Svarstant šį klausimą dažnai linkstama problemą sumenkinti – juk keli piktžolių ar pabirų daigeliai, atrodo, didelės žalos nepadarys, galbūt juos pakąs žiemos šaltis. Tačiau pirmąjį akivaizdų pavojų galima nusakyti vienu žodžiu. Tai – konkurencija.
Kiekvienas iš šių žaliuojančių augalų yra tiesioginis varžovas dėl šviesos, vandens ir, svarbiausia, maisto medžiagų, kurias žiemkenčiai dabar turi kaupti ruošdamiesi žiemai. Bet ši tiesioginė konkurencija yra tik matoma problemos dalis. Tikroji, kur kas klastingesnė grėsmė, yra nematoma.
„Žaliasis tiltas“ ligoms ir kenkėjams
Agronomijos moksle yra toks terminas – „žaliasis tiltas“. Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl rudeninės piktžolės ir pabiros yra kur kas pavojingesnės, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jos tampa gyvu tiltu, leidžiančiu ligoms ir kenkėjams saugiai peržiemoti ir pavasarį nedelsiant atakuoti naują pasėlį.
Geriausias pavyzdys – rapsų pabiros kviečių lauke. Jos rudenį pritraukia amarus. Nors patys amarai didelės žalos jaunų kviečių daigams gal ir nepadarys, jie yra pagrindiniai miežių geltonosios žemaūgės viruso (BYDV) platintojai. Amarai, pasimaitinę užkrėstomis pabiromis (ar kitomis piktžolėmis), perneša virusą ant jaunų žiemkenčių. Pavasarį ūkininkas mato pasekmę – geltonuojančius, skurstančius javų plotus – tačiau priežastis slypėjo būtent rudenį paliktame „žaliajame tilte“.
Be to, pabiros kelia ir ilgalaikę grėsmę sėjomainai. Pavyzdžiui, rapsų pabiros, likusios lauke, palaiko rapsams būdingų ligų (kad ir verticiliozės) gyvybingumą dirvožemyje, taip didindamos riziką būsimiems rapsų pasėliams.
Dviguba žala: konkurencija ir prastesnis žiemojimas
Nereikėtų pamiršti ir tiesioginės konkurencijos. Augalas, kuris rudenį priverstas kovoti dėl išteklių su agresyvia smilguole ar greitai augančia rapsų pabira, į žiemą išeina kur kas silpnesnis.
Sėkmingą žiemkenčių peržiemojimą, kaip pabrėžia agronomijos specialistai, lemia ne tik gerai išvystyta šaknų sistema, bet ir šaknies kaklelyje sukauptos cukraus atsargos. Būtent šie cukrūs veikia kaip vidinis augalo „antifrizas“ ir energijos rezervas.
Tačiau augalas, priverstas rudenį konkuruoti dėl šviesos (stiebtis aukštyn) ar maisto medžiagų, visą savo energiją eikvoja šiai kovai, o ne gyvybiškai svarbiam atsargų kaupimui. Dėl šio sutrikdyto pasiruošimo žiemai, pavasarį toks pasėlis startuoja lėčiau ir būna kur kas labiau pažeidžiamas.
Sprendimų komplektas: nuo prevencijos iki atsparumo
Kaip valdyti šią situaciją? Akivaizdžiausias sprendimas yra rudeninis herbicidų naudojimas, tačiau tai – kova su pasekmėmis. Modernus požiūris apima ir prevenciją bei augalo stiprinimą.
Pirmiausia – prevencija. Iš kur atsiranda pabiros? Dažniausiai – iš sėklų, likusių po derliaus nuėmimo. Kuo greičiau ir efektyviau yra suskaidomos augalinės liekanos, tuo mažesnė tikimybė joms sudygti ir tapti problema. Čia itin svarbų vaidmenį atlieka dirvožemio mikrobiologija – biologiniai preparatai, skatinantys liekanų irimą, ne tik grąžina maisto medžiagas, bet ir padeda sumažinti pabirų banką dirvoje.
Antra – augalo atsparumas. Ne visada galime ar spėjame laiku nupurkšti herbicidus. Todėl svarbu, kad pats žiemkenčių pasėlis būtų kuo stipresnis. Augalas, kuris rudenį buvo tinkamai apdorotas (sėklos apvėlimas ar purškimas per lapus) biostimuliantais, įgyja didesnį konkurencinį pranašumą.
Produktai, kurių sudėtyje yra aminorūgščių, jūros dumblių ekstraktų ar mikroelementų, skatina spartesnį šaknų sistemos vystymąsi ir didina atsparumą stresui, įskaitant biotinius veiksnius, tokius kaip piktžolių konkurencija ar kenkėjų platinamos ligos. Geriau įsišaknijęs ir stipresnis augalas geba greičiau užimti erdvę ir efektyviau konkuruoti su piktžolėmis.
Strateginis pasirinkimas
Sprendimas, ar purkšti herbicidus rudenį, ar laukti pavasario, išlieka sudėtingas ir priklauso nuo daugelio veiksnių: piktžolių dygimo intensyvumo, oro sąlygų, ekonominių skaičiavimų. Tačiau priimant šį sprendimą svarbu įvertinti ne tik akivaizdžią konkurenciją, bet ir nematomą „žaliojo tilto“ grėsmę.
Būtent todėl papildomos sąnaudos, skirtos lauko švarai ir augalų stiprinimui rudenį, neabejotinai pasiteisins kaip strateginė investicija į sklandesnį pavasario startą ir būsimo derliaus stabilumą.
