Pagal europarlamentarų sprendimą, tvarumo ataskaitų prievolė liktų tik įmonėms, kurios:
- turi daugiau nei 1750 darbuotojų,
- generuoja 450 mln. eurų metinę apyvartą.
Tai reikštų, kad didelė dalis iki šiol reikalavimus atitikusių įmonių bus išbrauktos iš privalomos atskaitomybės srities.
Dar vienas esminis pokytis – atsisakoma pareigos rengti klimato kaitai atsparumo planą. Vis dėlto už reikalavimų nesilaikymą ir toliau grėstų baudos, kurių dydį nustatytų Europos Komisija.
Be to, būtų sukurtas nemokamas skaitmeninis portalas, kuriame įmonės rastų visus reikalingus dokumentus, formas ir gaires.
Už pakeitimus balsavo 382 EP nariai, prieš – 249, susilaikė – 13. Tai rodo gilią takoskyrą Parlamento viduje – ypač tarp centro dešinės, kuri palaikė supaprastinimą, ir centro kairės bei žaliųjų, kurie mato grėsmę Europai kaip tvarumo lyderei.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
Standartų silpninimas
Lietuvos europarlamentaras Petras Auštrevičius sprendimą vertina itin kritiškai. Jo teigimu, „supaprastinimo“ sąvoka slepia faktą, kad ES aplinkosaugos ir tiekimo grandinių skaidrumo reikalavimai buvo reikšmingai sumenkinti.
„Supaprastinimo“ sąvoka slepia faktą, kad ES aplinkosaugos ir tiekimo grandinių skaidrumo reikalavimai buvo reikšmingai sumenkinti.
Pagal priimtą EP sprendimą, įpareigojimai taikomi tik milžiniškoms įmonėms, turinčioms 1,5 mlrd. eurų apyvartą.
„Pirminiame Komisijos pasiūlyme šie slenksčiai buvo 5 ir 3 kartus mažesni. Tai reiškia, kad daugybei įmonių tvarumo ataskaitų apskritai nebereikės“, – pabrėžė jis.
Pasak jo, konservatorių ir radikalios dešinės frakcijos balsavo išvien, o biurokratijos mažinimas – tik „fasadas“, pridengiantis realų reguliavimo silpninimą.
Dar viena jo įžvelgiama problema – šis balsavimas susilpnino tradicinę europietišką centristinių ir demokratinių jėgų koaliciją, kuri ilgus metus laikė radikalus nuo įtakos. Dėl to kyla klausimų, kaip bus balsuojama dėl kitų svarbių ES klausimų, įskaitant Ukrainos ir Moldovos narystę.
Palaikė supaprastinimo iniciatyvą
Jo kolega, europarlamentaras Liudas Mažylis teigia palaikęs iniciatyvą. Anot jo, ne tik tvarumo ataskaitos, bet ir biurokratijos mažinimas yra žingsnis tvaresnės Europos link.
„Balsavau už šiuo metu egzistuojančių taisyklių supaprastinimą, kad smulkus ir vidutinis verslas, o, pagal dabartinę EP poziciją, ir įmonės turinčios iki 1750 darbuotojų, galėtų koncentruotis į augimą ir inovacijas, o ne į kartais perteklinių ir komplikuotų ataskaitų rengimą ir teikimą. Tikiu, kad tai padės palaikyti Europos konkurencingumą“, – teigė L.Mažylis.
Jis neslėpė, kad girdimi tam tikri verslo nuogastavimai, tad tikimasi, kad trišalėse derybose (dėl teksto derėsis ES Taryba, Parlamentas ir Komisija) pavyks pasiekti dar geresnio, labiau subalansuoto ir visas pozicijas atspindinčio rezultato.
A.Šilgalis: „Dalis investicijų – veltui“
Žaliųjų finansų instituto vadovas Audrius Šilgalis atkreipia dėmesį, kad nors iki šiol galiojanti tvarumo ataskaitų teikimo tvarka sudėtinga ir įmonėms tenka atsakyti į šimtus klausimų – nuo klimato ir taršos iki darbuotojų teisių, tiekimo grandinių valdymo, planų ateičiai, ES institucijų siūlymas siaurinti įmonių atskaitomybę yra per didelio masto. Jei būtų priimta būtent Parlamento versija Lietuvoje vietoje maždaug 300 įmonių, tvarumo ataskaitas privalėtų rengti mažiau nei dešimt.
Jei būtų priimta būtent Parlamento versija Lietuvoje vietoje maždaug 300 įmonių, tvarumo ataskaitas privalėtų rengti mažiau nei dešimt.
Jo teigimu, sumažinus prievolę iki tokio siauro įmonių rato, rinkoje sumažės patikimų, palyginamų duomenų, kurie šiuo metu yra būtini investavimo, finansavimo ir rizikos vertinimo procesams. A.Šilgalis atkreipia dėmesį, kad ES teisėkūra tvarumo srityje jau dabar laikoma nestabilia – standartai nuolat keičiami, persvarstomi, o verslas privalo prisitaikyti investuodamas į procesus, IT sistemas, analizę, auditus.
Dabar, kai daug įmonių yra įdėję reikšmingas lėšas investuojant į tvarumo vadovų pozicijų sūkurimą, mokymus, IT sprendimus pasirengti išsamiam atsiskaitymui, dalis tų investicijų, jo žodžiais, tampa „per ankstyvos arba net beprasmiškos“.
A.Šilgalio teigimu, svarbu nepamiršti ir platesnių pasekmių. Kai mažėja prievolių apimtis, rinkoje atsiranda daugiau vietos vadinamajam „greenwashing“ – situacijoms, kai įmonės deklaruoja tvarumą, bet neturi realių duomenų ar procesų tai pagrįsti. Tai tiesiogiai paveikia investuotojų galimybes atskirti tvarias ir rizikingas bendroves.
Būtinas nuoseklumas
Lietuvoje šiuo metu veikia keletas įmonių, atitinkančių 1,5 mlrd. apyvartos arba daugiau nei 1500 darbuotojų kriterijus. Tarp jų – „Maxima LT“, „Ignitis grupė“.
„Maxima LT“ tvarumo vadovė Asta Šidlauskaitė sako, kad įmonės tvarumo srityje ieško stabilumo ir aiškių taisyklių. Daug iššūkių kelia ilgai trunkantis teisėkūros procesas ES lygiu, dažni keitimai, neapibrėžtumas dėl galutinės reikalavimų apimties ir įsigaliojimo terminų.
"Tai apsunkina planavimą ir reikalauja papildomų resursų, nes įmonėms būtina turėti stabilų ir aiškų reguliavimą“, – pabrėžė ji.
Įmonė jau rengia išsamias tvarumo ataskaitas pagal aukščiausius keliamus standartus. Pasak A.Šidlauskaitės, svarbiausia, kad galutiniai sprendimai būtų nuoseklūs, praktiškai įgyvendinami.
„Ignitis grupės“ tvarumo vadovas Valentas Neviera teigia, kad pokyčiai sukelia dviprasmiškus jausmus. Pasak jo, pirminiai reikalavimai buvo sudėtingi ir reikalavo didelių resursų, tad jų mažinimas, tikėtina, supaprastins procesą.
Dabar dalis reikalavimų tampa neaktualūs arba dar atidedami, tačiau tam tikrus lūkesčius ataskaitų skaitytojai jau galėjo susikurti.
„Tai vertinu pozityviai. Antra vertus, didelės „pirmosios bangos“ įmonės pagal tuos reikalavimus jau turėjo raportuoti už 2024 metus. Sėkmingai tai padarėme ir atitinkamai ruošėmės raportavimui už 2025-uosius, likusių „phase-in“ ir kitų reikalavimų įgyvendinimui vėliau. Dabar dalis jų tampa neaktualūs arba dar atidedami, tačiau tam tikrus lūkesčius ataskaitų skaitytojai jau galėjo susikurti“, – teigė V. Neviera.
Jis pabrėžė, kad siekiant išlaikyti tęstinumą ir atskleidimų nuoseklumą, šioje srityje didelių pokyčių kol kas neplanuojama. Pokyčiams įsigaliojus, įmonė ateityje ketina susikoncentruoti į tvarumo aspektus, kuriančius didžiausią teigiamą poveikį.
„Tikiu, kad tuomet, išsigryninus ir susikoncentravus į tai, kas svarbiausia, pamažu vėl grįš ir tvarumo temų svarba ir reputacija, kuri per reguliavimo nepastovumą pastaruoju metu tam tikra prasme buvo šiek tiek sumenkinta“, – teigė V.Neviera.
Kad šie pokyčiai įsigaliotų, poziciją turi patvirtinti ES Taryba. Jei institucijos ras bendrą sprendimą, naujas režimas įsigaliotų nuo 2027 metų pradžios.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
