Kukurūzų plotai stabiliai auga
Pasak produkto eksperto, kukurūzų plotai Lietuvoje kasmet stabiliai auga ir didėja, o šiais metais buvo pasėta ir auginta rekordinis skaičius – net 62000 ha: „Tai yra tikrai optimistinė augalų rūšis, į kurią ūkiai žiūri palankiai.“
Ekspertas pabrėžia, jog dalis ūkių, kurie anksčiau neaugino kukurūzų, taip pat yra susidomėję šia kultūra dėl vienos svarbios priežasties – pasikeitus klimatinėms sąlygoms ūkiai gali užauginti kukurūzus ne tik silosui, bet ir grūdams.
„2023-2024 metai buvo ypatingai palankūs kukurūzų augintojams – turėjome ypatingai geras sąlygas ir aukštą temperatūrą, o tai ypač mėgsta šie augalai. Ilgesnis rudens periodas suteikė ilgesnę vegetaciją, tad ūkiai gavo tikrai įspūdingą derlių. Tad klimato kaita leidžia kukurūzus auginti ne tik silosui, bet ir grūdams“, – šypsodamasi atskleidžia R.Visockis.
Skirtingiems tikslams – skirtingos veislės
Visgi, antrindamas agronomui, ekspertas nurodo, jog 80 proc. viso auginto ploto sudaro kukurūzų auginimas pašarui, o vos 20 proc. auginama grūdams. Pagrindinis skirtumas tarp šių veislių yra branda. „Kukurūzų veislės, skirtos grūdams, yra trumpesnės vegetacijos, mažesnio fao. O taip pat jų tikslas užauginti kuo didesnį grūdų derlių bei jo nuėmimo metu turėti kuo mažesnę grūdų drėgmę – vien dėl to, jog ūkis patirtų kuo mažesnes išlaidas grūdų džiovinime“, – teigia ekspertas. Silosinės veislės turi du pagrindinius tikslus – užaugina didesnius augalus ir subrandina grūdus, savyje turinčius daugiau drėgmės.
Pašnekovas atskleidžia, jog dažniausiai Lietuvos ūkininkai, augindami kukurūzus pašarams, turi du skirtingus tikslus: „Dalis ūkių, kuriuos riboja turimo ploto galimybės, renkasi masyvias, aukštas ir didelį žalios masės derlių formuojančias veisles. Kita grupė ūkių, kurie labiau koncentruojasi į pašaro kokybę ir jo energetinę vertę, renkasi pačias energingiausias ir didžiausią krakmolo kiekį bei virškinamumą turinčias veisles. Arba veislių mišinį, kuris garantuoja ne tik aukštą derlių, bet ir gerą siloso kokybę skirtingais metais.“
Tad veislių atranka ir bandymai, anot R.Visockio, yra itin svarbūs ir būtini, ypač vertinant Lietuvos ūkininkų poreikius: „Bandymų atliekame ypatingai daug ir galime pastebėti, jog veislės tarpusavyje skiriasi, o taip pat ne visos iš jų yra tinkamos augti Lietuvos sąlygomis. Tad tokie bandymai leidžia atrinkti geriausias veisles vertinant derlių, jo kokybę, krakmolo kiekį ir energetinę pašaro vertę. Turėdami šiuos duomenis ir žinodami kliento poreikius, galime pasiūlyti konkrečia veislę, kad būtų gautas norimas rezultatas.“
