Šiuo metu bendrovė valdo vos 7 laivus, darbuotojų skaičius nebesiekia nė 300. O prieš gerą dešimtmetį „Lietuvos jūrų laivininkystės" (LJL) ilgalaikio turto sąraše buvo 11 laivų, darbuotojų – bemaž 700.
Į sunkiai išbrendamą finansinę padėtį laivininkystės bendrovė pateko praėjus geram dešimtmečiui po reorganizacijos. 2001-aisiais ji buvo padalinta į dvi dalis. Geriausi laivai ir keltai buvo parduoti danams ir įsteigta bendrovė „DFDS Seaways“.
„Lietuvos jūrų laivininkystei“ liko skolos ir prastesni sausakrūviai laivai, kurie dėl pasaulinio laivybos rinkos nuosmukio dirba nuostolingai.
Nuostolingi veiklos rezultatai bendrovę lydi jau šeštus metus, o 56 proc. jos akcijų valdanti Susisiekimo ministerija vis ieško optimalaus sprendimo bendrovei išgelbėti. Siūlyti du keliai: privatizuoti bendrovę arba prašyti Vyriausybės paramos.
Sulaukusi Vyriausybės finansinės injekcijos, bendrovė, esą, galėtų įsigyti geresnius laivus ir taip išbristi iš finansinės duobės. Tačiau kelerių metų nuostolinga bendrovės veikla Vyriausybės neįtikino ir valstybės lėšomis gaivinti šalies laivyno nesiryžta.
Sulaukusi Vyriausybės finansinės injekcijos, bendrovė planavo įsigyti geresnių laivų ir taip išbristi iš finansinės duobės, tačiau sulaukė siūlymo jungtis į holdingą.
Galiausia balandžio 7 d. vykusio Ministrų kabineto pasitarime nuspręsta per tris mėnesius įsteigti holdingo principu veikiančią transporto įmonių grupę, kuri ištrauktų nacionalinį laivyną iš finansinės duobės.
„Grupę sudarytų valstybei pavaldžios transporto bendrovės. Kurios tiksliai, turime apsispręsti per tris mėnesius. Joms susijungus būtų galima tikėtis, kad gerus rezultatus rodančių bendrovių pelnu būtų gaivinama „Lietuvos jūrų laivininkystė“, tikintis, kad po kurio laiko ir jos rezultatai bus pelningi“, – po pasitarimo aiškino susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Ne kartą Susisiekimo ministerija svarstė ir galimą bendrovės privatizaciją. Tačiau tam nuožmiai priešinosi jūrininkų bendruomenė, įsitikinusi, kad taip bus sunaikinti tautinio laivyno likučiai.
