2026-02-20 12:04

Arktinis elektromobilio testas: koks skirtumas tarp WLTP, prognozių ir realaus nuvažiuojamo atstumo

Šiam arktiniam testui mane įkvėpė įspūdinga lietuviška žiema ir Norvegijoje nuolat atliekami „El Prix“. Tai – atšiauriomis sąlygomis vykdomi elektromobilių bandymai, parodantys, kokį atstumą jie iš tikrųjų įprastomis žiemos sąlygomis EV gali nuvažiuoti.

VW ID.7

  • Baterija – 77 kWh.
  • Nuvažiuojamas atstumas pagal WLTP 621 km (kitur minimas 615).
  • Baterijos įkrova starto metu – 96 proc. (kompiuteris prognozavo 392 km).
  • Oro temperatūra trijų dienų testo metu: nuo -17 iki 0 laipsnių.

Vasario pradžioje, kai vyko šis testas, Vilniuje oro temperatūra svyravo nuo -15 iki -20. Tik paskutinę testo dieną nusistovėjo „nulis“. Taigi, rytais langai užšalę, o salonas – ledinis. Todėl testo metu nuolat naudojau ir vairo šildymą, ir sėdynių, ir salono. Kitaip tariant, elektros netaupiau. Svarbu, kad važiuoti būtų patogu ir saugu (langai turi būti nutirpę).

Pirmoji bandymų dalis – ledinėse miesto džiunglėse

Tokiomis sąlygomis mieste išvažinėjau beveik pusę baterijos (nuo 96 proc. iki 49 proc.). Įsivaizduokite, 7 val. ryto stoji į spūstį Pilaitės pr. ir marinuoji laiką. Vidutinis greitis labai mažas, bet baterija turi šildyti saloną. Mano nuostabai, vienu metu energijos sąnaudos buvo pasiekusios 84 kWh/100 km. Vėliau, ties Narbuto kalnu, kur eismas juda kiek greičiau, sumažėjo iki 54 kWh (tikėjausi daugiausiai 30 kWh).

Kitą šaltą rytą situacija kiek geresnė – vos išvažiavau į vakarinį aplinkkelį ir Oslo, Tūkstantmečio gatves, vidurkis sumažėjo iki 28 kWh/100 km. Logiška, nes greitis vietomis 70 arba net 90 km/val. Kol privažiuoji „butelio kaklelį“.

VIDEO: Atšiaurus arktinis elektromobilio testas: kiek per speigą nuvažiavo „Volkswagen ID.7“

Tiesą sakant, galvojau, kad elektromobilis nėra toks jautrus spūstims. Kita vertus, šildymas toks pat intensyvus – nesvarbu, kokiu greičiu važiuoji.

Kaip ten bebūtų, su puse baterijos miesto sąlygomis pavyko nuvažiuoti 114 km (sąnaudų vidurkis 28,9 kWh). Tai, teoriškai, tokiomis atšiauriomis sąlygomis mieste pilnai įkrauta baterija galėtume nukeliauti 228 km? O jei greitkelyje?

Antroji dalis – automagistralėje

Iškrovęs bateriją iki 49 proc., stabtelėjau prie „Ignitis“ įkrovimo stotelės Bukiškyje. Automobilio kompiuteris rodė, kad krauti tokiomis sąlygomis greito krovimo (150 kW) stotelėje tikrai neapsimoka. Geriausiu atveju būčiau gavęs 42 kW. Nebent beveik valandą pašildyčiau bateriją. Tuomet pasiekčiau 99 kW įkrovimo galią. Bet kam to reikia, jei baterija puspilnė?

Todėl pasukau ienas link Ukmergės. Kompiuteris rodė 206 km atsargą. Taigi, važiuojant taupiai (iki Ukmergės įkrovimo stotelės – apie 70 km), pirmyn-atgal ekonomiškai suvažinėčiau ir dar liktų bent 40 km. Įvertinęs, kad greitis apie 110 km/val., tikėjausi bent 20 km likučio baterijoje testo pabaigoje Vilniuje.

Dar viena svarbi aplinkybė. Oras pamažu atšilo iki nulinės reikšmės. Tad šildymui ėmiau naudoti mažiau energijos.

Elektromobilių įkrovimo stotelę už Ukmergės pasiekiau su 20 km „deficitu“. Pagal odometrą nuvažiavau 70 km, tačiau baterija sulįso 90 km. Tarpiniame finiše rodė 29 proc. įkrovą arba 116 km likutį. Taigi Vilnių turėčiau pasiekti be vargo?

Finišas greitojo įkrovimo stotelėje

Tiesa, išvažiuodamas į paskutinį „greičio ruožą“, nusprendžiau paruošti bateriją įkrovimui. Nieko sudėtingo – vieno mygtuko paspaudimas. Elektromobilio kompiuteris informavo kad, pašildęs bateriją, galėčiau gati 178 kW įkrovą. Tačiau, užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad koją galimai pakišo per mažas įkrovos lygis ir baterija iki finišo pašilo tik minimaliai.

Tam ir skirti arktiniai testai, kad patirtum tikrą nuotykį.

Kita vetus, tam ir skirti arktiniai testai, kad patirtum tikrą nuotykį. Taigi energijos sąnaudos riedant atgal į Vilnių padidėjo iki 26 kWh/100 km. O, kad iškraučiau bateriją iki galo, padariau dar nedidelį ratuką, grįždamas iki Galinės g. posūkio ir vėl atgal iki „Ignitis“ stotelės (papildomi 10 km).

Rezultatas: įskaitant 7 km likutį (1 proc. įkrova) nuvažiavau dar 160 km. pridėjus pirmąją testo dalį – 274 km. Arba, minusavus likutį, 267 km (tokią reikšmę rodė ir kompiuteris).

Baterijos pašildyti nespėjau (pritrūko ir energijos), tad stotelėje gavau 93 kW įkrovą. Kai pasijungė dar vienas elektromobilis, galia sumažėjo perpus.

Kaip vertinu testo rezultatus?

Išmanantys fiziką puikiai supranta, kad žiemiškomis sąlygomis šilumos ir energijos nuostoliai didėja. Todėl nuvažiuoti 615 (pagal WLTP) galima bandyti vasarą, bet tikrai ne miesto kamščiuose. O jei automagistralėje, tai gerokai mažesniu nei maksimalus leistinas greitis.

Ar tikėjausi nuvažiuoti 392 km, kaip starte žadėjo elektromobilio algoritmas? Tuo metu nuo šalčio poškėjusios tvoros tarsi sakė, kad, jei pasieksiu 300 km, bus labai gerai. 250 km (aš nuvažiavau 274 km) – labai neblogas rezultatas, įvertinus mano minėtus norvegiškus testus.

Štai ką turiu omenyje. „El Prix“ testai parodė, kad arktinėmis sąlygomis (10-30 laipsnių šalčio) 500 km (pagal WLTP) nuvažiuojantis automobilis realiai įveikia vos apie 200 km (kraunant iki 80 proc.). Kitaip tariant, skirtumas tarp WLTP ir realios ridos gali siekti nuo 29 iki 45 proc. (Lucid Air). Lentelę rasite čia.

Mano bandymų metu rezultatą labai sugadino Vilniaus spūstys. Todėl skirtumas tarp WLTP ir realiai nuvažiuoto atstumo – 55 proc. Jei lygintume prognozę starte ir nuvažiuotą atstumą – skirtumas 32 proc.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą