Sausio 17 d. Paragvajuje numatoma pasirašyti daugiau nei du dešimtmečius derintą ES ir „Mercosur“ šalių partnerystės susitarimą bei laikinąjį prekybos susitarimą. Vis dėlto dalis europarlamentarų abejoja, ar šie dokumentai neprieštarauja ES sutarčiai. Todėl jau kitą trečiadienį Europos Parlamento nariai spręs, ar kreiptis į ES Teisingumo Teismą dėl susitarimų suderinamumo su ES teise. Jei Parlamentas pritartų tokiam kreipimuisi, susitarimų ratifikavimo procesas būtų sustabdytas iki Teismo išvados, o konstatavus prieštaravimus – susitarimai negalėtų įsigalioti be esminių pataisų.
Politinis fonas dar labiau kaista ir dėl pasitikėjimo Europos Komisija. Pirmadienį europarlamentarai aptars dalies frakcijų inicijuotą nepasitikėjimą Komisija dėl ES ir „Mercosur“ susitarimų sąlygų, o ketvirtadienį vyks atitinkamas balsavimas. Pagal procedūrą, nepasitikėjimui pareikšti reikalinga dviejų trečdalių balsavusių EP narių dauguma, sudaranti bent pusę visų europarlamentarų. Siūlymą pareikšti nepasitikėjimą Komisija gali inicijuoti ne mažiau kaip dešimtadalis EP narių – 72 europarlamentarai.
Politinis fonas dar labiau kaista ir dėl pasitikėjimo Europos Komisija. Pirmadienį europarlamentarai aptars dalies frakcijų inicijuotą nepasitikėjimą Komisija dėl ES ir „Mercosur“ susitarimų sąlygų.
Ūkininkai jaučia nerimą
Šiame įtemptame politiniame kontekste Europos ūkininkų organizacijos, tame tarpe ir Lietuvos, perspėja, kad ekonominė susitarimo nauda gali būti pasiekta jų sąskaita. Pasak jų, skirtingi gamybos standartai, dideli importo mastai ir ribotos apsaugos priemonės kelia grėsmę Europos žemės ūkiui, maisto gamybai ir kaimo gyvybingumui.
Nors ES institucijos kalba apie saugiklius ir kompensacijas, žemdirbiai sako jau dabar matantys didžiulę riziką, kad būtent žemės ūkis taps šio geopolitinio sandorio silpnąja grandimi. Nerimu dalijasi ir Lietuvos ūkininkai, tuo metu Užsienio reikalų ministerija vardija plačiai atsiveriančias galimybes.
Sausio pradžioje ES valstybės narės pritarė „Mercosur“ susitarimo pasirašymui, taip užbaigdamos daugiau nei 20 metų trukusias sudėtingas derybas su Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi. Nors sprendimas laikomas geopolitiniu ir ekonominiu laimėjimu, jis dar kartą išryškino gilią takoskyrą tarp valstybių narių – ypač žemės ūkio klausimu.
Sprendimas priimtas ne vienbalsiai. Kaip „Euronews“ teigė diplomatai, prieš susitarimą balsavo Prancūzija, Lenkija, Austrija, Vengrija ir Airija, o Belgija susilaikė. Prancūzija jau paskelbė ketinanti tęsti kovą prieš susitarimą Europos Parlamente.
Didžiulės galimybės verslui
Susitarimą 2024 m. gruodį suderino Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Juo Europos įmonėms būtų atverta 280 mln. vartotojų rinka Lotynų Amerikoje, kurioje jau dabar veikia apie 30 tūkst. ES bendrovių. Susitarimo rėmėjai, tarp jų Vokietija ir Ispanija, pabrėžia, kad tai sustiprins ES pozicijas regione ir padės diversifikuoti prekybą.
„Šiandien Europa pasiuntė stiprų signalą, kad rimtai žiūrime į savo prioritetus – įsipareigojimą diversifikuoti prekybą ir mažinti priklausomybes“, – teigiama U. von der Leyen pareiškime. Pasak jos, tai ypač svarbu „vis labiau priešiškame ir sandoriais grįstame pasaulyje“.
Tikimasi, kad oficiali ES ir „Mercosur“ susitarimo pasirašymo ceremonija įvyks sausio 17 d. Asunsjone, Paragvajuje. Tačiau tam, kad susitarimas galutinai įsigaliotų, dar būtinas Europos Parlamento pritarimas.
Ūkininkų baimės – dėl konkurencijos ir nuostolių
Didžiausią pasipriešinimą susitarimas kelia žemės ūkio sektoriuje. Nors muitai daugumai produktų būtų palaipsniui panaikinti, jautriems produktams – jautienai, paukštienai, cukrui – būtų taikomos kvotos. Vis dėlto ūkininkai abejoja, ar to pakaks.
Lietuvos ūkininkų atstovai atvirai kalba apie nusivylimą ir neapibrėžtumą. Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas pabrėžia, kad ūkininkams trūksta aiškių garantijų, kaip bus kompensuojami galimi nuostoliai.
„Man, kaip ūkininkui, labai liūdna, kad tarp palaikančių šį susitarimą buvo ir Lietuva. Iš tikrųjų nelabai aišku, kaip mums bus kompensuojami patirti nuostoliai“, – sakė jis. Anot poirmininko, numatomi mechanizmai veiktų tik staigaus kainų kritimo atveju, tačiau ilgalaikis ir palaipsnis kainų smukimas ūkininkams nebūtų kompensuojamas.
Man, kaip ūkininkui, labai liūdna, kad tarp palaikančių šį susitarimą buvo ir Lietuva. Iš tikrųjų nelabai aišku, kaip mums bus kompensuojami patirti nuostoliai.
Jo nuomone, susitarimas iš esmės tarnauja kitų sektorių interesams:
„Norima atverti Pietų Amerikos rinką automobilių pramonei ir kitiems gamintojams. Dėl vienos gėrybės atsisakoma kitos – aukojamas žemės ūkis.“
„Gražu popieriuje, bet ar veiks praktikoje?“
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas taip pat pabrėžia, kad nors ES vadovai žada papildomus saugiklius, greitesnį stabdymo mechanizmą ir 45 mlrd. eurų rezervą kompensacijoms, ūkininkai abejoja jų realiu veiksmingumu.
„Popieriuje viskas atrodo gražiai, bet mes netikime, kad tai bus įgyvendinta praktiškai. Kaip fiziškai patikrinsi visus krovinius? Kaip sukontroliuosi Brazilijos ūkius?“ – klausia G. Špakauskas.
Jis atkreipia dėmesį ir į aplinkosauginius aspektus: „Brazilijoje paplitusi praktika kirsti miškus žemės ūkiui. Ar tikrai bus užtikrinta, kad tai nevyks? Tai daug dedamųjų, kurių mes šiandien tiesiog negalime sukontroliuoti.“
Jo teigimu, vien Brazilija užaugina dvigubai daugiau jautienos nei ES suvartoja, todėl galimybė patekti į Europos rinką gali sukelti stiprų kainų spaudimą vietos ūkininkams.
Brazilija užaugina dvigubai daugiau jautienos nei ES suvartoja, todėl galimybė patekti į Europos rinką gali sukelti stiprų kainų spaudimą vietos ūkininkams.
Lietuvai – ekonominė nauda ir naujos galimybės
Užsienio reikalų ministerija pabrėžia, kad susitarimas Lietuvai turi ir aiškių privalumų. Nors prekyba su „Mercosur“ šalimis kol kas nedidelė – 2024 m. ji siekė 120,8 mln. eurų – susitarimas panaikins 91 proc. muitų svarbiems Lietuvos pramonės sektoriams.
Anot ministerijos, įsigaliojus susitarimui, MERCOSUR verslui atsivers naujos galimybės – Lietuvos gamintojai įgys konkurencinį pranašumą šioje itin uždaroje rinkoje, kur iki šiol buvo taikomi itin aukšti muitai.
Europos Komisijos paskaičiavimais, susitarimas panaikins 91 proc. Lietuvai taikomų muitų svarbiems mūsų pramonės sektoriams: alkoholiniams gėrimams (35 %), šokoladui (20 %), chemijos pramonei (18 %), elektros įrangai (18 %), kepiniams ir pyragams (18 %), medicinos įrangai (16 %), šviežiam ir brandintam sūriui (16 %), produktams iš surimio (16 %), vaistams (14 %).
„Susitarimu panaikinti muitai leis Lietuvai sutaupyti vidutiniškai 7.5 milijono eurų muito mokesčių per metus. Susitarimas taip pat bus naudingas Lietuvos verslui, per įsitraukimą į pridėtinės ES vertės grandines dėl kitų ES valstybių prekybos su MERCOSUR šalimis“, – 15min informavo ministerija.
Akcentuojama ir tai, kad Lietuvos įmonės turės paprastesnę prieigą prie MERCOSUR paslaugų rinkos ir lygiavertes konkurencines sąlygas su vietos paslaugų teikėjais.
Projektą dalinai finansuoja Europos Parlamentas. Tačiau už turinyje išreikštą nuomonę ar požiūrį atsako tik autorius (-iai); Europos Parlamentas už juos negali būti laikomas atsakingu.
