Dabar populiaru
Publikuota: 2016 birželio 14d. 17:01

Švedijos sprendimas vystyti atominę energetiką – palankus Lietuvai, o ne Baltarusijai

Atominė energetika
123rf.com nuotr. / Atominė energetika

Švedijos sprendimas iki 2040 metų išlaikyti branduolinę energetiką bei panaikinti jos mokesčius leis bent kurį laiką toliau išlaikyti žemas elektros kainas Lietuvoje, sako šalies energetikos sektoriaus lyderiai. Kai kurie apžvalgininkai mano, jog toks švedų sprendimas gerokai apsunkins už Rusijos paskolas statomos Astravo AE galimybes parduoti elektrą „Nord Pool Spot“ rinkoje.

Elektros energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovo Daliaus Misiūno nuomone, su Švedija „NordBalt“ elektros jungtimi sujungtai Lietuvai Švedijos sprendimas reiškia žemas elektros kainas.

„Švedai jau apsisprendė, kad jie nuims mokesčius nuo atominių, ir tai geros žinios Lietuvai, nes žemų kainų zona tęsiasi – kažkiek dar laiko tas bus“, – BNS sakė D.Misiūnas.

„Švedijos branduolinių elektrinių gamybos išlaikymas leidžia tikėtis, kad žemų kainų periodas „Nord Pool“ rinkose tęsis. Laikas pagalvoti apie antrą kabelį su Švedija?“, – rašo D.Misiūnas savo paskyroje „Facebook“.

Tuo metu energetikos ministras Rokas Masiulis teigia, kad elektros kainos rinkoje nebus žemos ilgą laiką, mat Švedija taip pat apsisprendė statyti naujus reaktorius, o jų gaminama elektra bus brangesnė nei senųjų reaktorių.

„Švedų politinės partijos priėmė bendrą sutarimą, kad jie ne tik nutarė mažinti mokesčius atominei energetikai nuo sekančių metų, kol jie išnyks – jei neklystu, šiuo metu jie yra apie 5 eurus už megavatvalandę, o kokias kainas matome Švedijoje (žemas elektros kainas – BNS). Maža to, jie pradėjo diskutuoti, kad jie nori dar statyti naujų atominių reaktorių, tad tikėtina, kad elektros kainos nebus tokios, kokios yra dabar. Nes naujoji atominė energetika nebus tokia pigi, kaip senoji“, – Pramonininkų konfederacijoje penktadienį teigė R.Masiulis.

„Faktas, kad Švedijoje nutarta pratęsti 6 reaktorių naudojimą dar keletą dešimtmečių, taip pat susitarimas padidinti subsidijas energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybai (šioms subsidijoms Švedija 2013 metais išleido apie 2,5 mlrd. eurų) labai sumažina netoli Vilniaus statomos Astravo atominės elektrinės konkurencines galimybes“, – „The EHU Times“ rašo žurnalistas Rytas Staselis.

Anot jo, tai reiškia, kad jeigu veikiančios Astravo AE operatorius pabandys parduoti joje pagamintą elektrą „Nord Pool Spot“ prekybos sistemos šalyse, tai jam tai pavyks, tik esant aukščiausiai kainos ribai – 25-30 eurų už megavatvalandę. Kita vertus, už Rusijos paskolas pastatytai Baltarusijos AE teks konkuruoti „Nord Pool Spot“ rinkoje su švediškais reaktoriais, kurie jau atsipirko ir jų nebeslegia paskolų našta.

„Būsimos Astravo AE elektros savikaina svyruoja nuo 40 iki 90 eurų už MWh. Tai reiškia, kad AE operatoriui arba Baltarusijos vyriausybei teks pasivaržyti su Baltijos šalimis ir ypač su Šiaurės Europa, dėl galimybės dosniai subsidijuoti elektros energiją, padengiant skirtumą tarp savikainos, paskolų bei kitų sąnaudų ir „Nord Pool Spot“ kainų. Šis skirtumas galiausiai guls ant Baltarusijos elektros vartotojų pečių, gali būti – ir visų mokesčių mokėtojų. Geriausiu atveju – ant Baltarusijos ir Rusijos mokesčių mokėtojų pečių, jei dviem šalims pavyks dėl to susitarti“, – rašo R.Staselis.

Švedijos centro-kairiųjų vyriausybė praėjusį penktadienį susitarė su opozicija dėl tolesnio branduolinės energetikos vystymo šalyje, atsisakant ankstesnių planų pamažu atsisakyti atominės energijos. Susitarimas leidžia šalyje statyti naujų reaktorių, kurie pakeis senuosius,

Artimiausiu metu šalis galėtų pastatyti 10 naujų reaktorių, kurie veiktų iki 2040 metų, kol šalis pasieks užsibrėžtą tikslą – visą elektrą pasigaminti iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau Švedijos partijų susitarime nurodoma, kad tai nereiškia, jog 2040 metais atominės elektrinės būtinai turės būti uždarytos.

Švedija kol kas yra sustabdžiusi tris reaktorius, o trijose atominėse elektrinėse, kuriose 2014 metais buvo pagaminta 38 proc. šalyje sunaudojamos elektros, veikia devyni reaktoriai, iš jų tris ketinama uždaryti iki 2020 metų.

Diplomatiniai „The EHU Times“ šaltiniai pranešė, jog iki 2020 metų Švedijoje bus uždaryti 4 reaktoriai, pastatyti 1972, 1975 ir 1976 metais.

Švedijoje pernai surinkta 429,5 mln. eurų branduolinės energetikos mokesčio. Didžiausia Švedijos energetikos įmonė „Vattenfall“ iki 2020 metų žadėjo uždaryti visus 6 dar galinčius veikti reaktorius, jeigu mokestis nebus panaikintas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Kelionė „The Coldest Ride“

Sveikata

Gyvenimas

Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką