Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žemės ūkio ministerija klimpsta naujame pirkimų skandale – šįkart su „Bernelių užeiga“

Žemės ūkio ministerijos pastatas Vilniuje
Dainiaus Labučio/„Scanpix“ nuotr. / Žemės ūkio ministerijos pastatas Vilniuje
Šaltinis: 15min
0
A A

Šiais metais Lietuva dalyvaus vienoje didžiausių tarptautinių parodų „Expo 2015“ Milane. Viena iš Lietuvos įmonių įgis išskirtinę teisę pusmetį maitinti Lietuvos stendo lankytojus. Nors konkursas dar nebaigtas, jo dalyviai jau žino, kurios įmonės darbuotojai važiuos į Italiją. Abejotinos konkurso sąlygos verčia rankomis skėsčioti pasiruošimo tarptautinei parodai komisijos narius, o ne į pirmą viešųjų pirkimų skandalą įsivėlusi Žemės ūkio ministerija nuo žurnalistų klausimų atsitvėrė tylos siena.

Neabejojama, kad ministerijos klerkai konkurso sąlygas pritaikė UAB „Berneliai“, kurios restoranas „Bernelių užeiga“ veikia ŽŪM pastate. Šis restoranas turi daugiausiai ŽŪM pavaldžios institucijos išduodamų tautinio paveldo maisto patiekalų sertifikatų, apie kuriuos daugelis kitų, net ir labai gerų restoranų, nėra net girdėję. Daug abejonių kelia ir neįtikėtinai trumpi konkurso terminai bei ministerijos nenoras jų pratęsti.

Nusprendė netylėti

Lietuvos kulinarinio paveldo fondas kulinarinio paveldo sertifikatą yra išdavęs vieninteliam „Bernelių užeigos“ restoranų tinklui, tai gal ir neimituokime viešo konkurso, kuriam duodame tris dienas, – siūlė E.Šiškauskienė.

Tarpinstitucinės pasiruošimo „Expo 2015“ komisijos narė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentė Evalda Šiškauskienė organizacijos nariams išplatino laišką, kuriame informavo apie pirmą kartą ŽŪM vykdomą tokį konkursą. Šis laiškas pasiekė ir 15min.lt redakciją.

„Keletas pastabų dėl „Expo 2015” komercinio operatoriaus atrankos. Norėjome paraginti daugiau LVRA narių dalyvauti konkurse, tačiau  akivaizdu, kad sąlygos tendencingai paruoštos konkrečiam restoranui. Tai labai akivaizdu ir nemalonu:

1. Konkursas  paskelbtas vasario 13 dieną – penktadienį, prieš pat ilgąjį šventinį savaitgalį. Paraiškų pristatymas baigiasi vasario 20 dieną 12 val. Tai reiškia, kad paruošti paraišką realiai yra tik trys darbo dienos. Ar tokiam stambiam konkursui pasiruošti užtenka trijų dienų?

2. Visa konkurso koncepcija paremta tuo, kad laimi dalyvis, kuris turi daugiau sertifikuotų patiekalų. Pagrindinė sąlygų rengėja yra ŽŪM, o tautinio paveldo sertifikatus išduoda komisija prie ŽŪM.

Natūraliai  kyla klausimas, ar tai tikrai tokia svarbi sąlyga, ar tiesiog būdas užkirsti kelią geriems restoranams, kurie net nėra girdėję apie panašų sertifikavimą, dalyvauti konkurse.

Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Evalda Šiškauskienė:ES investicijų įtaka – vienas pagrindinių, jei ne pats svarbiausias vidaus bei įvažiuojamojo turizmo variklių Lietuvoje.
Evalda Šiškauskienė

Ar tikrai Lietuva būtent su kaimišku paveldu nori prisistatyti Italijos ir viso pasaulio žmonėms?

Lietuvos kulinarinio paveldo fondas (nelabai aiškūs šios institucijos įgaliojimai) kulinarinio paveldo sertifikatą yra išdavęs vieninteliam „Bernelių užeigos" restorano tinklui, tai gal ir neimituokime viešo konkurso, kuriam duodame tris dienas.

Ar tikrai Lietuva būtent su kaimišku paveldu nori prisistatyti Italijos ir viso pasaulio žmonėms?

Taip pat kriterijuose numatytas punktas – filialo turėjimas užsienyje – LVRA nuomone, nepadės atrinkti geriausių patiekalų, tačiau kažkuriai konkrečiai proteguojamai įmonei, akivaizdu, kad balų pridės. Labai tikimės, kad būsime pakviesti į dalyvių atranką.“

Neteko žado

Po mano laiško terminas buvo pratęstas trims dienoms, tarp kurių buvo ir šeštadienis bei sekmadienis. Pirmadienį dar siūliau asociacijos direktorei siųsti raginimus mūsų nariams, bet kad jau nebuvo laiko. Amo netekau, – piktinosi asociacijos vadovė.

15min.lt pasiteiravus, kas paskatino parašyti tokį laišką, E.Šiškauskienė teigė rašiusi norėdama, kad Lietuva pasirodytų kuo geriau: „Norėjau, kad kuo daugiau asociacijos narių galėtų dalyvauti konkurse ir Lietuvą reprezentuotume ne tik su vis tais pačiais cepelinais. Paroda įspūdinga, pastatai gražūs. Komisijoje esu jau metus nuo pasirengimo pradžios ir tikrai noriu, kad Lietuva gerai pasirodytų.“

Pasak asociacijos vadovės, šį kartą sąlygos iš tiesų nustebino. Prašymų teikimo terminai buvo nerealiai trumpi. Konkursas paskelbtas per šventes, o vėliau pratęstas savaitgaliui.

„Po mano laiško terminas buvo pratęstas trims dienoms, tarp kurių buvo ir šeštadienis bei sekmadienis. Pirmadienį dar siūliau asociacijos direktorei siųsti raginimus mūsų nariams, bet kad jau nebuvo laiko. Pamačius, kaip buvo pratęstas konkurso terminas, amo netekau“, – pasakojo E.Šiškauskienė.

Bernelių užeiga, vienintelis restoranas Lietuvoje, kuriame galima paragauti net 43 tautinio paveldo patiekalus
"Bernelių užeiga" siūlo ir tautinio paveldo patiekalus

Pasak jos, per kelias dienas tiesiog fiziškai neįmanoma parengti tokių sudėtingų pasiūlymų.

„Taip pat buvo reikalaujama kažkokių mistiškų sertifikuotų patiekalų. Gal tai mūsų išsilavinimo stoka, bet kaip asociacija tikrai nežinojome, kas ir kokiu tikslu tuos patiekalus sertifikuoja. Neteko girdėti, kad nors vienas geras restoranas tokį sertifikatą turėtų. Jeigu tokie sertifikatai ir būtų išduodami, tai turėtų daryti mūsų institucijos, o ne ministerija“, – kalbėjo pašnekovė.

Konsultuoti nepanoro

Lietuvoje nėra restoranų klasifikavimo, todėl kartais sunku suprasti, į kokią kategoriją taikoma ir kaip atsirinkti. Mes visada geranoriškai padedam, bet šiuo atveju į mus niekas net nesikreipė, – minėjo E.Šiškauskienė.

E.Šiškauskienė teigė, kad rengdami konkursą su asociacija ŽŪM atstovai nesikonsultavo visai:

„Pas mane ateidavo ir iš Užsienio reikalų ministerijos, ir iš Prezidentūros pasitarti, kokie kriterijai būtų logiški rengiant tokius konkursus. Mes visada suteikdavome objektyvią informaciją. Lietuvoje nėra restoranų klasifikavimo, todėl kartais sunku suprasti, į kokią kategoriją taikoma ir kaip atsirinkti.

Mes visada geranoriškai padedam, bet šiuo atveju į mus niekas net nesikreipė. Tai keista, bet yra patyręs vadovas, kuris tokiose parodose dirba jau ne pirmus metus ir gal mūsų pagalbos iš tiesų nereikia. Aš jų vietoje pasiklausčiau specialistų nuomonės.“

Pasak E.Šiškauskienės, šis konkursas labai patrauklus specifinėms įmonėms, kurios panašiuose konkursuose dalyvauja ne pirmą kartą, arba didesniems restoranų tinklams, kurie turi tinkamus pajėgumus. Mažesnėms bendrovėms tai per sudėtinga ir brangu.

„Reikės į Milaną išsivežti darbuotojus, tai tikrai nėra paprasta. Žinoma, yra visada tų, kurie dalyvauti nori ir mes niekada nežinome, ar nėra naujų restoranų, kurie galėtų pasiūlyti savo maitinimo paslaugas. Aš tikrai neapsiribočiau vien tais pačiais dalyviais. Mūsų tikslas buvo apie šį konkursą pranešti kuo daugiau narių, bet mums fiziškai nebuvo palikta pakankamai laiko“, – apmaudo neslėpė asociacijos vadovė.

Lietuvos paviljonas
Lietuvos paviljonas

Dar vienas abejonių sukėlęs klausimas buvo konkurso tvarka. Vietoje viešojo pirkimo ŽŪM nusprendė pasirinkti konkursą, į kurį dalyviai buvo kviečiami.

„Man keistai atrodo tokio dydžio konkursas, kuriame pasiūlymus gali laisvai pateikti internetu. Komisijos pirmininkė mato visus skaičius. Nėra aišku, kas taps pagrindiniu atrankos kriterijumi. Jei tai bus minėti sertifikatai, tai tikrai nei vienas iš gerų restoranų jų neturi. Jeigu tai bus kaina, tai kodėl nėra plėšiami vokai?“, – svarstė E.Šiškauskienė.

Ji pabrėžė neturinti jokių antipatijų „Bernelių užeigai“, tačiau konkurso rengimo būdas jai nepriimtinas: „Aš nesu prieš. Tegul dalyvauja ir ta „Bernelių užeiga“, bet nutarkime, koks bus tas maistas, ką mes norime parodyti, kad būtų iš tiesų gerai. Galiausiai, kad nenuviltume ir į Lietuvos paviljoną ateinančių italų.“

Pradėjo tyrimą

Aiškinsimės, kokiu pagrindu netaikytas Viešųjų pirkimų įstatymas, – teigė V.Šmaižytė.

15min.lt kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą su prašymu paaiškinti, ar toks konkursas atitinka įstatymo nuostatas.

Tarnybos atstovė Vytautė Šmaižytė atsakė, kad šiuo metu pradėtas tyrimas, ar ŽŪM iš viso turėjo teisę skelbti tokį konkursą, o ne viešąjį pirkimą, kuriam taikomi kur kas griežtesni reikalavimai.

„Aiškinsimės, kokiu pagrindu netaikytas Viešųjų pirkimų įstatymas. Registruojame šią informaciją kaip operatyviąją, prašome iš perkančiosios organizacijos papildomos informacijos ir atsakymo į žurnalisto paklausimą kopijos bei vertiname šio pirkimo riziką“, – teigė V.Šmaižytė.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Asociatyvinė nuorauka
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Vokai

Tiesa, atsakymų žurnalistui kopijos tarnybai teks palaukti, nes kelis kartus į klausimus žadėjusi atsakyti ministerijos atstovė darbo dienos pabaigoje pranešė: „Visada palaikau žurnalistus, bet šį kartą, deja, paaiškėjo, kad reikalinga papildoma informacija ir ji turi būti suderinta su Aplinkos ministerija, todėl užtruksime ilgiau.“

Anksčiau skandalų nekilo

Tokios sąlygos vienareikšmiai buvo ŽŪM sprendimas. Mes jiems padėjome, nes ir anksčiau tokie konkursai vyko, bet dalis apie nacionalinius patiekalus ir kitas įrašė ŽŪM atstovai, – nurodė R.Jankauskas.

15min.lt susisiekė su Aplinkos ministerijos (AM) Parodų organizavimo skyriaus vedėju, parodos „Expo 2015“ generaliniu komisaru Romu Jankausku, kuris apgailestavo, kad ŽŪM parengtos konkurso sąlygos sukėlė tiek abejonių.

„Įprastai AM Lietuvos dalyvavimą šiose parodose organizuoja viena, tačiau šiemet atsižvelgiant į parodos temą – maistas, buvo priimtas sprendimas įtraukti ir ŽŪM.

Praėjusių metų pabaigoje buvo patvirtintas veiksmų planas, kuriuo buvo pasidalintos organizavimo funkcijos. Viena iš jų – parinkti maitinimo įmonę ir pristatyti maistą, buvo priskirta ŽŪM. Veiksmų plane turime pasitvirtinę ir terminus, laiko lieka nedaug. Norėjome konkursą skelbti anksčiau, bet tai užtruko.

Konkurso sąlygose numatyta, kad gautus pasiūlymus turės vertinti ir koordinacinė komisija. Sutartis bus trišalė – tarp abiejų ministerijų ir konkurso laimėtojo. Visus koordinacinės komisijos narius informavau iš karto, kai tik ta atranka buvo paskelbta“, – pasakojo R.Jankauskas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Lietuvos paviljono generalinis komisaras Romas Jankauskas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Lietuvos paviljono generalinis komisaras Romas Jankauskas

Pamatęs E.Šiškausienės laišką aš kreipiausi į ŽŪM ir pareikalavau, kad atranka būtų pratęsta.

Parodos komisaras teigė operatyviai reagavęs į pasirodžiusią informaciją ir nurodęs ŽŪM konkursą pratęsti. Taip pat ministerijai liepta pasiaiškinti dėl neįprastų konkurso sąlygų: „Pamatęs E.Šiškausienės laišką aš kreipiausi į ŽŪM ir pareikalavau, kad atranka būtų pratęsta. Tai ir buvo padaryta.

Sąlygose buvo akcentuotas tautinis paveldas ir mūsų nacionaliniai patiekalai. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Mes paaiškinome, kad tai nėra privaloma, bet ŽŪM laikėsi nuomonės, kad tai galėtų būti privalumas.

Tokios sąlygos vienareikšmiai buvo ŽŪM sprendimas. Mes jiems padėjome, nes ir anksčiau tokie konkursai vyko, bet dalis apie nacionalinius patiekalus ir kitas įrašė ŽŪM atstovai. Jie ir paskelbė galutines sąlygas – tokias, kokias matome dabar.“

Kokia tokio konkurso prasmė?

Iki vasario 23 d. ŽŪM gavo 4 verslininkų pasiūlymus, kurie turės būti pateikti komisijai.

Paklaustas, kokia prasmė iš viso skelbti konkursą, jei jo laimėtojas iš anksto žinomas, R.Jankauskas suglumo: „Nežinau, kaip tiksliai galėčiau atsakyti į šį klausimą. Kreipiausi į ŽŪM ir jie paaiškino, kad sertifikavimo sąlyga nėra privaloma, o tik privalumas. Vertinimo kriterijai neapsiriboja tik tautiniu paveldu.“

Iki vasario 23 d. ŽŪM gavo 4 pasiūlymus. „Jie svarstomi ir ŽŪM juos pateiks koordinacinei komisijai. Pasiūlymus pateikė įmonės, kurios jau turi tokios tarptautinės patirties arba aptarnavo didelius renginius Lietuvoje“, – pasakojo skyriaus vedėjas.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Restoranų tinklas
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Restoranų tinklas „Bernelių užeiga".

Pasak jo, jeigu valstybė skirtų pakankamai didelį biudžetą dalyvavimui ir pirktų maisto pristatymo paslaugas, tai būtų skelbiamas viešasis pirkimas.

„Šiuo atveju pinigai laimėjusiai įmonei nebus mokami. Ji turės savo lėšomis pusę metų organizuoti prekybą, logistiką, pasirūpinti savo gyvenamuoju plotu. Reikės gauti visus leidimus ir net mokėti mokesčius parodos rengėjams. Verslininkai rizikuoja. Paviljone valstybė gali 20 proc. skirti komercinei veiklai – maitinimo paslaugoms ir prekybai suvenyrais“, – paaiškino R.Jankauskas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką