.Jurkevičių šeimos dievinamą aštuonkojį, kurį gamina savo svečiams namuose Romoje ir garsiuose Lietuvos restoranuose, J.Jurkevičienė išmoko gaminti būtent Kalabrijos viešbučio „A Turri“ restorane.
Tačiau Jurgos patiekalas, kaip juokauja vienas iš Pontoriero šeimos jaunosios kartos atstovų Ignazio, yra jo tėvo Girolamo auginami pomidorai.
Pomidorus Jurga valgo pietų ir vakarienės metu, užsigerdama taure raudonojo stalo vyno, ir tiki, kad pomidoras yra tas stebuklas, kuris natūraliai išvalo organizmą.
Jurga kasdien užsisako bifštekso forma supjaustyto pomidoro, kuris patiekiamas kartu su violetiniais Tropėjos svogūnais, sūdytais Kalabrijos ančiuviais ir šviežiu raudonėliu.
Pomidorus Jurga valgo pietų ir vakarienės metu, užsigerdama taure raudonojo stalo vyno, ir tiki, kad pomidoras yra tas stebuklas, kuris natūraliai išvalo organizmą.
Po dešimties dienų poilsio ir „pomidorų dietos“ Kalabrijoje, žmogus jaučiasi lyg gimęs iš naujo. Jurga tvirtina, kad tuomet kūnas tampa lengvas, veidas įdegęs ir skaistus, o akys – spindi.
Viešint „A Turri“ būtina dalyvauti teminiuose vakaruose – Kalabrijos produktų ir jūros gėrybių meniu ir picų.
Jo metu dar vienas Pontorierų šeimos palikuonis Giuseppe svečiams paaiškina, kaip svarbu gerai pagaminti picos tešlą, kokia temperatūra turi būti malkų krosnyje, kodėl įkaitusios anglys – būtinai iš ugnikalnio lavos, kaip paruošiama pomidorų tyrė ir dar daugybę dalykų apie picos sudedamąsias dalis.
Mėgstamiausia Lietuvos keliautojų pica – tai firminė „A Turri“. Ji gaminama su nduja su Tropėjos svogūnais ir buivolių mocarela.
Kitas Giuseppe kūrinys – pica „Vulcano“. Šią picą įkvėpė Tirėnų jūros horizonte boluojantis ugnikalnis Strombolis, kurį keliautojai aplanko kruizo po Eolijos salas metu.
Pabaigoje dar labiau suerzinsime jūsų skrandžius – siūlome susipažinti su dešimt skanumynų, dėl kurių verta keliauti į Kalabriją:
1. Nduja
2. Tropėjos violetiniai svogūnai
3. Pomidorai del monte
4. Ančiuviai
5. Brandintas avies sūris pecorino
6. Pica su nduja ir Tropėjos svogūnais
7. Pakeptos sepijos
8. Aštuonkojo carpaccio
9. Pupelių sriuba
10. Morengų skonio ledai tartuffo
