Internete platinamame reklaminiame skydelyje (angl. banner) pavaizduoti prie neva uždaryto „Swedbank“ padalinio susirinkę nepatenkinti indėlininkai.
Ant pastato langų matomi užrašai skelbiantys, esą bankas uždarytas, o jo paslaugos sustabdytos. Kad tai – DI generuota nuotrauka išduoda suklastotas banko logotipas, kuris realybėje atrodo visai kitaip.
Paspaudus nuorodą, kad būtų galima gauti daugiau informacijos, vartotojas nuvedamas į LRT naujienų portalo imitaciją. Ten platinamoje publikacijoje minimi visuomenininkas Andrius Tapinas bei europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
A.Tapinas tariamai laidoje kalbina V.P.Andriukaitį, o šis pasakoja apie stebuklingą investavimo platformą, pavadinimu „Dinexion“, kurią neva paleido šalies valdžia, o tai, kad investuotojai neliks be lėšų, garantuoja Lietuvos bankas.
„Ministerijos tinklalapyje atsitiktinai pasirodė vaizdo įrašas, kuris iškart buvo pašalintas. Vyriausybė neigia padariusi tokią klaidą; mums pavyko gauti šios skandalingos vaizdo žinutės kopiją. Vaizdo įrašas, kurį planuota paviešinti tik po 2 mėnesių: ministerijoje pasirašytas naujas įstatymas, pakeisiantis Lietuvos gyventojų gyvenimą.
LRT Radijo studijoje diskusijos metu Andrius Tapinas išsiaiškino tiesą – kaip paprastas lietuvis gali uždirbti tūkstančius eurų per dieną, investavęs vos nuo 250 eiro. Socialdemokratas Vytenis Andriukaitis atvirai pareiškė, kad įstatymas pasirašytas, bet dar nepaskelbtas“, – tvirtinama sukčių sukurtoje interneto svetainėje (kalba netaisyta).
Tai – melas. Tokio pokalbio niekada nebuvo, o pats projektas yra sukčių bandymas pasipelnyti iš patiklių vartotojų. Net ir kreipusis į Lietuvos banką po apgavystės, pinigų niekas negrąžins.
Siekiant sukurti patikimumo įspūdį, naudojamas pasiskolintas vaizdas iš realios radijo laidos, kurioje buvo susitikę A.Tapinas ir V.P.Andriukaitis, tačiau jie nekalbėjo apie investicijas.
Laida „LRT radijo ringas“ buvo transliuojama praėjusių metų rugpjūtį. Į protestą „Gėdos diena” tuo metu kvietęs visuomenininkas A.Tapinas tvirtino, kad socialdemokratų su „Nemuno aušra”, valstiečiais ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga buriama koalicija kelia didelę grėsmę Lietuvos valstybingumui ir prestižui.
LSDP garbės pirmininkas, europarlamentaras V.P.Andriukaitis kėlė klausimą dėl A.Tapino dalyvavimo žurnalistinėje ir visuomeninėje veikloje. Jis teigė abejojantis dėl A.Tapino teisės organizuoti protestą, kadangi vykdydamas žurnalistinę veiklą jis netenka objektyvumo ir įsitraukia į politinę veiklą.
Investicinius sprendimus neva siūlanti platforma „Dinexion“ taip pat yra sukčių burbulas. Interneto svetainėje gausu gramatikos klaidų, trūksta konkretumo, neaiški schema ar ką vartotojas turėtų gauti, pervedęs pinigus. Tvirtinama, esą tai – dirbtinio intelekto (DI) sprendimais bei automatiniu mokymusi (angl. machine learning) paremta platforma, kurioje neva galima investuoti gaunant neproporcingai didelę grąžą.
„Swedbank“ atstovas ryšiams su visuomene Gytis Vercinskas 15min patvirtino, kad tai – vienas iš tų atvejų, kai sukčiai bando pasinaudoti „Swedbank“ prekės ženklu.
Jis įspėjo, kad artėjant balandžiui, kuomet dalis lietuvių atgaus anksčiau į pensijų fondus investuotas lėšas, sukčiavimo atvejų gerokai padaugės, todėl žmonės turėtų išlikti atidūs ir budrūs.
-
Užblokuota 13 mln. sukčių skambučių: įspėja apie naują gudravimo taktiką
-
Įspėja turinčius rezervacijas per Booking.com: nutekėjo dalis platformos partnerių duomenų, į klientus taikosi sukčiai
-
Kurjeriu sukčiams dirbęs ir iš aukų tūkstantines sumas rinkęs baltarusis keliauja į teismą
-
Iš vilnietės ir Jurbarko gyventojo sukčiai išviliojo beveik 35 tūkst. eurų
-
Specialistai įspėja: šis būdas jungtis prie banko gali padėti sukčiams
Sukčių pažadai skamba gražiausiai
Specialistai atkreipia dėmesį, kad viešai siūlomos investicijos, žadančios 300 ar net 400 procentų grąžą, yra neįprastos ir neatitinka realių finansų rinkų veikimo principų.
Tokie pažadai paprastai skamba per gerai, kad būtų tiesa, o profesionalūs investuotojai nevartoja „mažos rizikos“ ir „milžiniškos grąžos“ sąvokų kartu, nes tokio derinio rinkoje paprasčiausiai nėra.
Ekspertai išskiria pavojaus skambučius, kurių buvimas padeda atpažinti investicinius sukčius.
Patiklūs internautai viliojami pasakojant apie neva pasiektą 300 proc. grąžą ar itin stipriai išaugusį „komandos turtą“.
Tačiau tokie teiginiai dažnai pateikiami be jokios papildomos informacijos: nenurodomi įmonių pavadinimai, tikslūs laikotarpiai, nepriklausomi patvirtinimai ar audituoti rezultatai.
Tai leidžia abejoti informacijos tikrumu ir gali būti ženklas, kad bandoma manipuliuoti potencialiais investuotojais.
Skelbimuose kartais minimi dividendai, kurie viršija rinkos realybę dešimtis kartų. Tokie skaičiai finansų ekspertų vertinami kaip klaidinantys ir neįmanomi.
Legalios bendrovės negali mokėti 80 proc. dividendų grąžos, o tokie pažadai aiškiai signalizuoja apie melagingą arba manipuliacinę informaciją.
Lietuvos bankų asociacija jau prieš kelis metus įspėjo gyventojus apie tai, kaip veikia sukčiai – jų metodai jungia technologijas ir psichologinę manipuliaciją.
Siūlomos atsisiųsti programos neretai būna skirtos nuotoliniam prisijungimui prie kito kompiuterio – tai leidžia pasisavinti konfidencialius prisijungimo duomenis.
Pasitaiko atvejų, kai nusikaltėliai įkalba auką ir kartu prisijungti prie elektroninės bankininkystės paskyros, kad „drauge įvertintų finansinę padėtį“, o iš tiesų atlieka pavedimus.
Pradėję nuo siūlymo „investuoti“ 200–300 eurų, sukčiai skubina, esą pasiūlymas rytoj nebegalios. Siekdami įrodyti, kad rizika – menka, o atgauti „sąskaitoje“ esančius pinigus esą nesudėtinga, net perveda dalį jau „investuotų“ lėšų atgal į asmens banko sąskaitą, kaip nutiko ir Viktorui.
Specialistai konstatuoja, kad šis grąžinimas gali būti toks paveikus, jog auka galutinai įtiki „investuojanti“ ir nenori nė girdėti banko darbuotojų ar policijos pareigūnų argumentų. Beje, dažnai sukčiai iš anksto įspėja, kad šie tikrai gali teirautis apie įtartinus pavedimus.
Tekstuose dažnai naudojami pažadai apie „turtų augimą“, „nuolatinę grąžą“ ar „galimybę tapti nugalėtoju rinkoje“.
Tokia retorika labiau primena emocinį marketingą nei realų investavimo pasiūlymą. Ji naudojama tam, kad skaitytojas priimtų sprendimą greičiau ir neįvertintų rizikos.
Investiciniai sukčiai dažnai naudoja emocinės manipuliacijos taktiką, kad apgautų savo aukas.
Jie išnaudoja tokias emocijas kaip baimė, skubumas, godumas ir užuojauta, kad aptemdytų racionalų mąstymą ir paskatintų skubotus sprendimus.
Pavyzdžiui, sukčiai sukuria skubos jausmą pasitelkdami netikrus terminus arba įspėjimus apie gresiantį nuostolį, taip viliodami aukas veikti greitai, neatlikus tinkamos analizės.
Patikimi paslaugų teikėjai visada pateikia licencijas ir priežiūros institucijų informaciją
Lietuvoje investicines paslaugas gali teikti tik licencijuotos įmonės, prižiūrimos Lietuvos banko.
Skelbimuose, kuriuose nepateikiama informacija apie teisinį statusą, licencijas ar oficialias rizikos deklaracijas, dažnai veikia nelegalūs paslaugų teikėjai. Tai vienas svarbiausių signalų, kad verta išlikti budriems.
15min verdiktas: Melas. Reklaminiame skydelyje ir jį lydinčioje publikacijoje pateikiama informacija yra klaidinanti. „Swedbank“ veikla nėra nutraukta, o vaizdai bei tekstai sukurti siekiant suklaidinti vartotojus. Minimas pokalbis tarp Andriaus Tapino ir Vytenio Povilo Andriukaičio niekada nevyko – jis sufabrikuotas, pasitelkiant realios laidos vaizdus.
Taip pat neegzistuoja jokia patikima ar valstybės remiama investavimo platforma „Dinexion“. Tai tipinis investicinis sukčiavimas, grindžiamas nerealistiškais pažadais apie greitą ir didelę grąžą bei bandymais pasinaudoti žinomais vardais ir institucijomis.
Visa schema skirta išvilioti pinigus iš patiklių vartotojų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
