„Remdamiesi šiuo rodikliu, vidutiniu darbo užmokesčiu ir dirbtų valandų skaičiumi Lietuvoje, apskaičiavome, kad darbuotojų asmeniniams reikalams darbo metu skiriamas laikas Lietuvos verslui gali kainuoti iki 240 mln. eurų per mėnesį, – dėsto „CVMarket.lt“ atstovė Raimonda Tatarėlytė, – šis vertinimas paremtas prielaida, kad darbo vietoje asmeniniams tikslams naudojamas laikas darbdaviui kainuoja tiek pat, kaip ir darbo laikas. Tačiau, kaip parodė detalesnė asmeninio laiko darbe analizė, ne visa ši suma gali būti laikoma verslo nuostoliu.“
Kas dešimtas – daugiau valandos
Imant visus apklausos respondentus, saviems reikalams skiriamas darbo laiko vidurkis siekia 28 minutes. Du trečdaliai arba 67,6 proc. darbuotojų asmeniniams reikalams vidutiniškai skiria iki vienos valandos per dieną.
Savo reikalais neužsiima, nors galėtų, 10,7 proc., o tam tiesiog neturi laiko 11,4 proc. respondentų. Kita vertus, išsiskiria 10,2 proc. darbuotojų, kurie savo reikalus tvarko daugiau nei valandą per dieną. Būtent ši nedidelė grupė generuoja apie du penktadalius viso darbo laiko, skiriamo asmeniniams reikalams. Verta dar pridurti, kad yra ir tokių darbuotojų, kurie savo reikalams darbe skiria daugiau dviejų valandų per dieną! Tiesa, tokių yra 3,5 proc.
Ryškiausi skirtumai – tarp amžiaus grupių
Analizė pagal amžiaus grupes atskleidžia, kad reikšmingiausi skirtumai yra susiję būtent su respondentų amžiumi. Daugiausiai darbo laiko asmeniniams reikalams skiria 25–34 metų darbuotojai – 42,8 minutės per dieną. Kiek mažiau – 18–24 metų (39,2 min.) ir 35–44 metų (38,4 min.) grupės.
Vyresnėse amžiaus grupėse šis rodiklis yra mažesnis: 45–54 metų darbuotojai asmeniniams reikalams skiriamas laikas – 34,5 minutės, o 55–64 metų – 34,7 minutės per dieną.
Pagrindinė priežastis – poreikis atsitraukti nuo darbo
Analizuojant priežastis, kodėl dirbantieji darbe užsiima asmeniniais reikalais, paaiškėjo, kad dažniausiai darbuotojai asmeninius reikalaus tvarko norėdami pailsėti, atsitraukti nuo darbo, pakeisti jį kitokia veikla. Tokias priežastis nurodė 33,2 proc. respondentų. Be to, tarptautiniai tyrimai rodo, kad trumpos pertraukos gali ne mažinti, o netgi didinti darbo našumą. Žinoma, būtinas saikas.
Kita dažnai minima priežastis – poreikis susitvarkyti asmeninius reikalus (16,3 proc.). Tai dažnokai nepriklauso nuo darbuotojo, mat didžioji dalis paslaugas teikiančių įstaigų ir įmonių dirba tuo pat metu, kaip ir darbuotojas.
Tarp rečiau vardytų priežasčių: įsitikinimas, kad užsiėmimas savo reikalais darbo metu yra norma (8,8 proc.), taip pat laisvo laiko perteklius darbe (7,4 proc.). Tokie pasiteisinimai kaip mažas atlyginimas, prastos darbo sąlygos ar nepatinkantis kolektyvas yra dar retesni.
Ką asmeninio darbuotojai veikia darbo metu?
Tyrimas atskleidė aiškius skirtumus pagal asmeninių veiklų pobūdį. Dažniausiai darbo metu darbuotojai bendrauja su šeimos nariais ir draugais – tai nurodė 31,4 proc. visų respondentų. Ši veikla išlieka populiariausia visose amžiaus grupėse.
Antroje vietoje – naujienų skaitymas (20,3 proc.), o trečioje – kiti asmeniniai reikalai (18,1 proc.).
Kiek mažesnę darbo laiko dalį sudaro socialiniai tinklai (17,2 proc.) ir naršymas internete (11,5 proc.).
Dar rečiau minimos veiklos – naujo darbo paieška (7,3 proc.), asmeninio verslo ar papildomos veiklos vykdymas (6,8 proc.), apsipirkimas internetu (6,6 proc.). Mažiausiai paplitusi veikla – žaidimai, kuriuos paminėjo vos 1,8 proc. respondentų.
Analizė taip pat rodo tam tikrus skirtumus pagal lytį: moterys darbo metu dažniau bendrauja su artimaisiais (35,4 proc.) ir naudojasi socialiniais tinklais (18,7 proc.), tuo tarpu vyrai dažniau skaito naujienas (21,7 proc.) ir užsiima papildoma veikla, pvz. tvarko savo verslo reikalus (9,5 proc.).
Pastebimas ir aiškus elgsenos pokytis, susijęs su amžiumi: jaunesni darbuotojai dažniau naudojasi socialiniais tinklais, o vyresni darbuotojai mieliau skaito naujienas ir kitą informacinį turinį. Pavyzdžiui, 55–64 metų grupėje naujienomis domisi 24,0 proc. respondentų.
„Apibendrinant galima teigti, kad asmeniniai reikalai darbo metu dažniausiai susiję su bendravimu ir informacijos vartojimu, o ne su pramogomis. Be to, tyrimas rodo, kad dalis darbo laiko, skiriamo asmeniniams reikalams, jei tuo nepiktnaudžiaujama, ne visuomet reiškia nuostolius darbdaviui, bet netgi gali prisidėti prie didesnio darbo našumo ir darbuotojų lojalumo,“ – aiškina „CVMarket.lt“ atstovė.
