Dabar populiaru
Publikuota: 2020 lapkričio 18d. 08:57

36 tūkst. darbuotojų vėl prastovose – įmonės bijo blogiausio

Stop 15min tema
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Stop

Pirmojo karantino Lietuvoje metu savo verslą gelbėjęs gėlių pardavėjas Rokiškyje Vigidijus Staigis gal ir tikėjosi, bet tikrai nelaukė antrosios koronaviruso bangos, vedančios jo įmonę į pražūtį. Verslininko bendrovė – viena iš maždaug puspenkto tūkstančio visoje šalyje, išleidusių darbuotojus į prastovas.

„Viskas taip po truputį, po truputį stoja“, – 15min sakė verslininkas, valdantis įmonę „Gėlės Rokiškyje“.

Nors ir ne toks griežtas, lapkritį dėl COVID-19 plitimo grėsmės įvestas antrasis karantinas šienauja verslus, dėl ekonominių ribojimų ir pasikeitusių žmonių įpročių desperatiškai laukiančius koronakrizės pabaigos.

Viešas į prastovas darbuotojus leidžiančių įmonių sąrašas padeda susidaryti vaizdą apie realią padėtį.

Vokelis tapo įprastas ir gimtadieniams, ir laidotuvėms.

Nors į prastovas įvairių įmonių darbuotojai buvo leidžiami ir sąlyginai ramią vasarą, ir rudens pradžioje, lapkritį tokių verslų reikšmingai padaugėjo.

Dabar prastovas Lietuvoje taiko apie 4,6 tūkstančiai įmonių, o prastovose yra maždaug 36 tūkst. darbuotojų.

Daugiausiai darbdavių, paskelbusių prastovas, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos, apdirbamosios gamybos sektorių.

O net pusė darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus.

15min pasikalbėjo su kelių tokių įmonių savininkais, o jų komentarai rodo, kad sunkiai gali sektis ir tiems, kuriems iš pažiūros taip būti neturėtų.

Baiminasi galo

„Niekam gėlių tokiu metu nebereikia“, – apgailestavo „Gėlių Rokiškyje“ vadovas V.Staigis, į prastovas šiuo metu išleidęs du iš aštuonių įmonės darbuotojų.

„Tokiais laikais žmonės ieško paprastesnių dovanų, vokelis tapo įprastas ir gimtadieniams, ir laidotuvėms“, – pridūrė jis.

Pasak verslininko, per koronaviruso pandemiją įmonės apyvarta krito daugiau nei 50 procentų, todėl su dalimi darbuotojų jau teko ir atsisveikinti.

Vilčių dar teikė pirmosios lapkričio dienos, kai įprastais metais lietuviai dūzgia po parduotuves ir svečius, lankydami mirusių artimųjų kapus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gėlių parduotuvė, asociatyvi nuotrauka
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gėlių parduotuvė, asociatyvi nuotrauka

„Lapkričio 1 dieną atvažiuodavo daug ne vietinių, kurie ne tik kapus aplankydavo, bet ir gyviesiems gėlių nupirkdavo, – pasakojo V.Staigis. – Dabar ir to nėra“.

Jis baiminasi, kad jei pandemija greitai nesiliaus, 15 metus skaičiuojančiai įmonei ateis galas.

Anot gėlių parduotuvės savininko, tokio verslo neišgelbėsi kokiais nors išradingais būdais – apyvartai sumažėjus, darbuotojams nebeįmanoma mokėti atlyginimų, brangiai kainuoja ir patalpų nuoma.

Todėl belieka laukti suvaržymų pabaigos.

„Viskas iš esmės priklauso nuo to, kur pakryps griežtinimai, kokie bus valdžios reikalavimai“, – sakė „Gėlių Rokiškyje“ direktorius.

„Jeigu vienam blogai, tai ir kitam blogai“

Karantinas ar ne, maisto reikia visiems. Ir vis dėlto, paukštininkystės ūkio „Jondara“ savininkui, buvusiam politikui Jonui Jagminui jau pusmetį tenka kęsti agoniją.

„Grūdų, žaliavų kainos didžiulės, o mėsos kainos mažos. Tie rinkos išsikraipymai sunkiai suprantami – šitas laikotarpis yra kažkas nenormalaus“, – 15min sakė J.Jagminas, ūkyje per visą Lietuvą įdarbinęs 140 žmonių.

Lenkijoje paukštieną parduodantis ūkio savininkas lygina: šiuo metu paukštienos kilogramas supirkimui Lenkijoje kainuoja 50 euro centų, kai normaliais laikais – 84-86 centus.

„Jei būdavo 83 centai, būdavo katastrofa. Tai jūs įsivaizduokit“, – kalbėjo verslininkas.

Pirmą karantiną dar šiaip taip iš likučių, rezervų išgyvenome. Dieve mano, dabar viskas nepalyginamai sunkiau.

Jis negalėjo patikslinti, kiek ūkyje dirbančių žmonių šiuo metu yra prastovose, tačiau tvirtino, jog verslas optimizavo veiklą kiek išgali.

J.Jagminas teigia, kad vištienos paklausa sumažėjo dėl turizmo sektoriaus – pirmiausia viešbučių ir restoranų – griūties per koronaviruso pandemiją.

„Esame sujungti ant vienos grandinės, niekur nedingsi. Jeigu vienam blogai, tai ir kitam blogai“, – sakė jis.

Antrasis karantinas, anot „Jondaros“ savininko, verslui kelia dar daugiau problemų, nei pirmasis uždarymas.

„Pirmą karantiną dar šiaip taip iš likučių, rezervų išgyvenome. Dieve mano, dabar viskas nepalyginamai sunkiau“, – kalbėjo J.Jagminas.

Vilmos Danauskienės nuotr./Verslininkas Jonas Jagminas (kairėje) ir Lazdijų rajono savivaldybės meras A.Margelis.
Vilmos Danauskienės nuotr./Verslininkas Jonas Jagminas (kairėje) ir Lazdijų rajono savivaldybės meras A.Margelis.

Nedirba pusė darbuotojų

Sauliaus Matuzevičiaus vadovaujamame krovininio transporto autoservise „Departus Truck Service“ problemos velkasi dar nuo pavasario.

Kovą apskritai užsidariusi, Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dirbanti kompanija nuo balandžio dirba 50 procentų pajėgumu. Situacija iki šiol išlieka tokia pati – iš 33 darbuotojų 13 yra prastovoje, dar keturi – nedarbingume dėl saviizoliacijos reikalavimų.

„Nė vieno darbuotojo per pandemiją įmonės sprendimu neatleidome. Visi priėmė sprendimus patys“, – 15min sakė S.Matuzevičius.

Jis pasakojo, kad dar vasaros pabaigoje supratus, kad daliai žmonių darbo įmonėje nebebus, bendrovė rado galimybių įdarbinti juos partnerių bendrovėse su sutarties nuostata, jog pagerėjus situacijai darbuotojai grįš į „Departus Truck Service“.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Sunkvežimiai prie Medininkų pasienio posto laukia leidimo įvažiuoti į Baltarusiją
Luko Balandžio / 15min nuotr./Sunkvežimiai prie Medininkų pasienio posto laukia leidimo įvažiuoti į Baltarusiją

Pasak jo, įmonėje, kurios darbuotojai nuolat komandiruojami į užsienį, daugiausia iššūkių kelia saviizoliacijos reikalavimas grįžus. Be to, daug klientų tapo nemokūs.

„Po pirmojo karantino kaip susimažinome, tai nuo tada ir nebeaugame. Kiekvieną dieną su nerimu laukiame operacijų vadovo pranešimų, nes bijome sienų uždarymo“, – kalbėjo S.Matuzevičius.

Padeda valstybė

Subsidijos už dalį darbuotojų darbo užmokesčio prastovų metu yra viena populiariausių paramos verslui priemonių.

Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį (607 eurų „ant popieriaus“ arba 437 eurų „į rankas“), jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę.

Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai. Tai yra, jeigu darbo sutartyje numatyta, pavyzdžiui, 20 val. darbo laiko norma, tuomet turi būti mokama ne mažiau kaip 303,5 euro.

Darbdavys visada gali mokėti daugiau negu MMA, pavyzdžiui, numatyti vidutinį darbo užmokestį, 60 procentų ar panašiai, ir tai nurodyti įsakyme dėl prastovos paskelbimo.

Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Jono Griciaus teigimu, institucija ir toliau skirs dėmesį prastovų kontrolei: tikrins, ar prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar jų metu darbuotojai tikrai nedirba, ar nepiktnaudžiaujama valstybės parama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką