Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 1d. 12:54

Parodos „Rinkis prekę lietuvišką“ perliukai: nuo sraigių ikrų iki šviečiančių auskarų

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“

Šį savaitgalį Kauno „Žalgirio“ arenoje šurmuliuoja kasmetinė 9-oji Lietuvos gamintojų paroda „Rinkis prekę lietuvišką“, tampanti ne tik šventiška tradicija, bet ir savotišku lakmuso popierėliu naujiems produktams. Jos metų aukso medaliais apdovanoti geriausi lietuvių gaminiai. 15min žurnalistai pasivaikščiojo po parodą, ieškodami ypatingų naujovių. O jų – nemaža.

Lietuviai – kūrybiški ir sumanūs žmonės. Tuo galima įsitikinti pasižvalgius po išskirtinių prekių nuklotus parodos stendus. „Rinkis prekę lietuvišką“ šį rudenį nustebino savo didžiausiu iki šiol dalyvių skaičiumi – net 280 gamintojų. Tik vietinių pirkėjų srautas, o ir jų perkamoji galia, deja, nėra tokie dideli, kad gerokai pastorintų tų sumanių kūrėjų kišenes.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos žiniomis, per metus lietuviškosios įmonės eksportuoja prekių daugiau nei už 14 milijardų eurų.

Užtat tik kirtusi Lietuvos sieną, lietuvių siūloma produkcija tampa itin paklausi. Lietuvos pramonininkų konfederacijos žiniomis, per metus lietuviškosios įmonės eksportuoja prekių už daugiau nei 14 milijardų eurų. Didžiausiomis eksportuotojomis toliau išlieka „Orlen Lietuva“ bei „Achema“. Bendra prekių eksporto vertė, palyginus 2017 m. II ketvirčio rezultatus su 2016 m. II ketvirčiu, augo 17,8 proc.

Lietuva išliko lydere pagal prekių eksporto vertės didėjimą tarp Baltijos šalių. Šuolį į viršų daugiausia lėmė inžinerinė pramonė. Taip pat sparčiai augo maisto, tabako, baldų, popieriaus ir kartono pramonės eksporto vertė.

Stilingi botai ir šviečiantys auskarai

Sugrįžkime į parodą. Pirkėjų apgultis – prie botų. Daugiau nei du dešimtmečius veikianti UAB „Paliūtis“ – vienintelė guminius batus gaminanti įmonė Baltijos šalyse. Tiesa, įsibrauti į latvių ar estų rinką lietuviams sunku – kaimyninių šalių prekystalius okupavusios rusiškos analogiškos prekės.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“

Ant lietuviškų guminių – simboliški užrašai, kuriais išreiškiama meilė Lietuvai ar konkrečiam miestui. Brangiausiai atsieis vos prieš keletą mėnesių pradėti pardavinėti pašiaušti moteriški guminiai batai „Chelsea“. Jie – tarsi optinė apgaulė: atrodo kaip stilingi bateliai, o ne „guminukai“, skirti braidyti po purvą. Kažkas naujo „kaliošų“ pasaulyje.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“

Mados sektoriuje akį tarp daugybės stilingų lietuvių kurtų drabužių bei papuošalų patraukia ir masyvūs lietuvių menininko Vytauto Veršicko rankomis kurti „Deo Juvante Watch“ laikrodžiai. Tai modernus ir stilingas aksesuaras su šimtmečio istorija viduje. Laikrodžiuose naudojamas antikvarinis šveicariško kišeninio laikrodžio, kurių kūrėjas ieško įvairiuose antikvariatuose, kolekcionierių lobynuose, mechanizmas. Kiekvienas jų – skirtingo laikmečio su skirtingas istorija. Pirmasis toks laikrodis dienos šviesą išvydo prieš metus, o dabar jais puošiasi apie 40 lietuvaičių.

Susidomėjimą kelia ir jaunos kūrėjos Martynos Bartkutės jau trejus metus gaminama stiklo ir metalo juvelyrika. Kaip 15min teigė jos vaikinas Justinas, permainų ištroškusiai vilnietei Martynai teko apsispręsti, keltis gyventi į Kauną ar užsienį. Mergina pasirinko laikinąją sostinę, kur baigė stiklo dizaino studijas. Studentei reikėjo užsidirbti pragyvenimui, tad ji ėmė kurti. Besidarbuodama atrado fotoliuminesencinį pigmentą, kurį „patalpino“ į stiklinių auskarėlių ar pakabukų vidų. Būtent dėl šio pigmento papuošalai naktį šviečia. Auskariukų antgaliai – iš antialergiško plastiko, tad tiks ir itin jautrią odą turinčioms moterims.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“

Nemaža susidomėjimo sulaukė ir jaukios bei kompaktiškos pavėsinės pirtys bei iš natūralios žalumos, pvz., kerpių, kuriami paveikslai.

Kanapių proteinas bei gardėsis iš sojų

Bevaikščiojant po maisto sektorių, akys užstringa už užrašo „kanapių proteinas“. Jo pardavėjas – pluoštinių kanapių augintojas Eimantas Gelucevičius iš Molėtų rajono („Kanapių studija“), pripažįsta: kanapės – tobulas augalas. Tiesa, derlius dėl prastų orų šiemet buvo menkas: iš 9 hektarų pririnkti vos 300 kg kanapių. Iš jų vyras spaudė aliejų, gamino kanapių pieną ar minėtą proteiną. Ūkininkas patikina, jog kanapių proteinas yra geriau virškinamas. Kaip jis gaminamas? Iš kanapių išspaudų, kurios sumalamos, išsijojamos ir štai – birūs žali milteliai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“

Aptikome ir daugiau vegetarams ar veganams (ir ne tik) puikiai tinkančių receptūrų. Štai „Žali žali“ siūlo įvairių daigų gardžioms salotoms. Galima nusipirkti tik sėklų ir daigus užsiauginti patiems namuose. Perkant už 5 eurus, žaliuosius gardumynus „Žali žali“ į namus pristato nemokamai.

Dar vienas neįprastas gardėsis – Telšių rajone („Amam Snack“) gaminamas avinžirnių humusas su burokėliais ir čili. Nepažintų skonių išsiilgusiems turėtų patikti ir vos dvidešimtmetį perkopusios vilnietės Gabrielės Nečejauskaitės rankose gimstantys „The Good Vibes Kitchen“ veganiški sūreliai (pagaminti iš sojų varškės), „Mokslo kavinės“ kuriamas žemės riešutų sviestas su česnakais, kanapėmis ar karamele. Ypatingai gardžios ir šios parduotuvės-kavinės virtos saldžiai aštrios juodosios alyvuogės.

Keptuvėje čirškiančios „Šerno pėdos“ elnienos dešrelės vilioja be mėsos raciono neįsivaizduojančius parodos lankytojus. Gurmaniška vakarienė atsieis vos 3 eurus. Stirnienos, šernienos, bebrienos ar kitų medžiotojų laimikių paragauti kvietęs pardavėjas užsitarnavo aplinkinių šypsenas, kai į septintą dešimtį skaičiuojančią pirkėją maloniai kreipėsi „mergaite, prašom“.

„Vasarą lengva atskirti, į kuriuos lašinius dedama daug cukraus: lauko prekybininkus išduoda aplink zujančių bičių kiekis“, – kaip atpažinti kuo natūralesnius lašinius, paaiškino „Šerno pėdos“ atstovas.

Dar viena naujovė parodoje – afrikinių sraigių ikrai. Už 50 gramų jų paklosite 17 eurų.

Gal sraigių ikrų?

Dar viena naujovė parodoje – afrikinių sraigių ikrai. Už 50 gramų jų paklosite 17 eurų. Brangus, bet įmantrus delikatesas. Pasak praėjusių metų gruodį verslą pradėjusių pardavėjų (www.sraigiudelikatesai.lt), ikrų skonį apibūdinti itin sudėtinga: tai tarsi vandens burbuliukai, kurie kramtant sprogsta ir dovanoja su niekuo nesulyginamą pojūtį.

Ikrus sraiges gali dėti triskart per metus, tačiau Lietuvoje tokiai dažnai reprodukcijai pamaišo šalti orai. Viena sraigė padeda apie 100 ikriukų. Nors pats jų paruošimas greitas ir gana paprastas, daugiausiai pastangų ir finansinių išteklių „suvalgo“ sraigės auginimas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“

„Sraigių delikatesų“ atstovai teigia vieninteliai Lietuvoje siūlantys išvykstamąsias edukacines degustacijas – atvyksta net į kliento namus. Delikatesą gali patiekti ir ant įkaitinto lavos akmens.

„Dažniausiai girdimos emocijos – „ū aaa“ arba „fe“. Lietuviams sraigės primena grybus, skrandukus. Ar tautiečiai drąsiai ragauja šį delikatesą? Fiksuojame daug pirmų kartų. Pagrindinis klientas vis dėlto – užsienietis. Lietuvius dar reikia pripratinti. Tačiau pastebėjome, jog kurie labiausiai raukosi, vėliau daugiausia suvalgo“, – šyptelėjo „Sraigių delikatesų“ atstovas Gediminas.

Žuvies mėgėjams taip pat yra iš ko rinktis: stebina „Žuvėjos“ džiovinto šamo filė juostelės su šokoladu, burnoje tyžtantis „Išlaužo žuvų“ keptas karpio filė viniotinis ar ant lietuvio stalo, rodos, reto karštai rūkyto sibirinio eršketo gabalėliai („Merkio produktai“).

Prasta kokybė – finansinė savižudybė

O kaip lietuviškų prekių gamintojams atsiliepė importinių produktų skandalas, kuomet paaiškėjo, kad Lietuvoje parduodamų gerai žinomų užsienio prekės ženklų produkcijos kokybė prastesnė? Daugelis pakalbintų parodos dalyvių tikino, jog didelės įtakos jų prekių perkamumui tai neturėjo.

„Kaip ir nieko naujo nepaaiškėjo. Tie, kurie keliauja, seniai žino, kad skalbimo miltelius reikia pirkti užsieny. Arba margarinas „Rama“ – mūsų šalyje jis nevalgomas. Net „Mc Donald's“ parduodama kava skirtingose valstybėse skiriasi. Dėl maisto produktų gal viskas ir suprantama. Juk Vakarų šalyse labiau prie skonio stipriklių žmonės pratę, įpročiai kiti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“

Tačiau milteliai visur turi skalbti vienodai. Importuojame neva tai prastesnės kokybės prekes, o eksportuojame geresnės kokybės nei patys Lietuvoje turime“, – nuomonę išsakė jauno verslo ir inovatyvių produktų platformos-parduotuvės „Mokslo kavinė“ direktorė Irena Kubiliūtė-Vedeikienė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovė Giedrė Švedienė patikino, jog importinių prekių kokybės skandalas – laikinas, tačiau verslui itin kenkiantis. Juk kokybė – investicija į pirkėją, tad su ja juokauti – finansinė savižudybė.

Lietuvių gaminiai, paženklinti aukso medaliu

Puoselėjant tradicijas, šiemet, kaip ir aštuonerius metus iki tol, surengtas geriausių lietuviškų produktų konkursas. Laimėtojai apdovanoti aukso medaliais.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“

Maisto pramonės sektoriuje geriausiais Lietuvoje pripažinti: kaimiško dūmo, virta rūkyta krivio šoninė (ŽUB „Delikatesas“); vytinta jautienos dešra su armėniškomis žolelėmis „Giumri“ (UAB „Armeni“); keptas karpio file vyniotinis (AB „Išlaužo žuvis“); daugiau nei dešimtmetį gaminamas universalusis prieskonių mišinys „Bebro uodega“ (UAB „Prieskonių ambasada“); „Grybukai“ (UAB „Radviliškių kaimo kepykla“), kurių gamybai naudojamas natūralus medus; senolių šakočiai (MB „Chotėjus“ – Ramunės kepiniai) ir „Tundra“ ekologiški mini batonėliai su saulėgrąžomis (UAB „Tundra snack“). Nors skonių yra įvairių, šie populiariausi dėl to, kad yra lietuviškiausi.

Lengvosios pramonės gaminiai, įvertinti aukso medaliais: megztinis iš natūralios „garbanotos“ vilnos (UAB „Vilkijos gija“); moteriškas paltas „InAvati“ su kupranugario vilnos pamušalu (UAB „Siulvedė“); moteriški guminiai batai „Chelsea“ (UAB „Paliūtis“); rankų darbo alpakų vilnos siūlai (UAB „Nemuno alpakos“) ir itin originalus kaklo aksesuaras „Žiogas“ (kūrėja Rūta Piekurienė).

Geriausieji kosmetikos ir buitinės chemijos pramonės produktai: hialurono rūgšties serumas 2 proc. (UAB „Dermofaktorius“); „Green feel's“ aliejinės konsistencijos kūno prausiklis su šaltalankių aliejumi (UAB „Cosmoway“); „Razalija“ regeneruojantis veido kremas su kofermentu Q10 ir hialurono rūgštimi (UAB „Valerijonas“) bei „Valis“ vonios valiklis (UAB „Higėja“), kuris pirmąją parodos dieną kainavo 1 eurą, o antrąją – jau 1,5. Aukso medalis, matyt, pasitarnavo.

Pramonės sektoriuje šiemet triumfavo kojų valymo grotelės „Topwell“ (UAB „Rimotex“) bei grikių lukštų mulčias (UAB „Ekofrisa“).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką