Tačiau griežtėjantys Europos Sąjungos reikalavimai, taršos mokesčiai ir sparčiai tobulėjančios technologijos keičia žaidimo taisykles.
Didžiausias Baltijos šalyse transporto skelbimų portalas Autoplius.lt atliko išsamią rinkos analizę, siekdamas atsakyti į klausimą: ar dyzelino era Lietuvoje jau baigėsi, ar tai – tik gerokai perdėtas mitas?
Sostas kliba, bet karalius dar nepasitraukė
Nors viešojoje erdvėje dažnai girdime apie artėjančią „dyzelių mirtį“, statistika piešia kitokį, ne tokį radikalų paveikslą. Dyzeliniai automobiliai vis dar sudaro didžiausią Lietuvos automobilių parko dalį, tačiau jų dominavimas, lyginant su situacija prieš penkerius metus, akivaizdžiai mąžta.
Autoplius.lt portalo duomenys rodo, kad naudotų automobilių rinkoje dyzeliniai varikliai vis dar užima reikšmingą dalį sandorių, tačiau tendencija gana aiški. Jei dar 2018–2019 metais dyzeliniai automobiliai sudarydavo apie 70–75 proc. viso importo ir vietinės rinkos sandorių, šiandien šis skaičius artėja prie psichologiškai svarbios 50–60 proc. ribos (priklausomai nuo automobilių amžiaus grupės).
Mes stebime ne staigią griūtį, o lėtą, bet užtikrintą eroziją. Lietuvis yra pragmatiškas pirkėjas. Kol dyzeliu važiuoti bus pigu, o automobilis su pilnu baku galės įveikti 1000 kilometrų, tol šis segmentas turės savo pirkėją. Tačiau pasikeitė viena esminė detalė – dyzelis nebėra automatinis, savaime suprantamas pasirinkimas.
Atakuoja hibridai
Kur dingsta tie procentai, kuriuos praranda dyzeliniai automobiliai? Didžiausią „kąsnį“ nuo dyzelinių automobilių rinkos atsiriekia ne elektromobiliai, kaip dažnai manoma viešumoje, o hibridiniai automobiliai.
Hibridų (tiek įkraunamų „Plug-in“, tiek savaime įsikraunančių) pasiūla per pastaruosius metus išaugo drastiškai. Tai rodo pasikeitusį vairuotojų mąstymą: lietuviai nori ekologiškesnio ir tylesnio automobilio, tačiau vis dar jaučia nerimą dėl nuvažiuojamo atstumo, kurį sukelia elektromobiliai. Hibridas tampa saugiu tarpiniu variantu.
Kodėl dyzeliniai automobiliai pinga?
Vienas iš ryškiausių rodiklių, signalizuojančių apie dyzelino eros pabaigą, yra kainų dinamika. Anksčiau dyzelinis automobilis antrinėje rinkoje beveik visada kainuodavo brangiau nei toks pat modelis su benzininiu varikliu. Dabar situacija keičiasi.
Pastebima, kad senesnių (10–15 metų) dyzelinių automobilių likvidumas mažėja. Pardavėjai yra priversti mažinti kainas, norėdami konkuruoti rinkoje, kuri vis labiau bijo potencialių taršos mokesčių ar ribojimų įvažiuoti į miestų centrus ateityje.
Pirkėjai šiandien skaičiuoja ne tik degalų sąnaudas, bet ir būsimą automobilio išliekamąją vertę. Yra pagrįsta baimė: jei šiandien nusipirksiu dyzelinį automobilį, ar po penkerių metų galėsiu jį kam nors parduoti? Šis neapibrėžtumas muša naudotų dyzelių kainas ir daro juos mažiau patraukliu pirkiniu.
Miestas prieš užmiestį: dvi skirtingos Lietuvos
Analizuojant duomenis, išryškėja aiški takoskyra tarp didmiesčių ir regionų.
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje hibridai bei elektromobiliai populiarėja gana greit. Čia atstumai mažesni, eismo spūstys didelės (kur hibridai veikia efektyviausiai), o infrastruktūra elektromobiliams – geriausiai išvystyta. Be to, didmiesčių gyventojai dažniau renkasi naujesnius, iki 5–7 metų amžiaus automobilius, kurių gamintojai su dyzeliniais varikliais dažnai net nebesiūlo.
Tuo tarpu regionuose dyzelis vis dar karaliauja. Čia atstumai tarp miestelių didesni, viešojo transporto tinklas prasčiau išvystytas, o pajamos dažnai mažesnės, todėl senesnis, bet patikimas ir mažai degalų vartojantis dyzelinis universalas išlieka logiškiausiu pasirinkimu.
Importo struktūros pokyčiai
Žvelgiant į įvežamus automobilius, matyti, kad Vakarų Europa vis dar yra pagrindinis dyzelinių automobilių šaltinis Lietuvai. Vokietijoje, Prancūzijoje ar Belgijoje griežtėjant ribojimams, ten atsisakoma dyzelinių automobilių, kurie vėliau atsiranda Lietuvos keliuose.
Tačiau net ir šiame sraute matomi pokyčiai. Iš JAV importuojami automobiliai beveik išimtinai yra benzininiai – jų srautas išlieka stabilus. Tuo tarpu iš Europos vis dažniau atkeliauja nebe 2.0 TDI, o mažalitražiai benzininiai varikliai su turbinomis arba hibridinėmis sistemomis.
Ką sako patys vartotojai?
Vartotojų elgsenos analizė rodo, kad pirkėjų prioritetai keičiasi. Prieš 10 metų pagrindinis klausimas skambinant pardavėjui buvo „Kiek realiai „valgo“ degalų?“. Šiandien vis dažniau domimasi: „Ar automobilis turi galiojančią techninę apžiūrą?“, „Koks taršos mokestis?“, „Ar buvo keista baterija (jei tai hibridas)?“, o prieš pirkimą vis dažniau daroma patikra servise.
Tai rodo, kad degalų sąnaudos nebėra vienintelis rodiklis. Vartotojai pradeda vertinti bendrąją automobilio nuosavybės kainą (TCO – Total Cost of Ownership), į kurią įeina mokesčiai, remontas, nuvertėjimas, draudimas ir t.t. Šioje lygtyje senas dyzelinis automobilis vis dažniau pralaimi.
Prognozė: evoliucija, ne revoliucija
Ar galima teigti, kad dyzelino era baigėsi? Dar ne. Ji tiesiog perėjo į saulėlydžio fazę.
Komerciniame transporte, tolimųjų reisų pervežimuose ir žemės ūkyje dyzelinas neturi lygiaverčių alternatyvų ir dominuos dar bent dešimtmetį. Tačiau asmeninių automobilių segmente lūžis jau vyksta.
Jei šiandien renkatės automobilį važinėti mieste, dyzelinis variantas dažnai yra tiesiog nebelogiškas sprendimas nei finansine, nei komforto prasme. Tačiau jei jūsų kasdienybė yra greitkelis Vilnius – Klaipėda, modernus dyzelinis variklis vis dar yra nepralenkiamas efektyvumo čempionas.
Todėl labai tikėtina, kad dyzeliniai automobiliai ne išnyks, o taps nišiniu produktu, skirtu specifiniams vairuotojų poreikiams tenkinti, užleisdami „masinio automobilio“ titulą.
Apibendrinant galima teigti: mitas, kad dyzeliniai automobiliai niekam nebereikalingi. Tačiau realybė tokia, kad jų aukso amžius jau tampa istorija, o Lietuvos automobilių parkas lėtai juda link tvaresnių ir modernesnių sprendimų.
