Pasak R.Joskaudienė, Lietuvos teisė saugo ne tik žmogaus teisę naudotis savo nuosavybe, bet ir kaimyno teisę į ramybę, poilsį ir normalų naudojimąsi savo namais. Todėl vien tai, kad muzika leidžiama dieną ir nuosavame sklype, dar nereiškia, kad toks elgesys yra teisėtas.
Ką svarbu žinoti ?
„Pirmiausia – teisėje negalioja taisyklė „mano kiemas – mano taisyklės“.
Galioja kita taisyklė: nuosavybės teisė turi būti įgyvendinama nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų“, – teigė R.Joskaudienė.
Pasak jos, tai aiškiai atitinka Civilinio kodekso 4.37 straipsnio nuostatą. „O jeigu kaimyno veiksmai pažeidžia jūsų teises, galima reikalauti tokius pažeidimus pašalinti – tai siejasi su CK 4.98 ir 4.99 straipsniais“, – nurodė teisininkė.
Ar dieną galima garsiai leisti muziką savo kieme ar garaže?
Vienareikšmio atsakymo „taip, galima“ nėra.
„Vertinama ne tik tai, kad yra dienos metas, bet ir visa faktinė situacija:
– ar muzika realiai trikdo kitų asmenų ramybę ir poilsį;
– ar ji girdima kaimynų namų viduje;
– ar triukšmas yra epizodinis, ar kartojasi nuolat;
– ar jis sklinda iš konkrečios pastovios vietos, pavyzdžiui, garažo ar nuolat naudojamos garso įrangos;
– ar nepažeidžiamos savivaldybės patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės.
– ar tai gyvenamosios paskirties zona“, – vardijo R.Joskaudienė.
Kitaip tariant, pasak teisininkės, diena savaime nesuteikia teisės triukšmauti be ribų.
Kokie teisės aktai čia svarbiausi?
Šioje temoje, anot teisininkės, aktualūs keli teisiniai aspektai.
1. ANK 488 straipsnis
Jis susijęs su viešosios rimties trikdymu. Dažniausiai praktikoje šis straipsnis ypač aktualus vakaro ir nakties metu, kai triukšmas trikdo žmonių poilsį ar darbą. Tačiau svarbu suprasti, kad šis straipsnis nėra vienintelis triukšmo kontrolės pagrindas.
2. ANK 48 straipsnis
Jis numato atsakomybę už triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų bei savivaldybių triukšmo prevencijos taisyklių pažeidimus.
Tai reiškia, kad atsakomybė gali kilti ne tik už „naktinį baliaus triukšmą“, bet ir už kitokį neteisėtą triukšmą, kai nesilaikoma nustatytų reikalavimų.
3. Triukšmo valdymo įstatymas
Šis įstatymas numato bendrą triukšmo prevencijos sistemą ir suteikia savivaldybėms teisę nustatyti papildomas taisykles jų teritorijoje. Todėl labai svarbu nepamiršti, kad konkrečioje savivaldybėje gali galioti ir papildomi ribojimai.
4. HN 33:2026
Ši higienos norma reglamentuoja leistinus triukšmo ribinius dydžius, kai kalbama apie stacionarius triukšmo šaltinius. Tai aktualu tada, kai triukšmas sklinda iš pastovios vietos ar nuolat veikiančios įrangos. Vis dėlto ne kiekviena buitinė situacija automatiškai bus vertinama būtent per šią normą.
Ką sako teismų praktika?
„Teismų praktika įtvirtina: ne kiekviena dienos metu privačioje valdoje sklindanti muzika automatiškai reiškia administracinį pažeidimą. Tačiau tai nereiškia, kad dieną triukšmauti leidžiama.
Teismai paprastai vertina ne vien formalų klausimą, ar muzika skambėjo „dieną“ ir „savo kieme“, bet ir realų poveikį aplinkiniams: ar triukšmas buvo intensyvus, pasikartojantis, ar jis akivaizdžiai peržengė įprastą kaimynystės tolerancijos ribą, ar buvo sąmoningai trikdoma ramybė“, – aiškino R.Joskaudienė.
Tai, pasak jos, yra esminis kriterijus: ne „mano sklypas“, o realus poveikis kitų žmonių gyvenimo kokybei.
Kada situacija jau akivaizdžiai peržengia ribą?
„Jeigu „bumčikas“ girdėti ne tik kieme, bet ir jūsų namuose uždarius langus ir duris, tai jau nėra vien subjektyvus nepasitenkinimas. Tai stiprus faktinis požymis, kad triukšmas gali viršyti įprastą kaimynystės toleranciją“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Ypač reikšmingos, pasak jos, šios aplinkybės:
– žemo dažnio garsai ir bosai persiduoda į namo vidų;
– triukšmas kartojasi nuolat, ne vieną kartą;
– jis trunka ilgai;
– dėl jo tampa sunku ilsėtis, dirbti ar normaliai būti savo namuose.
Tokioje situacijoje teisinė gynyba, anot R.Joskaudienės, jau yra visiškai pagrįsta.
Ką daryti, jeigu kaimynas nuolat garsiai leidžia muziką? R.Joskaudienė pataria pirmiausia veikti sistemiškai.
1. Fiksuokite aplinkybes
„Užsirašykite datas, laiką, trukmę, iš kur sklinda garsas, ar muzika girdima namo viduje, ar langai buvo uždaryti. Kuo tikslesnė faktinė medžiaga, tuo stipresnė jūsų pozicija“, – patarė teisininkė.
2. Jei triukšmas vyksta vakare ar naktį – skambinkite 112
„Kai kalbama apie ramybės trikdymą tuo metu, operatyvus reagavimas yra labai svarbus“, – sakė R.Joskaudienė.
3. Jei problema kartojasi – teikite rašytinį skundą savivaldybei
„Kreipkitės į savivaldybės viešosios tvarkos ar analogišką skyrių, nurodydami konkrečias datas, laikus ir aplinkybes. Būtent pasikartojimas yra viena svarbiausių aplinkybių“, – pabrėžė teisininkė.
4. Jei triukšmas sklinda iš pastovios vietos ar įrangos – svarstytinas kreipimasis į NVSC
Tai, anot R.Joskaudienės, ypač aktualu, kai kalbama apie galimą stacionarų triukšmo šaltinį.
5. Jei administracinės priemonės nepadeda – galima ginti teises civiline tvarka
„Tokiu atveju jau kalbama ne apie vienkartinį konfliktą, o apie sistemingą teisės į ramų naudojimąsi savo būstu pažeidimą“, – teigė R.Joskaudienė.
Kokia svarbiausia žinutė?
„Dienos metas nėra „leidimas triukšmauti“. Nuosavas kiemas nėra teisinė išimtis. O kaimyno pareiga gerbti jūsų ramybę nesibaigia ties jo sklypo riba.
Todėl atsakymas į klausimą, ar galima dieną garsiai leisti muziką savo kieme ar garaže, yra toks:
galima tiek, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisės į ramybę, poilsį ir normalų naudojimąsi savo namais“, – aiškino teisininkė.
Kai garsai persikelia į kaimyno namus, o „bumčikas“ tampa nuolatiniu fonu už uždarų langų, tai, pasak jos, jau nebe „laisvalaikio klausimas“, o teisinė problema.
Tiesa, ji pridūrė, kad kiekviena situacija vertinama individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes, savivaldybės taisykles, surinktus įrodymus ir tai, kokia teisinė priemonė konkrečiu atveju yra tinkamiausia.
