Sekite 15min Google
Nauda turi būti prieinama ir kasdienybėje
2025 m. paskelbto „Mercer Marsh Benefits“ tarptautinio tyrimo „Health on Demand“ duomenimis, tik 59 proc. respondentų teigė, kad gaunama nauda atitinka dabartinius jų poreikius. Tokie rezultatai kelia ir Lietuvos darbdaviams aktualų klausimą: ar papildomos naudos paketai sudaromi pagal darbuotojų poreikius, ar pagal konkurentų darbo skelbimus?
„Papildomas laisvadienis turi vertę tada, kai darbuotojas gali jį pasiimti ir grįžęs neprivalo visko kompensuoti viršvalandžiais. Tas pats galioja apmokamai savanorystei, mokymams ar nuotoliniam darbui – reikia siūlyti naudą, kuri iš tiesų realiai veiktų, o ne tik gerai atrodytų skelbime. Kitaip įmonė finansuoja galimybę, kuria pasinaudoti darbuotojui per brangu laiko ir papildomo krūvio prasme“, – sako užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ vadovas Andžej Rynkevič.
Lietuvos duomenys rodo, kad net ir įprastos motyvavimo priemonės prieinamos ne visiems. Pagal „Manoalga.lt“ 2025 m. paskelbtą analizę, kurioje duomenis pateikė daugiau nei 6 tūkst. dirbančiųjų, įmonės renginius, kaip motyvavimo priemonę, nurodė 34 proc. respondentų, papildomą sveikatos draudimą – 19 proc.
Skirtingais gyvenimo etapais – skirtingos motyvavimo priemonės
Dalis darbdavių Lietuvoje ieško sprendimų konkrečioms gyvenimo situacijoms. 2026 m. „Bitė Lietuva“ paskelbė anūkų turintiems darbuotojams suteikianti tris apmokamus laisvadienius per metus.
Dar 2025 m. bendrovė pristatė augintinių sveikatos planus ir galimybę iki savaitės dirbti nuotoliu įsigijus augintinį. Tuomet įmonė nurodė, kad bent vieną augintinį turi apie 300 jos darbuotojų – kiek mažiau nei pusė kolektyvo.
„Nuo „anūkadienių“ starto kovą šiais pasitikėjimo pagrindu duodamais laisvadieniais pasinaudojo jau 20 proc. darbuotojų, o per paskutinius metus apmokamu laisvadieniu, skirtu sklandesnei naujo augintinio adaptacijai arba jo mirties atveju, pasinaudojo beveik 8 proc. darbuotojų. Į darbuotojų poreikius žvelgiame ne formaliai, o ieškodami realią vertę žmogui kuriančių sprendimų. Įdomu, kad ir laisvadienius darbuotojams, turintiems augintinių, ir „anūkadienius“ pasiūlė mūsų darbuotojai“, – sako Eglė Staniulionė, „Bitė Lietuva“ žmonių ambasados vadovė.
„Baltic Assist“ siūlo visą įprastą papildomos naudos paketą, įskaitant papildomus draudimus ar mokymosi biudžetą, tačiau pagrindiniu įmonės darbo politikos aspektu išlieka visiška laisvė renkantis darbo vietą: „Dar gerokai prieš pandemiją pradėjome siūlyti galimybę darbuotojams dirbti nuotoliu, be privalomų apsilankymų biure. Dauguma darbuotojų vis tiek dažniausiai atvyksta bent kelis kartus per savaitę, tačiau tai – visiškai laisvas pasirinkimas, labiausiai vertinamas jaunosios kartos“, – sako A.Rynkevič.
Technologijų bendrovė „Hostinger“ taip pat siūlo ne tik papildomą sveikatos draudimą ar paramą bendroms veikloms, bet ir „Recharge Leave“ atostogas – penkerius metus be pertraukos įmonėje dirbantis darbuotojas gali išeiti 30 dienų apmokamų atostogų.
Tokių atostogų metu jis gauna visą atlyginimą ir išsaugo visas privilegijas, šiomis atostogomis galima pasinaudoti kas penkerius metus. „Jas reikia suplanuoti iš anksto ir aptarti su komanda, kad darbai nesustotų. Tokias atostogas labiausiai vertina tie, kurie jau kurį laiką kyla karjeros laiptais. Perdegimui tapus dažnu reiškiniu, toks poilsis gali būti itin naudingas“, – pasakoja Ingrida Bulatovienė, „Hostinger“ personalo vadovė.
Tad net ir nedidelis motyvavimo priemone besinaudojančių darbuotojų skaičius savaime nereiškia, kad sprendimo vertė taip pat nedidelė. Tokie laisvadieniai ar visiškai nuotolinis darbas aktualūs tik daliai kolektyvo, bet gali turėti didelę reikšmę.
Vertinant tokias priemones, svarbu atskirti mažą poreikį nuo kliūčių jomis pasinaudoti: sudėtingų taisyklių, informacijos stokos ar nenoro vadovui atskleisti jautrių aplinkybių.
Darbuotojams svarbi galimybė rinktis
Viena galimų krypčių – darbuotojui suteikti daugiau pasirinkimo. Minėtame „Mercer Marsh Benefits“ tyrime 78 proc. dalyvavusiųjų, galinčių pritaikyti papildomos naudos paketą sau, jautė, kad darbdaviui rūpi jų sveikata ir gerovė. Tarp neturinčių tokios galimybės taip jautėsi 29 proc.
Tad motyvavimo priemonių peržiūrą įmonėms rekomenduojama pradėti nuo trijų klausimų: kam ši priemonė reikalinga, kas trukdo ja pasinaudoti ir kokią problemą ji išsprendžia. Retai naudojamą paramą svarbiu gyvenimo momentu reikia vertinti kitaip nei kasdienį sporto abonementą. O jeigu darbuotojai nuolat prašo lankstesnio grafiko, būtina suprasti, kad dar viena bendra pramoga šio poreikio nepatenkins.
Todėl, prieš plečiant papildomos naudos sąrašą, verta patikrinti, ar darbuotojai žino, kas jiems priklauso, supranta naudojimosi sąlygas ir turi realią galimybę skirti tam laiko. Būtent čia paaiškėja, kiek darbdavio pažadas vertas kasdienybėje.
