Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 10 27, 14:49

Lietuviškų produktų renesansas „Linkėjimų iš kaimo“ turgeliuose

Tendenciją, kad gyventojai vis daugiau dėmesio skiria maisto kokybei, natūralumui, šviežumui, kokybei, Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius prilygina natūralaus lietuviško maisto renesansui.
Kepyklos „Saimeta“ įkūrėja Vita Stankevičienė ir Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius
Kepyklos „Saimeta“ įkūrėja Vita Stankevičienė ir Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius / 15min nuotr.

„Sveikas maistas juk ir geros nuotaikos, energijos šaltinis, o taip pat – viena pagrindinių dedamųjų stipriam imunitetui, kuris ypač svarbus pandemijos situacijoje“, – sakė M. Maciulevičius, kviesdamas geriau pirkti vietinį, šviežesnį produktą ir tuo pačiu palaikyti Lietuvos gamintojus.

Vieni grąžina tradicinius skonius, kiti kuria gurmaniškus naujus

M. Maciulevičius pastebi, kad smulkieji gamintojai, viena vertus, gaivina tautinį lietuvišką paveldą, į parduotuves grąžina tradicinius skonius, kita vertus – drąsiai eksperimentuoja gamindami visiškai naujus produktus.

„Mane labai džiugina, kad „Maximos“ ūkininkų turgeliuose galime pristatyti vis įvairesnių gamintojų inovatyvių gaminių. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti įdomų produktą, kurį dabar planuojame įtraukti į turgelį „Linkėjimai iš kaimo“ – pagardus prie mėsos ir kitų patiekalų iš natūralių sulčių, kurie pristatomi kaip alternatyva chemizuotiems padažams“, – konkretų pavyzdį minėjo Žemės ūkio kooperatyvo vadovas.

Pasak jo, prekybos tinklo „Maxima“ bendradarbiavimas su smulkiaisiais Lietuvos gamintojais yra puikus pavyzdys, kuris įrodo, kad ne tik didieji, bet ir mažas šeimos ūkis gali sėkmingai tiekti produkciją prekybos tinklui.

Organizatorių nuotr./„Linkėjimai iš kaimo“
Organizatorių nuotr./„Linkėjimai iš kaimo“

Šiuo metu „Maximos“ ūkininkų turgeliams „Linkejimai iš kaimo“ šviežius produktus ir gaminius tiekia apie 50 smulkiųjų gamintojų ir šeimos ūkių.

Galimybė prekiauti „Maxima“ tinkle – „Daujėnų duonos“ pripažinimas

Pasvalio rajone Daujėnų kaime 1992 metais kepyklą „Saimeta“ įkūrusiai V. Stankevičienei bendradarbiavimas su „Maxima“ – smulkiųjų gamintojų ir šeimos ūkių, o taip pat „Daujėnų duonos“ gaminių pripažinimas. Pirkėjai tinklo parduotuvėse visoje Lietuvoje gali rasti net 14 „Daujėnų duonos“ produktų – nuo garsiosios Daujėnų duonos, grybukų, riešutėlių, iki tradicinės giros.

„Populiarindami Lietuvos tautinio kulinarinio paveldo produktus, nuo pat pradžių aktyviai dalyvavome įvairiose parodose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 1997 metais parodų centre teko garbė susipažinti su „Maxima“ atstovais ir nuo to laiko pradėjome bendradarbiauti. Iš pradžių vežėme gaminius į Vilnių, Kauną ir Panevėžį, o dabar mūsų produkcija parduodama ir kitose tinklo parduotuvėse“, – sakė kepyklos įkūrėja.

Skirtingose tinklo parduotuvėse – nevienodi gaminiai

Pasak M. Maciulevičiaus, vartotojų įpročiai nevienodi, todėl „Maximos“ turgelių „Linkėjimai iš kaimo“ produkcija taip pat skiriasi, įvairuoja pagal konkrečios vietos žmonių poreikius.

Organizatorių nuotr./„Linkėjimai iš kaimo“
Organizatorių nuotr./„Linkėjimai iš kaimo“

„Nėra taip, kad „Maximos“ tinkle prekiauti gali tik tie ūkininkai, kurie pajėgūs tiekti produktus į visas parduotuves visoje Lietuvoje. Mažesnieji, dirbantys arčiau konkretaus prekybos centro, galbūt gali aprūpinti produktais tik kelias, nes jų pajėgumai tik tiek leidžia. Asortimentas skiriasi ir dėl to, kad šeimos ūkiai, įmonėlės gamina nedideliais kiekiais“, – sakė M. Maciulevičius.

Didžiųjų ir mažųjų bendradarbiavimas stiprėja, tačiau kiek patys pirkėjai solidarizuojasi su smulkiaisiais Lietuvos gamintojais ir šeimos ūkiais pirkdami jų produkciją?

Ieško šviežių lietuviškų produktų

„Akivaizdu, kad žmonės jau supranta, kad šviežumas yra kokybė. Tikrai jaučiame bendrą pozityvią energiją, vartotojai nori lietuviškų produktų, juos perka tiesiai iš ūkininkų ir ieško prekybos tinkluose. Jeigu ne vartotojai, kurie ateina į „Maximos“ ūkininkų turgelius, perka, ieško naujovių, jas išbando – ir ūkininkai būtų nesiryžę plėsti asortimento. Šiuo požiūriu, mes tikriausiai esame ir vieni iš lyderių Europoje. Toje pačioje Lenkijoje darėme tyrimą, ar jų tinkluose yra kaimiškų produktų, ir pamatėme, kad nėra arba jei ir yra – kosminėmis kainomis. Ten dar neįsivažiavęs smulkiųjų gamintojų ir didžiųjų prekybos centrų bendradarbiavimas, kaip pas mus. Jei vartotojai pirks vietinę produkciją, tuomet ir mes stiprėsime, augsime, gal netgi pagalvosime apie eksportą“, – sakė M. Maciulevičius.

Žemės ūkio kooperatyvo vadovo nuomone, vartotojai lietuviškų produktų ieško dėl jiems artimesnio, įprasto skonio ir aukštesnės kokybės, palyginti su galbūt kiek pigesniu importu.

Maistas – ne vien pilvui prikimšti

"Maistas – ne vien pilvui prikimšti, bet ir energijai, sveikatai, gerai nuotaikai. Mano giliu įsitikinimu, maisto kokybės sąskaita negalima taupyti. Geriau mažesnės įstrižainės televizorius, negu prisipirkti daug pigaus maisto ir jaustis sutaupius. Toks požiūris būtų labai neteisingas, todėl džiugina, kad vis daugiau žmonių, o ypač – jaunų, skiria ypatingą dėmesį maisto šviežumui. Tarkim, kaimiška mėsa yra netgi kitokios struktūros, kaip ir skirtingos bulvių skoninės savybės. Mūsų obuoliai – saldžiarūgščiai, specifinio lietuviško skonio ir labai skiriasi nuo saldžių importinių. Taigi, „Maxima“ ūkininkų turgeliai – galimybė mums visiems grįžti prie lietuviškų tradicijų, kuriomis didžiuojamės. Dėl to ir sakau, kad išgyvename tradicinių šviežių lietuviškų produktų renesansą“, – pakartojo M.Maciulevičius.

Organizatorių nuotr./„Linkėjimai iš kaimo“
Organizatorių nuotr./„Linkėjimai iš kaimo“

Plėsdami verslą kuria naujas darbo vietas

Dalį smulkiųjų šeimos ūkių ir mažųjų gamintojų turgeliai „Linkėjimai iš kaimo“ paskatino plėstis ir išaugti iki tokio dydžio, kad tapo savarankiškais tinklo tiekėjais.

Pasak M. Maciulevičiaus, tai irgi svarbu, nes plečiant verslą kuriamos naujos darbo vietos.

„Mūsų kooperatyvo tikslas ir yra padėti ūkininkui užaugti. Todėl labai džiaugiamės, kad daugėja galinčiųjų dirbti savarankiškais. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Audrių Banionį iš Kauno rajono Margininkų kaimo, kuris prieš prasidedant „Maximos“ turgeliams tik augindavo kiaules ir kepdavo duoną, o paskui įsirengė savo mėsos perdirbimo cechą, pradėjo tiekti pieno gaminius, kiaušinius, vištieną, avieną. Diversifikavo ūkį, kuriame ir sodas, bitės. Mes labai didžiuojamės šiuo ūkininku, kuris taip pat yra ir vienas iš kooperatyvo steigėjų – per tą laiką pakankamai užaugo, sustiprėjo, kad gali tiekti savo produkciją nebe tik „Linkėjimų iš kaimo“ turgeliams, bet ir visam parduotuvių tinklui“, – sakė M. Maciulevičius.

Organizatorių nuotr./„Linkėjimai iš kaimo“
Organizatorių nuotr./„Linkėjimai iš kaimo“

Ne tik sėkmingas verslo projektas, bet ir socialinės atsakomybės pavyzdys

„Maxima“ buvo vienas pirmųjų prekybos tinklų, kuriuose atsirado smulkiesiems gamintojams ir šeimos ūkiams dedikuoti skyriai.

„Maxima“ buvo vienas pirmųjų prekybos tinklų, kuriuose atsirado smulkiesiems gamintojams ir šeimos ūkiams dedikuoti skyriai. Pasak M. Maciulevičiaus, „Linkėjimai iš kaimo“ tai ne tik sėkmingas projektas verslo požiūriu, bet ir socialinės atsakomybės pavyzdys.

Tam, kad pradėtų sėkmingai prekiauti savo produkcija prekybos tinkle, mažieji turėjo daug ko išmokti. Pradedant nuo pakuočių ir kaip atkreipti pirkėjų dėmesį į kaimiškus lietuviškus produktus didžiulėje įvairių prekių pasiūloje.

Karantinas – kaip akmenų kruša iš dangaus

Per pirmąjį karantiną verslai jau patyrė didelių sunkumų. Paklausta, kaip „Daujėnų duoną“ paveikė COVID-19, V.Stankevičienė akcentavo didelę pandemijos įtaką kiekvienam.

„Mūsų įmonei tai buvo kaip akmenų kruša iš dangaus. Nebežinojome, kaip gyventi, nes dužo viltys, dužo planai, dužo svajonės. Buvo labai baisu, mažėjo pajamos. Bet, kaip ir visa Lietuva, taip ir mes, išlaikėme tą sunkų egzaminą, išgyvenome pirmąjį karantiną“, – sakė V.Stankvičienė.

Ar atlaikys smulkieji gamintojai ir šeimos ūkiai sunkumus ir nuo ko tai priklausys? M.Maciulevičiaus nuomone, gamintojams, kaip ir visiems žmonėms, visų pirma bus svarbu patiems nesusirgti, o jei susirgs – atsilaikyti, pasveikti.

Vartojimo netolygumas – peilis

Iššūkis, kuris išryškėjo per pirmąjį karantiną – pirkimo pikai ir štiliai. Kaip pabrėžė M.Maciulevičius, gamintojams, kurių išskirtinumas švieži, neilgo galiojimo produktai, vartojimo netolygumas yra peilis.

„Didžiulė amplitudė – tai perku labai daug, tai visai nebeperku – yra labai blogas dalykas. Tai ypač didelis iššūkis gaminantiems kaimišką produkciją be konservantų, kuri turi būti suvartota iškart. Norėtųsi pakviesti žmones nepanikuoti, nes maisto tikrai visiems užteks, visko užauginome pakankamai“, – pabrėžė kooperatyvo vadovas.

Per pirmąjį karantiną didelės pajamų dalies gamintojai neteko dėl to, kad nebegalėjo prekiauti mugėse, uždarius kavines ir restoranus nebetiekė produkcijos ir jiems.

Organizatorių nuotr./„Linkėjimai iš kaimo“
Organizatorių nuotr./„Linkėjimai iš kaimo“

„Galime tvirtai pasakyti, kad ūkininkų turgeliai „Linkėjimai iš kaimo“ ir kelios kitos pirkėjams paliktos atviros vietos palaikė smulkiųjų Lietuvos gamintojų ir šeimos ūkių gyvybingumą nes kitų alternatyvų realizuoti produkciją neliko. Todėl šiandien norėtųsi ne tik pakviesti vartotojus rūpintis savo imunine sistema vartojant sveikus, produktus, saugoti save ir kitus, bet ir nepanikuoti aštrėjant epidemiologinei situacijai, nepulti pirkti visko iš eilės, pasitikėti, kad tikrai visiems visko užteks, nes visko užauginom ir pagaminsim. Nesibūriuokim eilėse, pirmenybę skirkim sveikiems, šviežiems produktams, jei galim, eikim į parduotuves ne piko metu, nepamirškime apsaugos priemonių, laikykimės saugaus atstumo ir viskas bus gerai“, – sakė M. Maciulevičius.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką