JAV svarsto sankcijas dviem didžiausioms Rusijos naftos bendrovėms, siekiant sumažinti Kremliaus pajamas iš energetikos sektoriaus, jei penktadienį Aliaskoje vyksiantis prezidento Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimas nepasieks proveržio, praneša „Bloomberg“ šaltiniai, susipažinę su svarstymais, tačiau nenorintys būti įvardyti.
Pasak pareigūnų, tokio sprendimo svarstymą lydi nuogąstavimai dėl galimo poveikio pasaulinėms naftos kainoms.
Vis dėlto, kaip teigiama, D.Trumpo tikslas – kad galimos sankcijos, jei jos būtų įvestos, būtų tik laikinos.
Tarp kitų svarstomų priemonių – griežtesni ribojimai vadinamajam Maskvos „šešėliniam“ naftos tanklaivių laivynui ir papildomi muitai Rusijos naftos pirkėjams, įskaitant Kiniją.
„Bloomberg“ šaltiniai pabrėžia, kad bet kokių veiksmų įgyvendinimas galėtų vykti palaipsniui. Anksčiau D.Trumpas yra sakęs, kad teikia pirmenybę muitams, o ne sankcijoms, nes juos laiko veiksmingesniais.
JAV Iždo departamentas kol kas situacijos nekomentuoja.
Valstybinė įmonė „Rosneft“, vadovaujama artimo V.Putino sąjungininko Igorio Sečino, ir privačiai valdoma „Lukoil“ yra dvi didžiausios Rusijos naftos gamintojos.
„Bloomberg“ skaičiavimais, per pirmąjį šių metų pusmetį jos kartu eksportavo beveik pusę visos šalies žaliavinės naftos – apie 2,2 mln. barelių per dieną.
-
Maskva kuria galingą karo mašinos variklį: atskleidė slaptą planą
-
„Tėvynė pavojuje“: kaip Rusijoje kilo idėja pakurti galingą karo mašiną
-
Rusijoje po dronų atakų liepsnojo „Lukoil“ naftos perdirbimo gamykla
-
Atskleistas „kosminis“ V.Putino bendražygio I.Sečino atlyginimas ir pikantiškos gyvenimo detalės
-
Po ES sankcijų Indijos naftos perdirbimo gamyklą palieka tuščias tanklaivis
-
Ukraina smogė vienai didžiausių „Rosneft“ naftos perdirbimo gamyklų
Grasinimų būta ir anksčiau
Paklaustas „Fox Business Network“ apie galimas sankcijas Kinijai, JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas sakė: „Ant stalo – visos galimybės.“
D.Trumpas jau padvigubino muitus Indijai iki 50 proc. dėl jos rusiškos naftos pirkimų. Kai kurių šaltinių teigimu, tai prisidėjo prie to, kad V.Putinas sutiko sėsti prie derybų stalo.
Be to, JAV prezidentas ne kartą grasino neįvardytomis sankcijomis Rusijai – net ir šią savaitę.
„Bus – man net nereikia sakyti – bus labai rimtų pasekmių“, – trečiadienį Kennedy centre žurnalistams sakė D.Trumpas.
Vis dėlto, praeityje jis ne kartą atsitraukė nuo grasinimų įvesti muitus, sankcijas ar kitas bausmes. Liepos 29-ąją jis Rusijai davė 10 dienų susitarti dėl paliaubų su Ukraina, tačiau rugpjūčio 8-osios terminas praėjo, o JAV lyderis nesiėmė jokių veiksmų.
Penktadienį duotame interviu „Fox News“ eteryje D.Trumpas pareiškė, kad jei susitikimas su V.Putinu JAV karinėje bazėje Ankoridže nepasiseks, „tiesiog išeis“.
Naftos kainų įtaka
Galimos priemonės svarstomos naftos rinkoje tvyrant prognozėms, kad kitąmet joje bus fiksuotas rekordinis perteklius, skelbia Tarptautinė energetikos agentūra.
Toks scenarijus teoriškai leistų dalį pasiūlos pašalinti iš rinkos nesukeliant staigaus kainų šuolio, tačiau Rusija išlieka viena didžiausių pasaulio žaliavinės naftos gamintojų. Bet koks jos gavybos sutrikimas reikštų naują geopolitinės rizikos bangą.
Kai 2022 m. prasidėjo karas, tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas susilaikė nuo sankcijų didžiosioms Rusijos naftos bendrovėms, baimindamasis, kad tai gali padidinti degalų kainas JAV. Tuo metu jo administracija siekė suvaldyti sparčiai augančią infliaciją.
Tais pačiais metais JAV ir Didžiojo septyneto (G7) sąjungininkės nusprendė įvesti Rusijos naftos eksporto kainų „lubas“, iš dalies dėl nuogąstavimų, jog žaliavinės naftos kainos gali šoktelėti.
Po karo pradžios „Brent“ ateities sandoriai buvo pasiekę 139 JAV dolerius už barelį, tačiau dabar jie prekiaujami už maždaug 70 dolerių.
Sausį kadenciją baigianti J.Bideno administracija įvedė sankcijas „Surgutneftegaz“ ir „Gazprom Neft“ – trečiai ir ketvirtai pagal dydį Rusijos naftos eksportuotojoms.
Tačiau Azijos rinkos, kurios dabar yra pagrindinės rusiškos naftos pirkėjos, šių ribojimų iš esmės nepaisė, išlaikydamos didelę paklausą sankcionuotiems kroviniams.
Dėl to, remiantis „Bloomberg“ skaičiavimais, paremtas laivų stebėjimo duomenimis, šiais metais Rusijos žaliavinės naftos eksportas išliko stabilus.
Sieks susodinti prie derybų stalo
D.Trumpas bet kokias paliaubas Ukrainoje laiko vienu pagrindinių derybų tikslų.
Penktadienio rytą, vykdamas į Ankoridžą, jis neatmetė galimybės, kad Ukraina galėtų sulaukti saugumo garantijų iš Vakarų valstybių arba būtų priversta sutikti su teritorijų apsikeitimu su Rusija. Vis dėlto, anot jo, sprendimas priklauso ne jam.
„Tą sprendimą turi priimti pati Ukraina“, – kalbėdamas apie galimą teritorijų apsikeitimą sakė D.Trumpas. – „Manau, jie priims teisingą sprendimą. Aš čia ne tam, kad derėčiausi Ukrainos vardu, o tam, kad jie sėstų prie derybų stalo.“
Kaip anksčiau skelbė „Bloomberg“, taikos susitarimas tarp Rusijos ir Ukrainos galėtų sudaryti prielaidas švelninti Maskvai taikomas sankcijas.
