„Artea“ banko atstovė žiniasklaidai Ieva Černiauskaitė taip pat informavo, kad sutrikimai jau pašalinti, momentiniai mokėjimai veikia kaip įprastai.
Tą patį patvirtino ir „Swedbank“ atstovas spaudai Gytis Vercinskas.
Netrukus ir Lietuvos bankas informavo, kad šiuo metu visi mokėjimai Lietuvoje, įskaitant momentinius, vyksta įprastai.
Paaiškino, kas nutiko
Pasak Lietuvos banko, antradienį fiksuoti tarptautinės momentinių mokėjimų infrastruktūros operatoriaus EBA CLEARING sistemos sutrikimai jau išspręsti.
„Juos paslaugos teikėjas visiškai pašalino 3.30 val. nakties Lietuvos laiku. Lietuvos banko turima informacija rodo, kad tai buvo techninio pobūdžio sutrikimai, galimai įtakos jiems turėjo iš šeštadienio į sekmadienį atlikti sistemos techniniai atnaujinimai“, – paaiškino Lietuvos bankas.
EBA CLEARING momentinių mokėjimų infrastruktūra naudojasi 92 bankai iš 23 Europos šalių (iš Lietuvos – 3), tačiau skaičiuojama, kad dėl tarpbankinių ryšių minėta problema galėjo iš viso paveikti 2 860 Europos bankų momentinių mokėjimų paslaugą.
Lietuvos bankas užfiksavo incidentą, nuolat rinko informaciją iš EBA CLEARING ir reguliariai teikė ją Lietuvos mokėjimo paslaugų teikėjams. Pranešimus apie sutrikimus Lietuvos bankui antradienį pateikė trys bankai.
Lietuvos bankas rekomenduoja – tuo atveju, jei momentinių mokėjimų paslauga laikinai neveikia, vartotojai gali mokėjimus teikti kaip įprastus (ne momentinius / ne skubius) pervedimus, pasirenkant standartinį mokėjimo tipą.
„Įprasti mokėjimai vykdomi pagal bankų nustatytus terminus, apibrėžtus mokėjimo paslaugų teikimo sąlygose. Dažniausiai mokėjimo nurodymai, pateikti iki 16:00–16:30, yra įvykdomi tą pačią banko darbo dieną“, – teigė Lietuvos bankas.
Apie sutrikimus pranešė ir Estija.
Situaciją pakomentavo ekspertas
Kibernetinio saugumo įmonės „Baltimax“ inžinieriaus ir ESET eksperto Luko Apynio teigimu, kadangi vienu metu sutriko keli bankai, labiausiai tikėtina, kad problema yra bendroje sistemoje nuo kurios priklauso tam tikros jų paslaugos.
„Patys bankai taip pat informuoja apie sutrikimus ir dažniausiai tokie incidentai būna laikini. Ar tai yra kibernetinė ataka, taip pat negalime pasakyti be išsamesnio tyrimo“, – 15min komentavo L.Apynis.
Jis aiškino, kad Lietuvos finansų sektoriaus infrastruktūra yra gana centralizuota, o kai kurios finansinės organizacijos tam tikrais atvejais yra susietos ir su Lietuvos banko ar kitų institucijų sistemomis. Todėl, pasak jo, sutrikimas nebūtinai turi reikšti visos europinės sistemos problemą – jis galėjo kilti dėl konkrečių organizacijų, tarpininkų ar trečiųjų šalių tiekėjų veiklos.
„Bankai yra gana centralizuoti, kai kuriais atvejais susiję ir su Lietuvos banko ar kitų organizacijų sistemomis. Jeigu įvyksta sutrikimas, jis gali būti susijęs ne tik su pačiais bankais, bet ir su trečiųjų šalių tiekėjais“, – komentavo ESET ekspertas.
