Augantis visuomenės sąmoningumas skatina rinktis ekologiškus ir vietos ūkininkų maisto produktus. Siekdami sveikatos ir tvarumo, vartotojai skatina gamintojus užtikrinti aukštesnę kokybę, skaidrumą bei trumpesnes maisto tiekimo grandines.
„Siekiame padėti vietos ūkininkams įsitraukti į trumpąją maisto tiekimo grandinę, o taip pat matome, kad kai kurios savivaldybės net neturi savo tiekėjų. Surinkę informaciją iš ūkininkų bei savivaldybių bandome atsakyti į kylančius klausimus, o bendradarbiaujant ir dalijantis patirtimi pamatėme, kad galima pasiekti tikrai gražių rezultatų“, – sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Gerosios praktikos ugdymo įstaigose
Renginio metu buvo pristatyti vaikų maitinimo ugdymo įstaigose gerieji pavyzdžiai. VšĮ „Eko maistas“ direktorė Daina Stalnionienė pabrėžia, jog įmonė orientuojasi į 62 proc. ekologiškumo. „Šiuo metu maitiname 4 Tauragės darželius, kuriuose yra daugiau nei 700 vaikų, o per mėnesį išvežame apie 10 tūkst. maisto porcijų. Mes nesame didmiestis, tad sugebame pristatyti kokybišką, šiltą maistą, atitinkantį visus standartus. Tačiau tai, kas tinka Tauragei, nebūtinai tiktų Vilniui ar kitam didesniam miestui“, – pasakojo direktorė.
„Vaikus maitiname 75 proc. ekologiškais maisto produktais, patenkinti yra tiek vaikai, tiek tėvai, tačiau kelias tikrai nebuvo lengvas. Reikėjo ir bendruomenės, patirties, pagalbos. Juk esame ugdymo įstaiga, tad maitinimas yra vos viena maža įstaigos dalis“, – gerąja praktika taip pat dalijosi Ukmergės vaikų lopšelio – darželio „Nykštukas” direktorė Rita Motiejūnienė.
Iššūkių – begalė
Nepaisant gerųjų pavyzdžių, iššūkių taip pat netrūksta. Ne visuose regionuose netoliese yra ūkininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti produkciją, tad neretai tenka jų ieškoti visoje Lietuvoje. O ir ne visi ūkininkai gali ar sutinka net keletą kartų per savaitę pristatyti maisto produktus.
„Ekologiški produktai neretai kainuoja keletą kartų brangiau, tad įsigyti jų tampa sudėtinga, o taip pat ne viską mėgsta ir vaikai, juk namuose ne visi tėvai jiems perka ekologišką maistą. Tam tikra dalis vaikų yra alergiški vieniems ar kitiems maisto produktams, tad sudaryti valgiaraštį, pagaminti ir patiekti maistą taip pat tampa sudėtinga. O kur dar vaikų nenoras valgyti“, – pasakojo D.Stalnionienė.
Jai taip pat pritarė R.Motiejūnienė teigdama, kad vaikai valgo akimis, todėl reikia maistą ypatingai paruošti, leisti jiems patiems iš kelių variantų pasirinkti, ką nori valgyti, leisti patiems įsipilti sriubą, paruošti valgiaraštį su paveiksliukais: „Tai yra aukštasis pilotažas, tačiau aš esu šiame kelyje ir galiu drąsiai sakyti, kad, nors buvo beprotiškai sunku, ši veikla mane tikrai veža.“
Problemos, kurias verta spręsti
„Ekologiška produkcija yra viltis ūkininkams plėstis, o vaikams – šansas pajusti, ką reiškia sveikas maistas. Mūsų kooperatyvą sudaro 44 ūkiai, kurie turi platų auginamų kultūrų ir galvijų, vaisių, daržovių lauką. 95 proc. produkcijos kooperatyvas parduoda viešajam sektoriui. O aptarnaujame beveik visą Lietuvą“, – teigė Kristina Kazlauskaitė, ŽŪKB „BIO LEUA” narė, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininko pavaduotoja.
Gerieji pavyzdžiai ir iškeltos problemos yra tik pradžia tolimesniam dialogui ir sprendimų paieškai. Anot Žemės ūkio ministerijos Kooperacijos ir valstybės pagalbos skyriaus vedėjos Giedrės Pupšytės, itin svarbus visų įstaigų bendradarbiavimas, o ūkininkai taip pat turi būti pasirengę tiekti produkciją: „Pastebėjome, jog trūksta centralizuoto koordinavimo, reikia suteikti daugiau metodinės pagalbos, nes jaučiamas praktinių žinių trūkumas. Tad buvo iškeltos tikrai svarbios problemos, kurios bus toliau analizuojamos ir sprendžiamos bendradarbiaujant su savivaldybėmis, ūkininkais ir viešosiomis įstaigomis.“
Beje, pareiškėjai šiemet vėl galės kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinę priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“. Paramos kvietimai pagal priemonę šiais metais bus skelbiami nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d. ir nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.
Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Didžiausias paramos dydis ir intensyvumas priklauso nuo pareiškėjo ir partnerių pasirinkto įgyvendinti trumpų tiekimo grandinių modelio.
Europos Komisijos 2020-aisiais metais paskelbtoje strategijoje „Nuo ūkio iki stalo“ trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra įvardinta kaip vienu iš pagrindinių tvaraus vystymosi prioritetų. 2025 m. rugsėjo-spalio mėnesiais informacinio ciklo „Trumposios maisto tiekimo grandinės: kelias į tvarią savivaldą ir vietos ekonomiką“ renginiai suorganizuoti 6 regionuose, sukviečiant atstovus iš savivaldybių administracijų, žemės ūkių, sveikatos skyrių, ugdymo įstaigų ir kitus suinteresuotus asmenis.
Renginiai vyko Šilutėje, Kupiškyje, Kuršėnuose, Šakiuose, Alytuje ir Ukmergėje. Jie atskleidė esminę trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtros viešajame sektoriuje naudą, strateginę apimtį, atitiktį strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ prioritetams ir tiesioginę naudą vietos ekonomikai bei vartotojų sveikatai tiekiant šviežesnį, kokybiškesnį maistą. Po renginių ciklo pastebimas savivaldybių, ketinančių prisijungti prie maisto produktų pirkimo iš ūkininkų, didėjimas.
