Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 10d. 10:05

Liaudies balsas buvo išgirstas: kodėl „Eurovizija“ parodė savo dantis?

Pirmosios „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos filmavimo akimirkos
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Pirmosios „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos filmavimo akimirkos

Tautos balsas buvo išgirstas. Taip galima pavadinti šiemet įvykusius kardinalius pasikeitimus nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje, kuri šiemet ne tik kone dvigubai trumpesnė, bet ir griežtesnė. Norinčiųjų atstovauti Lietuvai buvo gerokai daugiau, jau po mėnesio baigsis ir pats šou. Vis dėlto gavome, ko patys prašėm.

.

Prisiminti, kada Lietuvoje įvyko lūžis, kai nacionalinė „Eurovizijos“ atranka ir didysis šou tapo toks pats populiarus kaip krepšinis, teko gerai pagalvoti. Tikrai ne 1994-aisiais metais, kai į Airiją lagaminus susipakavo Ovidijus Vyšniauskas, atlikęs nuostabią „Lopšinę mylimajai“. Kūrinys gražus, tačiau talentingam atlikėjui palikęs šiek tiek tamsią dėmę. Ir nors ta dėmė nebuvo jaučiama prieš 16 metų, nes tuo metu beveik niekam ir nerūpėjo, kur emigravo atlikėjas, tačiau dabar pasirodymas prisimenamas kaip vienas prastesnių šalies bandymų užkariauti Europą.

Už lūžį konkurse tikriausiai reikėtų padėkoti „Skamp“. Stilinga ir bent jau anglų kalba dainuojanti trijulė padarė tai, ko iki šiol nepavyko niekam – Ovidijui Vyšniauskui ir Aistei Smilgevičiūtei – parodė, kad galima nušluostyti nosį kaimynams ir įjungė anksčiau tik krepšiniui priklausiusį azartą. Kartu su šituo mygtuku įsijungė ir kur buvęs, kur nebuvęs žinojimas, kad jei jau mano kaimynas prabalsavo už tą nevykusį atlikėją, aš tai tikrai žinau, kuris geriau būtų pasirodęs. Dažniausiu atveju, tikrai ne tas, kuris išvyko ir visomis išgalėmis bando atstovauti šaliai, net ir jausdamas ne tik neapsakomą spaudimą, bet ir tikriausiai pasvarstydamas apie galimą emigraciją.

Juokas juokais, bet per kelis dešimtmečius konkursas, visame pasaulyje simbolizuojantis muzikos ir skirtingos meilės šventę, Lietuvoje išaugo į psichologinį išbandymą. Praėjusiais metais iki finalo nukeliavę Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis buvo vieni iš tų, kurie garsiai prakalbo apie konkurso neskaidrumą, emocinį išbandymą kelis kartus lipti į sceną, kur tave greičiausiai po gabaliuką išmėsinės draugai, o grįžus namo pasitiks ir nuo komentarų verdantis feisbukas.

Apie eurovizines patyčias kalbėjo ir Rūta Ščiogolevaitė, pripažinusi, kad tarsi pokštu tapęs antros vietos fenomenas nėra jau toks smagus, o į klausimą, ar dar kada bandys dalyvauti konkurse, ji atsakė: Kam? Tam, kad nutiktų panašiai, kaip ir Aistei Pilvelytei?

Apie patiriamą neapsakomą spaudimą kiekvienais metais kalba ir visi išsiųsti šalies atstovai. Gi kaip grįžti į šalį, kur daugiau nei 50 proc. tave pasitinka su žinute, kad nieko nesitikėjo nuo pat pradžių, o taip išėjo todėl, kad nebuvo paklausyta jų nuomonės. Ką gi – šiemet ji išgirsta, bet ar tai pradžiugins kritikus?

24 dalyviai išgirdo „ne“

Šiemet paraiškas pateikė iš viso 60 dalyvių. Tiesa, 24 iš jų į kitą etapą – atrankas – neperėjo. Viena priežasčių, kodėl dalyviai nepateko į atrankas, lėmė tai, kad šiemet atrankos yra trumpesnės.

„To pageidavo ir patys žiūrovai, ir dalyviai, ir atlikėjų prodiuseriai. Prašymą išgirdome ir sutrumpinome atranką. Šiemet tėra penkios laidos ir finalas“, – aiškina A.Giržadas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ieva Zasimauskaitė ir Audrius Giržadas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ieva Zasimauskaitė ir Audrius Giržadas

Kita priežastis – ne vienerius metus kalbėta, kad reikia kelti kartelę. Kas pateks į atrankas, lėmė suburta darbo grupė, kurią sudarė LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas, LRT popmuzikos redaktorius Ramūnas Zilnys, LRT TV vyr. prodiuseris Audrius Giržadas, LRT radijo departamento programų vadovas Giedrius Masalskis, LRT OPUS vadovas Darius Užkuraitis, LRT Komunikacijos vadovė Rūta Putnikienė, LRT viešųjų ryšių ir rinkodaros projektų vadovė Justina Sokolovskė, TV režisierius Povilas Varvuolis ir aukščiausią rezultatą Lietuvai iki šiol su „LT United“ iškovojęs Andrius Mamontovas.

Jei jie patys sutiks paviešinti, kad nepateko, tai tegu lieka jų sprendimas.

Komisija susirinko, išgirdo visų norinčiųjų išbandyti sceną dainas, išsakė savo nuomonę, išrinko favoritus. Tai, kas kovos dėl galimybės atstovauti Lietuvai, buvo renkami atsižvelgiant į kelis kriterijus. Kone svarbiausias – kūrinys turėjo atitikti techninius reikalavimus, nes keli kūriniai nepraėjo net ir šios kartelės. Taip pat buvo atsižvelgta į dainos perspektyvą, novatoriškumą, atlikėją, kokį jis turi potencialą.

„Nenorėčiau leistis į detales, nes negaliu sakyti nei receptų, nei savo asmeninės nuomonės dėstyti, nebūtų sąžininga, tačiau komisija buvo labai įvairi, nariai turi daug patirties“, – sako Audrius Giržadas.

Jis neslepia, kad įsiskaudinusių atlikėjų buvo, tačiau gi bet kokioje situacijoje sunku išgirsti „ne“. Vis dėlto būtent todėl šiemet sugalvotas toks „Eurovizijos“ atrankų šūkis. „Pabandom iš naujo“ yra tarsi paskata atlikėjams nepasiduoti ir kitąmet bandyti sėkmę iš naujo.

Paklaustas, ar tarp nepatekusių į kitą etapą buvo žinomų atlikėjų, tiesaus atsakymo nepateikė. „Tarp tų, kurie nepateko, yra visokių vardų, tačiau minėti nenorėčiau. Jei jie patys sutiks paviešinti, kad nepateko, tai tegu lieka jų sprendimas“, – sako LRT TV vyr. prodiuseris.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Eurovizijos“ atrankos užkulisių akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./„Eurovizijos“ atrankos užkulisių akimirka

Komisijos narių nešališkumo deklaracija neatbaidė

Dar viena iš naujienų. Visi komisijos nariai turėjo užpildyti nešališkumo deklaraciją – savo parašu įtvirtinti neturintys jokių sąsajų su ant scenos pasirodančiais dalyviais.

Tai, dokumentas, kuriame nariai patvirtina, kad nėra niekuo įsipareigoję pretendentams, neturi finansinių ar giminystės ryšių, kad jie nėra šantažuojami arba kitaip veikiami atrankos dalyvių. Ar paskutinis punktas yra nulemtas praktikos, ar yra buvę atvejų, kad komisijos nariai jautė spaudimą iš dalyvių, A.Giržadas patikino, jog toks punktas atsirado vėlgi išgirdus tautos balsą.

„Mes pagalvojome, kad ši dalis išties padės siekiant mažinti šališkumą. Žinoma, mes visuomet sekdavome, kad komisijoje nebūtų asmenys, kurie, pavyzdžiui, padėjo parašyti atlikėjui atrankos dainą“, – aiškina A.Giržadas.

Tai komisijos narių skaičiaus nesumažino. Anot prodiuserio, susipažinę su sutarties punktais, niekas vietos komisijoje neatsisakė. Kaip ir praėjusiais metais, nariai visose laidose keisis.

Dėl tautos nuspręsta ir dar viena naujovė – komisija šiemet beveik neturi teisės kalbėti. Kiekvienos laidos metu surinkta profesionali komanda vos tris kartus pasirodys eteryje. Tiesa, anot A.Giržado, ir komisijai irgi nebūdavo lengva reikšti savo nuomonę, ypač, kad ne visada buvo lengva kalbėti tai, ką norisi.

„Komentuoti kostiumą ar bendrą pasirodymo sumanymą nėra smagu ir patiems komisijos nariams, tad tai sumažino ir mažą naštą nuo jų pečių. Dėl poreikio aptarti kiekvieną pasirodymą susidarydavo situacija, kai tekdavo kalbėti vėjus apie aksesuarus, nes tiesiog nenorėdavo įskaudinti dalyvio ir atvirai pasakyti, ką galvoja apie pasirodymą“, – aiškina A.Giržadas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgis DID & Erica Jennings
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgis DID & Erica Jennings
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vidas Bareikis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Vidas Bareikis

Duoklė reikštis ir internautams

N-toji naujovė, kuri atsirado šiemet, yra „liaudies balsas“. Tiesioginės transliacijos metu, kurių, kaip jau minėta, šiais metais bus rekordiškai mažai, bus išklausyta internautų nuomonė. Jie neturės jokios įtakos balsavimui, tiesiog galės išsakyti, ką galvoja. Tiesa, kaip tai atrodys, dar kol kas nėra aišku.

Taip pat šiemet tiek dalyviai, tiek žiūrovai komisijos balą sužinos irgi šeštadieniais, tiesioginės transliacijos metu. Nacionalinės atrankos rengėjai atkreipia dėmesį, kad siekiant neskatinti telefoninio balsavimo varžybų, žiūrovų balsavimo rezultatai taip pat bus skelbiami tik laidos pabaigoje.

Visos naujovės priimtos siekiant pakelti nacionalinių atrankų kartelę, greičiau ir tikslingiau rasti šalies atstovą, be to, kaip ir minėta, išgirsti viešoje erdvėje sklandžiusius pasiūlymus. Vis dėlto A.Giržadas netiki, kad tai visiškai nuramins kasmet komentuoti garsiai mėgstančius. Kaip juokiasi jis, jie, tikėtina, ras kitų kelių išreikšti savo poziciją.

„Mes stengiamės būti kuo objektyvesni, sąžiningesni ir girdime, ko nori iš mūsų tiek dalyviai, tiek žiūrovai, tiek „Eurovizijos“ fanai. Girdime balsą iš šalies, matydami, kad pasiūlymai yra logiški, mes jiems nesipriešiname“, – sako A.Giržadas.

Žinoma, kai pradedi, gali būti sunku sustoti, todėl konkurso rengėjai neatmeta, kad ateityje galima tikėtis dar daugiau pokyčių.

Po finalo – rūpestis ir LRT finansinė parama

Išgirsta ir bene daugiausia diskusijų praėjusiais metais sukėlęs finansavimo klausimas. Šalies atstovui Jurijui Veklenko nepatekus į finalą, jo vadybininkas Martynas Tyla pabrėžė, kad viena iš esminių priežasčių – finansavimo stoka. Neatsiradus rėmėjams ir neberengiant paramos koncertų, Lietuvos atstovas į Izraelį išvyko su vos 12 tūkst. eurų, kuriuos komandai sumokėjo LRT. Ši suma susidėjo iš balsavimo metu surinktų lėšų.

Vis dėlto šiemet LRT žada skirti didesnį finansavimą. Šalies atstovui bus išmokėta tradicinė pinigų suma, tačiau šalia jos žadama dar viena parama.

„Mes įsivertinsime, kokie yra poreikiai. Suma šiuo metu nėra numatyta, tai priklausys nuo to, ko reikalaus daina, kelių asmenų komanda vyks. Mes, greičiausiai, įsivertinę poreikius, kai kuriuos iš jų finansuosime“, – sako A.Giržadas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Iš Eurovizijos į Lietuvą sugrįžo Jurijus Veklenko
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Iš Eurovizijos į Lietuvą sugrįžo Jurijus Veklenko

Žiūrovų balsavimą visų nacionalinės atrankos laidų metu stebės nepriklausomi stebėtojai – audito įmonės „Grant Thornton Baltic“ atstovai. Atrankos rengėjai primena, kad iš vieno mobilaus telefono numerio bus galima atiduoti daugiausia penkis balsus (skambinant ar rašant trumpąsias žinutes. Vieno skambučio ar žinutės kaina – 0,60 euro). Už žiūrovų skambučius ir trumpąsias žinutes surinktų lėšų dalis, kuri tenka LRT, bus skirta nacionalinę atranką laimėjusiam atlikėjui ar grupei.

„Eurovizijos“ taisyklės numato kelis būdus, kaip konkurso šalys deleguoja dainas. Vidinė atranka – atlikėją ir dainą išrenka visuomeninio transliuotojo, kuris ir transliuoja „Euroviziją“ savo šalyje, sukurta komisija. Visuomeninio transliuotojo rengiama nacionalinė atranka – į balsavimą įtraukiami ir TV žiūrovai.

Dar vienas galimas variantas – atlikėją išrenka visuomeninio transliuotojo suburta komisija, TV žiūrovai išrenka dainą. Vidinės atrankos būdu dainas išrenka tokios šalys, kaip, pvz., Ispanija, Jungtinė Karalystė, Belgija, Šveicarija. Lietuva yra pasirinkusi nacionalinės atrankos būdą, t. y. žodį dėl Lietuvos į „Euroviziją“ siunčiamos dainos taria ir TV žiūrovai.

Vokietija, pavyzdžiui, turi šimto komisijos narių, kurių niekur neskelbia, grupę, ir jie patys nusprendžia, ką deleguos. Vis dėlto praėjusiais metais jiems tai sėkmės neatnešė, nors tokiu būdu išrinkta Lena pergalę šaliai visgi atvežė. Švedija, kuri jau tituluojama „Eurovizijos guru“, šiemet nusprendė išilginti atrankas, ar tai padės – Europa ir visas pasaulis sužinos pavasarį.

Šiemet „Eurovizijos“ dainų konkursas vyks jau 65-ąjį kartą. Lietuva konkurse dalyvauja nuo 1994 metų. Aukščiausia iki šiol Lietuvos „Eurovizijoje“ pasiekta vieta yra šeštoji, kurią 2006 metais užėmė „LT United“ su daina „We Are The Winners“.

Pirmosios nacionalinės atrankos akimirkos – galerijoje:

Eurovizijos“ nacionalinėje atrankoje 2020 metais dalyvaujančių atlikėjų / grupių ir jų dainų sąrašas:

Abrokenleg „Electric boy“

Aika – „Paradas“

Aistay – „Dangus man tu“

Aistė Pilvelytė – „Everlastingly“

Alen Chicco – „Somewhere Out There“

Andy Vaic – „Why why why“

Antturi „I gotta do“

„Baltos varnos“ – „Namų dvasia“

Bernardas – „Dad, don’t be mad at me“

Donata – „Made of wax“

Evgenya Redko – „What about us“

Gabrielius Vagelis – „Tave čia randu“

Germantas Skoris – „Chemistry“

„Glossarium“ – „Game over“

Indraya – „You and I“

Justina Žukauskaitė – „Breath in“

Justinas Lapatinskas – „High way story“

KaYra – „Alligator“

Kristina Jure – „My Sound of Silence“

Lukas Bartaška – „Where is that change?“

Lukas Norkūnas – „Atsiprašyk“

Meandi – „DRIP“

Monika Marija – „If I leave“

Monique – „Make me human“

Nombeko Augustė – „Reikia man“

Petunija – „Show Ya“

Rokas Povilius „Vilnius calling“

Ruslanas Kirilkinas – „Soldiers heart“

Rūta Loop – „We came from sun“

Soliaris – „Breath“

„The Backs“ „Fully“

„The Roop“ „On fire“

„Twosome“ – „Playa“

Viktorija Miškūnaitė – „The Ocean“

Vitalijus Špokaitis – „Nemušk savęs“

Voldemars Petersons – „Wings of freedom“

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Video

01:23
04:04
02:49

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VARDAI rubriką