Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 01 18, 11:04

Seimas nori griežtinti prastovų skelbimą: kas keistųsi?

Antradienį Seime svarstomi Darbo kodekso pakeitimai sugriežtintų prastovų įgyvendinimo tvarką ir taip užkirstų piktnaudžiavimą jų skelbimu. Tiek verslas, tiek profesinės sąjungos dėl šių pataisų susitarė Trišalėje taryboje ir šią tvarką vertina teigiamai – profsąjungų atstovai džiaugiasi geresnėmis sąlygomis, verslas palaiko aiškesnę, nesusipratimų išvengti padėsiančią tvarką.
Pinigai
Pinigai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Naujomis Darbo kodekso pataisomis siekiama įteisinti griežtesnę prastovų tvarką ekstremalios situacijos ar karantino metu. Prastovas bus galima skelbti nebent tuo atveju, jeigu verslo veikla yra ribojama, nebebus galima remtis vien tik ekstremalios situacijos arba karantino įvedimo faktu.

Pastarųjų ekstremalių situacijų paskelbimo metu pasitaikydavo atvejų, kai verslas išsiųsdavo darbuotojus į prastovas, nors realių priežasčių tam nebūdavo. Be to, nustatyta atvejų, kai prastovose turėję būti žmonės toliau dirbo ir taip neteisėtai naudojosi valstybės parama.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) duomenimis, per tris pirmus 2021 m. ketvirčius atliekant prastovų kontrolę atlikta virš 3,2 tūkst. patikrinimų. Vidutiniškai atliekant kas ketvirtą patikrinimą surašyti pažeidimų protokolai.

Teismai ar VDI išnagrinėjo 715 bylų arba skyrė administracinių nurodymų. Visa tai lėmė, kad įmonės už prastovų tvarkos pažeidimus bendrai gavo 380 tūkst. eurų baudų.

Prastovų taip pat nebūtų galima skelbti vien todėl, kad sumažėjo klientų srautai ar darbo krūvis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Veido kaukė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Veido kaukė

Keistųsi ir informavimo apie prastovas tvarka. Nuo šiol VDI reikėtų pranešti apie prastovų pradžią, pabaigą ar pratęsimą prieš vieną darbo dieną ar pamainą iki jos paskelbimo. Iki šiol galioja tvarka, įpareigojanti darbdavius pranešti apie prastovas per vieną dieną po prastovų paskelbimo.

Ribojimai siūlomi ir tiems darbdaviams, kurie skelbs dalines prastovas. Tais atvejais, kai darbo laikas sutrumpinamas ne mažiau kaip 40 proc., darbdaviai privalėtų raštu nurodyti dienas, kai bus dirbama, darbo valandų pradžią ir pabaigą bei prastovos laiką.

„Projektas rengtas kartu su VDI, atsižvelgta, kokios praktikos buvo iš jų pusės ir kokių problemų turėjo. Pritarėme jų pasiūlymui pranešti apie prastovas viena diena prieš, o ne įforminti jas atgaline tvarka. Nes piktnaudžiavimo dėl paramos prastovoms tikrai buvo, įmonės pasinaudojo viešais pinigais ir galimybe gauti paramą“, – 15min aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Ji mano, kad Seime šie pakeitimai bus priimti sklandžiai, kadangi jie yra suderinti tiek Trišalėje taryboje, tiek su Valstybine darbo inspekcija.

P.Gvildžio nuotr./Inga Ruginienė
P.Gvildžio nuotr./Inga Ruginienė

Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas teigė naująją tvarką vertinantis pozityviai, kadangi taip bus sukurtas aiškesnis reglamentavimas.

„Matėme nelabai geros praktikos – paskelbus karantiną įmonės kreipdavosi dėl kompensacijų, jos būdavo tikrinamos ir kai kurioms reikėdavo grąžinti pinigus ir susimokėti baudas. Visi nervindavosi ir taip buvo kompromituojama valstybės pagalba“, – 15min kalbėjo pašnekovas.

Jam antrino ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. „Mes padarėme tam tikras nuolaidas, kurios yra susijusios su darbuotojų sąlygų pagerinimu, bet tai yra normalus dalykas – ir darbdavys yra suinteresuotas, kad darbuotojo sąlygos gerėtų. Tai yra socialinio dialogo produktas – mes turėjome derybas ir sutarėme dėl minimalių reikalavimų“, – 15min sakė jis.

Prastovų metu – minimalios algos užtikrinimas

Dar viena Seime svarstoma Darbo kodekso pataisa numato, kad per visą prastovos laiką darbuotojams turi būti mokamas ne mažesnis nei minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio atlygis. Jis nuo šių metų siekia 730 eurų prieš mokesčius.

Šiuo metu galioja tvarka, pagal kurią MMA dydžio alga mokama tik pirmą mėnesį, o vėliau ji mažinama iki 40 proc. MMA.

A.Romanovskis teigia, kad tokie pakeitimai verslo išlaidoms neturėtų atsiliepti, jeigu ekstremalios situacijos tvarka bus įgyvendinama kaip iki šiol.

„Jeigu karantino sąlygomis skelbiama prastova, dalinė ar pilna, valstybė kompensuoja iki pusantro minimalaus atlyginimo. Prastovos būdavo retai naudojamos ir visi pradėjo apie tai kalbėti, kai atsirado karantinas ir kada tai tapo masiniu reiškiniu. Šiuo atveju prastovos, siejant jas su karantino paskelbimu, finansine išraiška įtakos neturės, nes jas kompensuoja valstybė“, – kalbėjo jis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Andrius Romanovskis

Tiesa, I.Ruginienė atkreipia dėmesį, kad Vyriausybė vis dėlto turės pati apsispręsti, ar kompensuoti tokias išlaidas.

„Darbo kodekso pataisa nesako, kad valstybė privalės kompensuoti, bet kaip buvo dabar, ji išlaidas kompensavo. Vėlgi, darbdaviui niekas nesuriša rankų mokėti daugiau“, – sakė pašnekovė.

Ji prisiminė atvejus, kai darbdaviai išsiuntė darbuotojus į prastovas, o šie verčiau susirado kitus darbus – taip esą įvykę dėl to, kad darbdaviai pagailėjo pinigų ir rinkosi mokėti tik tiek, kiek būtina.

„Jeigu žmogus, turintis finansinių įsipareigojimų, turintis šeimą, mato, kad gali kažkur kitur dirbti už normalią algą, natūralu, kad pasirinks dirbti kitur“, – kalbėjo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė.

D.Arlauskas netiki, kad karantinas gali būti įvestas

Nors ekstremalia situacija gali būti laikomas ne tik karantinas, būtent COVID-19 pandemijos laikotarpis atkreipė didesnį valstybės institucijų dėmesį į prastovų mechanizmą ir jų reguliavimą.

Paklaustas, ar naujieji pakeitimai galėtų būti naujo karantino preliudija, Darbdavių konfederacijos generalinis direktorius D.Arlauskas teigė tokia galimybe netikintis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Danas Arlauskas

„Manau, kad bus tiesiog griežtinamas žmonių dalyvavimas, baudos, privalomas skiepijimas tų žmonių, kurie dar nepasiskiepijo. Turėtų būti einama šituo, o ne karantino keliu“, – sakė jis.

Pašnekovas pridūrė manantis, kad pasaulio ekonomikai gresia labai rimti išbandymai, todėl iš esmės bus peržiūrėta, kaip skatinti ekonomiką ir ar palaikyti vartojimą tokiame pačiame lygmenyje.

D.Arlauskas atkreipė dėmesį, kad nauji griežti apribojimai, kokie buvo įgyvendinti pastarųjų dviejų karantinų metu, galėtų pakirsti ir dalies visuomenės pasitikėjimą vakcinų efektyvumu. Kelis kartus potencialiomis stiprinančiosiomis dozėmis besiskiepijantys gyventojai galėtų nusivilti tuo, kad vis viena negali gyventi santykinai normalaus gyvenimo.

„Manau, kad algoritmas turėtų būti jau dabar sudėliotas, prie kokių situacijų, kokios galimos karantino formos. Neužtenka tik priimti įstatymą, kaip vertinti įmonės lygmenyje, ką daryti su darbuotoju“, – pridūrė pašnekovas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką