Gali būti racionalesnis pasirinkimas iškart
Lietuvos įmonėms, įsigyjančioms naujus elektromobilius, šiuo metu taikomos dvi pagrindinės mokestinės paskatos. Tai – PVM atskaita, perkant iki 50 tūkst. eurų kainuojantį modelį, ir nuo 2025 m. sausio 1 d. galiojanti įsigijimo kainos atskaitymo į sąnaudas tvarka, tiesiogiai susieta su automobilio išmetamu CO₂ kiekiu.
Pagal šią tvarką elektromobilių atveju leidžiamų atskaitymų į sąnaudas riba siekia maksimalų dydį – 75 tūkst. eurų, o teršiantiems modeliams ji svyruoja nuo 10 iki 50 tūkst. eurų. Tad įmonėms net ir brangesnis elektromobilis kartais gali būti ekonomiškai racionalesnis pirkinys, palyginti su dyzeliniu analogu, dar nenuvažiavus nė kilometro. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į išaugusį pelno apmokestinimą.
Tačiau, mano vertinimu, automobilių parko elektrifikavimas neturėtų būti pasirenkamas vien per trumpalaikės mokestinės naudos prizmę, ypač kai kalbame apie mažas ir vidutines įmones. Tikrieji optimizavimo sprendimai reikalauja platesnio požiūrio, o kartais – ir pačių gamintojų siūlomų galimybių išnaudojimo.
Visų pirma, renkantis įmonės transporto priemonę, svarbu vertinti ne tik įsigijimo kainą, bet ir bendrą nuosavybės kainą (angl. Total Cost of Ownership), kurią reikšmingai lemia finansavimo bei eksploatacijos kaštai.
Finansavimo arba lizingo sąlygos šiuo atveju tampa vienu iš esminių veiksnių. Praktikoje pastebima, kad elektromobiliams finansų įstaigos dažnai taiko palankesnes maržas nei vidaus degimo variklio transporto priemonėms, taip mažindamos bendrą įsigijimo kainą per visą finansavimo laikotarpį.
Ne mažiau svarbus aspektas – eksploatacinės išlaidos. Elektromobiliai pasižymi paprastesne technine konstrukcija, turi mažiau judančių dalių, todėl jų priežiūros ir aptarnavimo kaštai paprastai yra reikšmingai mažesni. Tai leidžia įmonėms efektyviau planuoti ilgalaikes transporto išlaidas ir mažinti neplanuotų remonto darbų riziką.
Tikrasis verslo iššūkis slypi neefektyvume
Kita verslo problema yra neefektyvus ilgalaikio turto panaudojimas.
Tradicinis komercinis transportas istoriškai sukurtas atlikti vieną specifinę funkciją. Pavyzdžiui, įmonė įsigyja krovininį mikroautobusą prekėms į prekybos taškus pristatyti ir atskirą keleivinį furgoną darbuotojams į objektus vežti. Dienos metu krovininis automobilis intensyviai dirba, o keleivinis tiesiog stovi aikštelėje. Vakare ar savaitgaliais vaidmenys dažnai tiesiog pasikeičia.
Tai reiškia, kad didžiulę dienos dalį brangus kapitalas tiesiog stovi nenaudojamas ir neneša absoliučiai jokios grąžos. Tradiciniai komerciniai furgonai, tokie kaip populiarūs „Ford“ ar „Renault“ modeliai, puikiai atlieka savo tiesioginį darbą, tačiau jie lieka griežtai apriboti savo pirminės, gamykloje numatytos paskirties.
O kiekvienas papildomas, specifinei užduočiai skirtas automobilis reikalauja atskiro civilinės atsakomybės ir KASKO draudimo, registracijos mokesčių, techninės priežiūros išlaidų bei fizinės stovėjimo vietos. Susumavus šiuos elementus per kelerius metus, bendra nuosavybės kaina išauga iki tokio lygio, kurio realiai nekompensuoja jokia finansinė paskata.
Savo ruožtu veiksmingiausiai įdarbinamas turtas yra tas, kuris gali operatyviai prisitaikyti prie kintančių verslo poreikių be jokių papildomų kapitalo injekcijų. Kaip tai gali veikti praktikoje, bene ryškiausiai pademonstravo į komercinių automobilių segmentą Europoje nusprendusi įžengti Pietų Korėjos bendrovė „Kia“. Kaip ir būdinga šiam gamintojui, jo siūlomas sprendimas grįstas elektra varomais modeliais, turinčiais specifinių savybių.
Kaip tai veikia
Specialiai komerciniams automobiliams korėjiečiai sukūrė visą PBV („Platform Beyond Vehicle“) ekosistemą. Ji išsiskiria fundamentaliai kitokiu požiūriu į transporto priemonę, traktuojant ją kaip kintantį darbo įrankį, turintį maksimaliai atliepti savininko poreikius.
Tam pritaikyta specifinė automobilio architektūra. Joje visi pagrindiniai elektrinės pavaros elementai, įskaitant akumuliatorių, elektros motorus ir aušinimo sistemas, yra saugiai ir kompaktiškai integruoti į plokščią važiuoklės bazę. O papildomai integruota bėgių sistema leidžia sklandžiai pritaikyti, keisti ir modifikuoti modulines kėbulo dalis, montuojamas ant tos bazės.
Toks sprendimas suteikia unikalią galimybę tą pačią transporto priemonę transformuoti pagal konkrečios dienos ar net pamainos poreikius. Kitaip tariant, tas pats elektromobilis nedidelėmis pastangomis gali būti pertvarkomas iš krovininio furgono į, tarkime, keleivių vežimo modelį.
Perėjimas nuo fiksuotos paskirties transporto prie itin adaptyvių sprendimų leidžia įmonėms veiksmingai sumažinti automobilių parko įsigijimo ir išlaikymo išlaidas. Pastarosios dedamosios svorį dar labiau padidina būtent elektra varoma pavara. Joje naudojama gerokai mažiau besisukančių ir mechaniškai besidėvinčių detalių, todėl elektromobilių atsparumas dideliam naudojimo intensyvumui yra gerokai didesnis.
Jei tas pats elektrinis furgonas gali dirbti dviem ar trimis pamainomis, atlikdamas skirtingas funkcijas priklausomai nuo paros laiko, jis atsiperka nepalyginti greičiau.
Duomenys privalo dirbti
Toks inžinerinis lankstumas komerciniame transporte anksčiau buvo sunkiai įsivaizduojamas arba siejamas tik su labai nišiniais, vienetiniais ir itin brangiais sprendimais. Tačiau elektromobilių galimybės atveria duris į visiškai kitą pasaulį. Esu tikras, kad įkandin „Kia“ panašių produktų ateityje pasiūlys ir daugiau gamintojų. O galbūt atsiras net ir dar universalesnių ar kaip tik specifinėms verslo užduotims pritaikytų elektromobilių.
Tačiau net ir pats universaliausias, geriausiai suprojektuotas automobilis neatneš maksimalios finansinės naudos, jei nebus valdomas efektyviai. Todėl ne ką mažiau svarbi išlaidų optimizavimo dalis yra visapusiška skaitmeninė integracija ir gili duomenų analitika.
Vežėjų įmonės jau dabar naudoja sumanias telemetrijos sistemas, kurios leidžia stebėti, kur šiuo metu yra automobiliai, kokiu greičiu jie važiuoja, kokios jų vidutinės energijos sąnaudos ir t. t. Elektromobiliai čia ne išimtis.
Pavyzdžiui, „Kia“ patentuota automobilių parko valdymo sistema (FMS) leidžia stebėti elektromobilių energijos suvartojimą realiuoju laiku. Detali ir nuolat atnaujinama vairuotojų elgsenos analizė leidžia optimizuoti kelionių maršrutus ir dar labiau sumažinti energijos sąnaudas, taip pat nustatyti, kaip tiksliai automobilis naudojamas kiekviename maršruto kilometre.
Kai vairuotojai žino, kad jų vairavimo efektyvumas yra objektyviai matuojamas, natūraliai formuojasi taupesni įpročiai, o tai tiesiogiai atsispindi dar mažesnėse elektros energijos sąskaitose mėnesio pabaigoje. Sumani integracija, maksimalus turto įdarbinimas ir lankstumas yra tai, kas turėtų paskatinti dar kartą apsvarstyti elektrinių automobilių vaidmenį.