Pasak teisininkės, darbo laikas – viena dažniausiai neteisingai suprantamų ir neteisingai taikomų sričių praktikoje. Ir tai svarbu abiem pusėms – tiek darbuotojams, tiek darbdaviams.
Tad R.Joskaudienė paaiškino, kas realiai įeina į darbo laiką, kas – ne, ir kada darbdavys peržengia ribą, net pats to nesuprasdamas.
Pagrindinė taisyklė
Darbo kodekse numatyta, kad į darbo laiką įeina pasirengimo darbui ir susitvarkymo po darbo laikas, jeigu jis yra būtinas darbo funkcijoms atlikti.
„Tai reiškia, kad darbuotojas neprivalo ateiti anksčiau savo poilsio sąskaita, darbuotojas neprivalo pasilikti po darbo nemokamai, visa tai turi būti numatyta grafikuose ir apmokama kaip darbo laikas“, – teigė R.Joskaudienė.
Kas tikrai įeina į darbo laiką?
Kas vis dėlto tikrai įeina į darbo laiką?
Pasak R.Joskaudienės, persirengimas specialiais darbo drabužiais, jei jie privalomi, darbo vietos paruošimas (kompiuterio įjungimas, kasos paruošimas, įrankių patikra), pamainos perėmimas/perdavimas, susitvarkymas po darbo (darbo vietos uždarymas, dokumentų užbaigimas), privalomi sveikatos patikrinimai, darbdavio siųsti mokymai, darbo metu vykstamos kelionės darbdavio pavedimu.
„Jeigu be šių veiksmų darbo atlikti neįmanoma – tai darbo laikas. Taškas“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Kas neįeina į darbo laiką?
Svarbu išsiaiškinti ir tai, kas neįeina į darbo laiką.
Anot teisininkės, tai – kelionė iš namų į darbą ir atgal, pietų pertrauka (jeigu nenustatyta kitaip), darbuotojo iniciatyva atliekami veiksmai namuose, laisvas poilsio laikas, kai darbuotojas nėra darbdavio žinioje.
Ji pateikė ir praktinių pavyzdžių, kur daromos klaidos.
„Paimkime parduotuvę. Pamaina nuo 9:00 val., bet kasą reikia paruošti, perskaičiuoti pinigus, prisijungti prie sistemos. Darbdavys sako: „Ateikit 8:45 val., bet grafike lieka 9:00“.
Pasak R.Joskaudienės, tai – neteisėta.
„Tos 15 minučių – darbo laikas ir turi būti grafike bei apmokėtos“, – aiškino teisininkė.
Kitas pavyzdys – iš gamybos.
„Darbuotojas privalo persirengti apsaugine apranga, pasiruošti stakles, atlikti patikrą. Visa tai trunka 20 minučių. Pamaina – nuo 7:00 val. Reikalaujama būti vietoje 6:40 val. Tai nėra „gera valia“. Tai – neapskaitytas darbo laikas“, – teigė R.Joskaudienė.
Dar vienas pavyzdys – sveikatos priežiūroje.
Pavyzdžiui, slaugytoja perima pamainą, susipažįsta su pacientų būkle, pildo dokumentus po darbo.
Pasak R.Joskaudienės, jei šis laikas „neegzistuoja“ grafikuose, tai – pažeidimas.
Kitas pavyzdys, kai dirbama biure arba nuotoliu.
„Darbas nuo 8:00 val., bet sistema lėta, prisijungimai užtrunka, instrukcijos – privalomos. Jei be to dirbti neįmanoma – tai darbo laikas, net jei dirbama „iš namų“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Kas laukia darbdavio?
Ji taip pat paaiškino, kad darbdaviams dėl tokių pažeidimų gali kilti pasekmė.
„Jeigu darbuotojas realiai dirba ilgiau, bet tai nefiksuojama ir neapmokama, tai gali būti vertinama kaip darbo laiko apskaitos pažeidimas, neapmokėti viršvalandžiai, o ginčas dėlto gali būti sprendžiamas per Valstybinę darbo inspekciją (VDI) ar teisme“, – teigė R.Joskaudienė.
Ji pabrėžė, kad darbuotojas neprivalo „padovanoti“ darbdaviui savo poilsio laiko, o darbdavys privalo planuoti grafikus pagal realų, o ne „patogų“ darbo laiką.
