Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2016 gruodžio 22d. 22:01

Lietuviška ekologiška žuvis – pirma Europoje?

Vandenyje plaukiojančios žuvys
Shutterstock nuotr. / Vandenyje plaukiojančios žuvys

Artėjant didžiosioms metų šventėms Kūčioms ir Kalėdoms ne viena šeimininkė suka galvą, kaip nustebinti savo artimuosius – kokiais valgiais nukloti statą. Neretai vakarienės karaliumi tampa ir bene Lietuvoje populiariausia žuvis karpis.

Apie žuvininkystę Lietuvoje ir populiariausią žuvį skaitytojams pasakoja Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos direktorius Vytautas Andriuškevičius.

- Jūsų asociacija buvo įkurta 2002 metais. Ji jau gyvuoja beveik penkiolika metų. Ką nuveikėte per tuos metus?

- Kai įkūrėme asociaciją, ji vienijo 21 akvakultūros įmonę, šiuo metu dėl tam tikrų priežasčių liko 17, tačiau kasmet vis prisijungia ir bendrovės, auginančios žuvis uždarose sistemose. Nuo pat pirmos dienos atstovaujame įmonių interesus teisinėse ir visuomeninėse institucijose. Iki to laiko nebuvo organizacijos, kuri tai darytų, dėl to žuvininkai kartais būdavo neišgirsti. Apskritai, Lietuvoje nėra specializuotos mokslinės organizacijos, todėl iškyla įvarių problemų, kurias bendrai bandome išdiskutuoti ir spręsti.

- Sakykite, kaip asociacija nariams padeda perimti užsienio šalių praktiką? Juk neretai visos naujovės ir tendencijos atkeliauja būtent iš ten.

Jei žmogus suvalgo 150g karpių mėsos, tai omega-3 užtenka net dviems dienoms.

- Na, mes nuolat palaikome ryšį su mokslinėmis draugijomis, užsienio šalių mokslininkais ir organizacijomis iš Baltarusijos, Lenkijos, Danijos. Organizuojame išvykas į mokslines konferencijas ir patys jas organizuojame. Jų metu asociacijos nariai perima naudingą patirtį, sužino naujausias akvakultūros tendencijas, technologijas apie šėrimą, ligų prevenciją ir profilaktiką. Palaikome ryšį su tarptautine organizacija „Eurofish“, kuri š. m. rugsėjo 29 d. Vilniuje organizavo konferenciją akvakultūros klausimais. Joje pranešimus pristatė Danijoje ir Italijoje dirbantys mokslininkai. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos atstovas Jogeir Toppe, kuris skaitė pranešimą apie akvakultūros produktų vertę, nurodė, jog jei žmogus suvalgo 150 g karpių mėsos, tai omega-3 užtenka net dviems dienoms.

- Šiuo metu daugiau kaip 35 procentai visų žuvininkystės tvenkinių ploto yra sertifikuota ekologinės žuvininkystės plėtotei. Kada ir kaip pradėta Lietuvoje auginti ekologišką žuvį?

Esame pirmieji pradėję plėtoti ekologinę žuvininkystę Europos Sąjungoje.

- Čia turime kuo pasididžiuoti, esame pirmieji pradėję plėtoti ekologinę žuvininkystę Europos Sąjungoje. Dar 2003 metais priėmėme taisykles ir reglamentus. Kitos sferos – daržovių, pievagrybių ir vaisių auginimas, bitininkystė nebuvo taip apleistos kaip žuvininkystė. Mes rengėme susipažinimą su dokumentais, organizavome kursus specialistų paruošimui ir ekologinės žuvininkystės taisyklių išleidimą, o po to specialistai parengė ir pateikė paraiškas VšĮ „Ekoagros“ organizacijai dėl ekologinės žuvininkystės veiklos. Jau pirmaisiais metais buvo sertifikuota daugiau negu 3 tūkstančiai hektarų žuvininkystės tvenkinių ploto.

- Tai reiškia, jog ekologinė žuvininkystė populiari Lietuvoje.

- Nelabai. Pamėginsiu paaiškinti kodėl. Finansiškai tai nelabai apsimoka. ES reglamente rašoma, jog, norint vystyti ekologinę žuvininkystę, įmonė teikia paraišką, kurioje bendrovė privalo įsipareigoti 5-6 metus užsiimti šia veikla. Parama padidintiems kaštams (pašarų pabrangimo 30 proc., sertifikavimo) padengti duodama tik trejiems metams, o po to įmonei tenka patirti nuostolius.

- Na, bet juk ekologišką žuvį galima parduoti brangiau.

Visa akvakultūros produkcija Lietuvoje yra labai kokybiška.

- Teoriškai taip. Tačiau prieš kelis metus atlikus bandymą, padidinus ekologiškos žuvies kainą, tai pirkėjai išpirko neekologišką, o ekologiška liko. Kitose valstybėse taip pat. Lenkijoje ir Čekijoje kasmet užauginama ir parduodama apie 18 tūkstančių tonų karpių, tačiau ekologinių ūkių nėra. Be to, apskritai visa akvakultūros produkcija Lietuvoje yra labai kokybiška. Vietose, kuriose plėtojamas verslas – Šiaurės ir Rytų Lietuvoje, aktyviai nevystomas žemės ūkis, todėl vanduo iš upelių į tvenkinius patenka labai švarus ir be jokių teršalų, o pašarai taip pat švarūs, todėl praktiškai visos tvenkiniuose išaugintos žuvys yra ekologiškos.

Logotipas
NACIONALINĖ AKVAKULTŪROS IR ŽUVŲ PRODUKTŲ GAMINTOJŲ ASOCIACIJA

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką