Daugiau apie automobilius ir degalų kainas - rubrikoje Gazas.lt
Dar prieš kurį laiką 200–250 tūkst. kilometrų rida naudoto automobilio skelbime daugeliui pirkėjų galėjo atrodyti kaip ženklas, kad transporto priemonė artėja prie brangių gedimų etapo. Vis dėlto šiandien toks vertinimas pernelyg supaprastintas, nes vien odometro rodmuo nebeparodo tikrosios automobilio būklės.
Naudotų automobilių pardavimo bendrovės „Longo LT“ paruošimo centro vadovė Ugnė Debeikienė sako, kad pirkėjų požiūris pamažu keičiasi, tačiau tam tikros ridos ribos rinkoje vis dar turi stiprų psichologinį poveikį.
„Šiandien 200–250 tūkst. kilometrų rida dažniau yra psichologinė riba pirkėjams, o ne techninis automobilio eksploatacijos pabaigos ženklas. Tinkamai prižiūrėtas automobilis su tokia rida gali būti visiškai saugus ir patikimas pasirinkimas. Daug daugiau pasako tai, kaip automobilis buvo naudojamas, kokie darbai atlikti laiku ir ar jo istorija yra aiški“, – sako U. Debeikienė.
200 tūkst. km – ne išimtis naudotų automobilių rinkoje
„Longo LT“ duomenimis, didžiausią vidutinę ridą platformoje turi dyzeliniai automobiliai –ji siekia apie 200 tūkst. kilometrų ar daugiau. Tarp dyzelinių modelių išsiskiria „Audi“ – jų vidutinė rida siekia apie 234 tūkst. kilometrų, taip pat „Volvo“ – 208 tūkst., „Škoda“ – 204 tūkst., BMW – 199 tūkst., „Volkswagen“ – 197 tūkst. kilometrų.
„Šie duomenys rodo, kad daugiau nei 200 tūkst. kilometrų rida dyzeliniam automobiliui šiandien jau yra rinkos standartas, o ne išimtis. Pirkėjams verta atsitraukti nuo vieno skaičiaus ir vertinti bendrą automobilio būklę“, – teigia U. Debeikienė.
Didesnės ridos modelių yra ir hibridinių automobilių segmente: „Toyota“ vidutinė rida siekia apie 181 tūkst. kilometrų, o tarp įkraunamų hibridų daugiau nei 200 tūkst. kilometrų vidutine rida išsiskiria „Volvo“ ir „Mitsubishi“. Pasak U. Debeikienės, tai rodo, kad hibridiniai automobiliai rinkoje taip pat jau vertinami kaip brandus ir ilgaamžis pasirinkimas.
Vien kilometrų skaičius būklės neatskleidžia
Pasak ekspertės, šiuolaikiniai automobiliai, ypač dyzeliniai modeliai, tinkamai prižiūrimi gali nuvažiuoti gerokai daugiau nei 250 tūkst. kilometrų. Vakarų Europoje dyzeliniai automobiliai dažnai naudojami ilgiems atstumams, todėl 300–400 tūkst. kilometrų rida nėra retenybė.
Automobilio ilgaamžiškumui didelę įtaką turi ne tik nuvažiuotas atstumas, bet ir eksploatacijos pobūdis. Greitkeliais stabiliu greičiu važinėjęs ir reguliariai prižiūrėtas automobilis gali būti geresnės būklės nei mažesnės ridos modelis, naudotas tik trumpoms miesto kelionėms.
„Reikėtų žiūrėti į visą automobilio paveikslą: ar laiku keista alyva, ar buvo prižiūrėta pavarų dėžė, turbina, ar keisti diržai bei grandinės“, – pažymi U. Debeikienė.
Ji priduria, kad naudotų automobilių rinkoje vis dar pasitaiko ridos klastojimo atvejų, todėl mažesnis skaičius odometre savaime neturėtų kelti daugiau pasitikėjimo.
„Geriau didesnė, bet dokumentuota rida, nei maža rida be jokių priežiūros įrodymų. Pirkėjui svarbu suprasti, iš kur tas skaičius atsirado ir ar jis atitinka bendrą automobilio nusidėvėjimą“, – sako U. Debeikienė.
Dyzeliniams automobiliams – kitos ribos
Vertinant naudotą automobilį, svarbu atsižvelgti ir į variklio tipą. Dyzeliniai automobiliai tradiciškai kuriami ilgesnėms kelionėms ir didesnėms apkrovoms, todėl jų rida paprastai būna didesnė nei benzininių modelių. Pasak U. Debeikienės, Vakarų Europoje įprasta, kad dyzelinis automobilis per metus nuvažiuoja 40–60 tūkst. kilometrų.
„Dyzelinių automobilių atveju didesnė rida savaime nėra problema. Vis dėlto šiuolaikiniai dyzeliai turi daugiau sudėtingų sistemų – turbinas, DPF filtrus, EGR vožtuvus, purkštukus. Todėl prieš perkant svarbu įvertinti, ar šie mazgai buvo prižiūrimi, ar dalis jų jau pakeista“, – pataria ji.
Benzininiai automobiliai dažniau naudojami mieste ir trumpesnėms kelionėms, todėl jų vidutinė rida paprastai būna mažesnė. Tačiau tai ne visada reiškia mažesnį nusidėvėjimą. Dažni užvedimai, spūstys ir darbinės temperatūros nepasiekiantis variklis gali automobilį apkrauti labiau nei ilgos kelionės greitkeliu.
-
Atsukta rida – jau esminis trūkumas: kokia nauda pirkėjui?
-
Atsuktos ridos klaidos ir suktybės: kiek vairuotojų negavo „žalio lapo“ ir per kiek laiko atstatė parodymus?
-
Automobilio ridą tikrina ir draudikai: kas bus, jei nustatys, kad suklastota?
-
Nusprendė visoje ES „viešinti“ automobilių ridą: ko vertas bandymas tramdyti sukčius?
Kas stabdo pirkėjus?
Nors reali automobilio būklė yra svarbesnė už vieną skaičių, pirkėjų psichologija keičiasi lėčiau. Pasak U. Debeikienės, maždaug 200 tūkst. kilometrų rida vis dar yra ta riba, ties kuria dalis pirkėjų pradeda abejoti.
„Peržengus 300 tūkst. kilometrų ribą, automobilis daugeliui pirkėjų savaime atrodo pernelyg daug nuvažiavęs, nors techniškai jis gali būti visiškai tvarkingas. Tokios ribos dažnai labiau susijusios su psichologija ir būsima perpardavimo verte nei su realia automobilio būkle“, – sako pašnekovė.
Ji pastebi, kad viena dažniausių klaidų – nesidomėti automobilio istorija: ne visada patikrinama ridos dinamika pagal VIN numerį, serviso įrašai, eksploatacijos sąlygos ar realūs nusidėvėjimo požymiai.
„Vairo, pedalų, sėdynių būklė, priežiūros dokumentai ir techninės patikros rezultatai gali pasakyti gerokai daugiau nei vien odometro rodmuo“, – atkreipia dėmesį U. Debeikienė.
