DI generuotas vaizdas
Apie tai, kad „stebuklingas“ įmonės pasiūlymas vos už kelis centus įsigyti prabangių prekės ženklų kosmetikos, tėra klastotė, nurodo ir tariamos dovanų dėžutės vaizdas.
Visų pirma, fiskalinis kvitas, taip vadinamas pirkimo čekis, neatitinka Valstybinės mokesčių inspekcijos nustatytų taisyklių.
Nepaisoma reikalavimo, kad visuose kvituose turi būti nurodyti jų serija ir eilės numeris, data, be to, trūksta PVM mokėtojo kodo, kitų būtinų rekvizitų.
Vietoje to ant jo matoma nerišlus simbolių kratinys – aiški indikacija, kad vaizdas buvo sugeneruotas pasitelkus dirbtinio intelekto (DI) programą.
Neaiškūs simboliai atsiranda ir ant „Clinique“ prekės ženklo kosmetikos dėžutės.
O štai kito prabangaus prekės ženklo – „Nars“ – logotipas netinkamai apverstas – jis net nesutampa su toje pačioje nuotraukoje ant kitos dėžutės pavaizduotu identišku logotipu.
DI generuojant tekstą vaizduose, ypač logotipus, etiketes ar užrašus, dar nėra tobulas – dažnai nesilaikoma kalbos taisyklių, raidės iškraipomos, atsiranda neaiškūs simboliai. Tokie netikslumai yra vienas iš lengvai atpažįstamų požymių, kad vaizdas nėra tikras, o generuotas programų.
Suklastoti komentarai
Prie nemokamų kosmetikos „dalybų“ sukčiai pasirūpino pridėti komentarų iš įvairių „Facebook“ profilių, tačiau atidžiau pažvelgus, matoma, kad jie taip pat yra klastotė.
„Dėžutėje ne mėginiai, o tikri dideli buteliukai. Kremas buvo 50 ml“, – tvirtinama viename tokių komentarų. Jame pridedama nuotrauka – sukčių paskelbtoje akcijoje tariamai įsigytų pirkinių. Tačiau tai – „Ebay“ elektroninėje parduotuvėje parduodamos korėjietiškos kosmetikos fotografija.
„Už tokius pinigus net negaila buvo pabandyti. O ji tikrai atėjo — ir viskas gerai!“ – tvirtinama dar vienoje komentaro klastotėje, prie kurios pridėta vogta nuotrauka.
Pažįstama apgavystės schema
Už šio ir panašių tariamų konkursų slepiasi gerai žinomas sukčiavimo būdas: naudotojų prašoma atlikti paprastas užduotis arba palikti komentarą „Facebook“. Tačiau tada jie nukreipiami į nesaugią svetainę, kurioje turi įvesti savo duomenis.
Paspaudus ant sukčių nuorodos, siūloma atsakyti į 8 klausimų testą apie apsipirkimo patirtis „Eurokos“ parduotuvėse. Beje, testo klausimuose prekės ženklo pavadinimas rašomas su klaida – „Eurocos“.
Atsakius į klausimus, „netikėtai“ paaiškėja, kad prizas jūsų, laukia tik paskutinis žingsnis – apmokėti pristatymo išlaidas.
Tuomet interneto vartotojas nukreipiamas į kitą polapį, kuriame turi suvesti savo asmens duomenis – vardą, pavardę, adresą, telefoną.
Tą padarius, galiausiai prieinama finalinio žingsnio – prašoma sumokėti už prekę bei pristatymo mokestį.
Čia ir slypi apgaulė, mat pavedimui reikia suvesti savo bankinės kortelės duomenis bei saugos kodus.
Interneto saugos specialistai griežtai nerekomenduoja to daryti įvairiose neaiškiose svetainėse.
„Eurokos“ prekės ženklą valdančios bendrovės „Kosmelita“ rinkodaros direktorė Jurga Petrauskienė paneigė viešumoje pasirodžiusią informaciją apie neva surengtą išpardavimą.
„Pastaruoju metu pastebėjome plintančius klaidinančius pranešimus apie neva vykdomą EUROKOS akciją – „Dovanų Dėžutė už 1,95 €". Informuojame, kad tai nėra mūsų organizuojama akcija“, – įspėjo bendrovės atstovė.
J.Petrauskienė išvardijo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, nenorint pakliūti į sukčių pinkles.
„Raginame būti budriems, neperduoti savo informacijos bei nepirkti prekių iš nepatikimų šaltinių, nespausti įtartinų nuorodų ir visuomet tikrinti informaciją oficialiuose EUROKOS kanaluose: mūsų internetinėje svetainėje bei socialinių tinklų paskyrose.
Rūpinamės jūsų saugumu – saugokite savo duomenis ir pirkite atsakingai“, – rašoma 15min atsiųstame komentare.
Tikslas – duomenys
Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius jau anksčiau 15min išaiškino, kad tokiais atvejais sukčių tikslas yra ne pavogti tam tikrą pinigų sumą, o ištuštinti patiklių vartotojų interneto sąskaitas iki dugno.
„Ten prasideda tokios suktos schemos, kad net nepastebėsite, kaip suvesite savo „Smart-ID“ prisijungimo duomenis taip, kad jie galėtų ne tik vieną kartą ištuštinti jūsų sąskaitą, o dar pasidaryti programėlės kopiją pas save.
O tuomet jie jau galės viską – už jus pasirašinėti elektroninius dokumentus, daryti pavedimus ar net imti paskolas“, – įspėjo ekspertas.
Jis taip pat įspėjo, kad turėdami banko kortelės duomenis ir saugos kodus, sukčiai gali visiškai ištuštinti patiklaus vartotojo sąskaitą.
Ne pirmas kartas
Tai nėra pirmas kartas, kai panašiu būdu bandoma išvilioti patiklių interneto vartotojų pinigus ar duomenis.
Jau anksčiau „Facebook“ tinkle buvo siūloma metus nemokamai važinėti Vilniaus viešuoju transportu ar už nedidelę sumą įsigyti tariamai Vilniaus oro uoste pamestą bagažą, taip pat gauti dovanų vieną iš didelio kiekio dviračių, kurio, esą, prekeiviams jau nepavyks parduoti dėl smulkių įbrėžimų ant korpuso.
Sukčiai ne kartą naudojosi garsių Lietuvoje prekybos tinklų vardu, pavyzdžiui – siūlė gauti dovanų iš „Norfos“, gauti kortelių, suteikiančių galimybę apsipirkti „Iki“ tinkle, taip pat laimėti „Iki“ dovanojamą automobilį, arba vos už 3 eurus įsigyti garso kolonėles „Senukų“ prekybos tinkle.
15min verdiktas: melas. Tariama akcija yra priedanga, skirta išvilioti asmens duomenis, sąskaitų numerius, pagrobti pinigus iš patiklių asmenų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
